G.Petrauskas: apie lemtingo pralaimėjimo priežastis, Ą.Tubelio išskirtinumus ir šios kartos ateities perspektyvas (11) interviu

Itin perspektyvia laikoma Lietuvos U19 rinktinė Latvijoje vykusiame pasaulio čempionate finišavo šeštoje vietoje.

Lemtingu Lietuvos komandai tapo pralaimėjimas po pratęsimo ketvirtfinalyje 79:84 prieš Prancūzijos krepšininkus. Vėliau paguodos kovose lietuviai užtikrintai 107:81 nugalėjo Argentiną, tačiau susitikime dėl 5-osios vietos vėl po pratęsimo buvo nusileista ispanams – 81:86.

Vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris Gediminas Petrauskas neslėpė, kad rezultato prasme norėtasi aukštesnių pasiekimų.

„Pasirodymą turi vertinti kiti, bet aš manau, kad iš savęs galėjome ir norėjimo išspausti daugiau. Aišku, būti šeštiems pasaulyje tikrai nėra labai blogas rezultatas, bet faktas, kad mes esame krepšinio šalis ir norime būti aukščiau. Matant, kaip buvo pralaimėtos rungtynės ketvirtfinalyje su Prancūzija, akivaizdu, kad galėjome žengti toliau, todėl savo darbą vertiname nekaip“, – specialiai portalui Krepsinis.net teigė treneris.

Strategas nebuvo linkęs sutikti su nuomone, kad jaunimo krepšinyje galutinis rezultatas nėra toks svarbus ir visas dėmesys turėtų būti skiriamas tik individualiam žaidėjui vertinimui. Anot trenerio, visuose turnyruose, visų pirma, koncentracija būna sutelkta pergalei.

„Būtų labai lengva man kaip treneriui sakyti, kad ne rezultatas svarbiausia, o žaidėjų tobulėjimas ir jų kaupiama patirtis. Vis dėlto tai nebūtų teisybė. Faktas, kad visada į aikštę eini kautis dėl pergalės. Tik kovodamas dėl laimėjimų per įtemptas rungtynes kaip su prancūzais jaunimas grūdinsis. Šis čempionatas žaidėjų augimui, manau, padarė didelę teigiamą įtaką, tačiau rezultatui taip pat buvome užsibrėžę tikslus, kurių neįvykdėme“, – teigė G.Petrauskas.

– Ko labiausiai rinktinei pristigo rungtynių pabaigoje su Prancūzija?

– Pritrūko daug ko. Nenoriu, kad tai nuskambėtų kaip kažkoks kaltinimas žaidėjams, bet mes esame šalis, kurios krepšinyje viskas grindžiama komandiniais veiksmais. Gale rungtynių mums ir pritrūko individualumo. Varžovai pradėjo viską keistis gynyboje ir tiesiog turėjome tai išnaudoti. To mūsų gynėjams padaryti nepavyko, o ir varžovų aukštaūgiai, reikia pripažinti, jog dirbo gerai. Vis dėlto nemanau, kad pralaimėjome tik dėl to – rungtynes komandiniais veiksmais galėjome užsidaryti dar iki prancūzų pakeistos gynybos.

Wembanyama

– Rungtynių pabaigoje tikslas ir buvo gynėjams po susikeitimo atakuoti V.Wembanyamą?

– Taip, gynėjai turėjo žaisti „aukštai“ po varžovų susikeitimo. Didelių persvarų po krepšiu šiose situacijose neįgaudavome, o jie dar pradėjo spaustis baudos aikštelėje, tad negalėjome išnaudoti Krivo ir Tubelio. Kitų variantų nelabai ir liko, tad teko atakuoti būtent taip.

– Kokį įspūdį paliko šis 219 cm ūgio prancūzas?

– Labai daug dėmesio varžovams šiuo metu neskiriame. Koncentruojamės į savo darbą ir turime pateikti federacijai ataskaitą apie savo žaidimą, apie mūsų kaip trenerių klaidas ir kokiu keliu mes einame. Tai man yra jau trečia karta, su kuria dirbu, ir svarbu žiūrėti, kur einame mes, kur eina pasaulinės tendencijos, o Wembanyama yra vertinamas kaip būsimas pirmasis šaukimas NBA naujokų biržoje, tad apie jo galimybes tai viską ir pasako. Nepaisant to, mums buvo pavykę rasti būdų, kaip juos įveikti, tačiau nesugebėjome tuo pasinaudoti.

– Ar kažkas iš Lietuvos rinktinės žaidėjų nustebino teigiama prasme?

– Pavienėse rungtynėse beveik visi turėjo gerų atkarpų. Daug kas galbūt stebisi dėl tokio Stenionio žaidimo, bet mums tai nebuvo didelis siurprizas. Mes matėme jį pasirengimo metu, matėme jį treniruotėse ir su kokia energija jis žaidžia. Jis labai gerai spręsdavo „1 prieš 1“ situacijas ir sėkmingiausiai išnaudojo savo pranašumus. Kneižys ir Sargiūnas turėjo mažiausią vaidmenį komandoje, tačiau mes jiems iš anksto buvome pasakę, kad negalime rotuoti visų 12 žaidėjų per rungtynes. Visi, kas žaidė, daugiau ar mažiau sėkmingų epizodų turėjo.

Stenionis

– Kodėl D.Stenionio ir A.Marčiulionio tandemas vienu metu nebuvo bandomas aikštėje?

