G.Maldūnas – apie tylų medalio siekį, tamsiųjų arkliukų etiketę ir D.Sirvydį – „Lietkabelio“ lyderį (51) interviu

Gabrielius Maldūnas – neeilinis egzempliorius Lietuvos krepšinyje. Dar 2017 m. 24-erių panevėžietis apsirengęs kostiumu vaikščiojo į savo darbovietę banke ir buvo palaidojęs krepšininko karjerą, tačiau viskas apsivertė taip, kaip net pats Gabas negalėjo sugalvoti. Turime 2023-uosius ir dabar G.Maldūnas yra Lietuvos rinktinės dvyliktuko narys, kuri varžysis ne šiaip FIBA lange, o Pasaulio taurėje. Filmo verta istorija.

G.Maldūnas į rinktinę buvo paimtas kaip trečias centras. Viena pagrindinių priežasčių – gebėjimas gintis stepouto gynyba – po užtvaros agresyviai atakuoti gynėją ir greitai sugrįžti prie savo žmogaus baudos aikštelėje. Nė vienas rinktinėje to nedaro taip gerai, kaip Gabas.

Būtent dėl šio įgūdžio centras dėkingas Nenadui Čanakui, kuris Panevėžio „7bet-Lietkabelyje“ su Gabu praleido ketverius metus.

„Lietkabelyje“ aš prie Čanako atsiskleidžiau visomis spalvomis, išnaudojau daugiausiai potencialo, nes jo sistemai aš labai tikau ir ištobulinau stepoutą, kas tapo mano vizitine kortele, – tinklalapiui Krepsinis.net sakė G.Maldūnas. – Esu dėkingas jam, kad mane pasikvietė į „Lietkabelį“, tikėjo manimi bei ketverius metus