– Nebandėme, nes turėjome pakankamai daug gynėjų. Nemanau, kad tai būtų davę mums kažko papildomai. Buvo dar ir Sargiūnas, pasiruošęs žaisti 1–2 pozicijoje, Rubštavičių išbandėme „antru numeriu“, kai norėjome aukštesnio penketo, tad Stenionio ir Marčiulionio kartu nenaudojome.

– J.Rubinas Vilniaus „Perle“ daugiau rungtyniauja kaip įžaidėjas, o rinktinėje matėme jį „antruoju numeriu“. Ar nebuvo sunki ši transformacija ir kurioje pozicijoje jį matytumėte ateityje?

– Nepasakyčiau, kad jam buvo sunku persiorientuoti. Galbūt reikėtų daugiau jo paties paklausti, kaip jis jautėsi šioje pozicijoje. Mano akimis, savaisiais šansais jis visai neblogai pasinaudojo ir jis yra būtent „combo“ gynėjas, galintis sėkmingai žaisti per abi pozicijas. Galiu atvirai pasakyti, kad mes ne iš gero gyvenimo vežėmės tiek perimetro krepšininkų. „Trečiojo numerio“ pozicijoje, kur prieš stovyklą atrodėme labai stiprūs, atsivėrė spragos, kai iškrito Murauskas ir Repšys. Dėl to Rubštavičių turėjome perstumti į šią poziciją ir priimti daugiau gynėjų.

– Pastaruoju metu Lietuvos krepšinyje juntamas aiškiai išreikštų snaiperių trūkumas. Ar H.Pivorius turi potencialo šią spragą užpildyti?

– Hubertas turi labai gerus metimo duomenis – jis gerai valdo kūną, sustato kojas, turi puikią metimo techniką. Nelabai atsimenu daugiau tokio žaidėjo pastarųjų metų jaunimo rinktinėse. Vis tik metikui turi dirbti visa komanda, atlikti tinkamus ir gerus perdavimus, o mūsų žaidime to trūko. Tai kamuolys pavėluoja nukeliauti, tai kažkur kitur užstringame. Tas progas, kurias jis gavo, manau, kad išnaudojo gerai. Galbūt procentas ir nėra įspūdingas (40 proc.), tačiau visada jautėme iš varžovų padidintą dėmesį jam perimetre.

– Kokius pokyčius Ą.Tubelio žaidime įžvelgiate po sezono praleisto JAV?

– Su šia rinktine dirbau tik pirmus metus, tad prie jo tiesioginio prisilietimo anksčiau neturėjau ir stebėjau tik iš šono. Akivaizdu, kad jis pridėjęs dar daugiau tos sprogstamos fizinės jėgos. Jo perimti kamuoliai ir bėgimas į greitas atakas tikrai žavi, tačiau yra daug niuansų, kur jis dar turi dirbti. Tai yra jaunas žaidėjas ir jis turi maksimaliai atsiduoti savo silpnųjų vietų tobulinimui.

– Rinktinėje šis aukštaūgis beveik nežaidė vidurio puolėju. Ar ir ateityje jį matote tik kaip „ketvirtą numerį“?

– Jaunimo krepšinyje jis drąsiai galėtų žaisti ir centru, tad trumpose atkarpose mes jį panaudodavome ir „penktu numeriu“. Jis turi puikų kūną, gali žaisti veidu į krepšį, baudos aikštelėje, tad pagerinęs metimą ir metimų selekciją jis gali labai sėkmingai ir vyrų krepšinyje žaisti būtent „ketvirtu numeriu“.

Marčiulionis

– Kokios pagrindinės gan blankaus A.Marčiulionio pasirodymo priežastys?

– Daugiausiai tam įtakos turėjo prasta fizinė būsena. Jis atvažiavo į rinktinę, kai jau žaidėme draugiškas rungtynes su Latvija. Tuo metu kiti krepšininkai jau buvo praėję 15–17 dienų pasirengimo stovyklą. Jam buvo likusios dvi savaitės pasiruošti ir atvyko jis ne po atostogų, o po sezono su komanda. Reikia logiškai įvertinti, kad jis niekaip negalėjo būti optimalios formos. O kai jos nėra, tada ir kažkur žingsniu pavėluoji, ir metimas kažkur pasitaiko per trumpas, ir atsiranda daugiau žaidybinio broko. Tai tikrai nebuvo kažkokios psichologinės problemos, nes nejutau iš jo neužtikrintumo ar nepasitikėjimo.

– Vienu iš komandos lyderių buvo vos 16 metų sulaukęs M.Krivas. Kaip atsitiko, kad šešiolikmetis centras turėjo tokį svarbų vaidmenį 3 metais vyresnių rinktinėje?

– Rinktinėje aprėpėme kelių amžiaus grupių žaidėjus ir Krivas iškart buvo vienas pirmųjų sąraše. Šiuo metu jis buvo stipriausias savo pozicijos krepšininkas. Sudėtis renkama tik pagal tai, ką žaidėjas jau šiuo metu gali duoti komandai ir avansų jaunesniems žaidėjams neduodame. Manau, kad jis su kaupu parodė, kad yra vertas būti startinio penketo žaidėju ir buvo netgi antras pagal naudingumą komandoje. Labai džiugu dėl jauno žaidėjo ir tikimės jo dar didesnio tobulėjimo ateityje.

– P.Murauskas keliasi į Kėdainių „Nevėžį“. Galbūt norėtumėte savo treniruojamoje komandoje turėti ir daugiau šios kartos žaidėjų?

– Norai ne visada sutampa su galimybėmis. Šiai dienai nepanašu, kad kažkas dar pasijungs prie „Nevėžio“. Manau, kad praktiškai visa ši komanda per artimiausius 2 metus jau bus pravėrusi LKL duris.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra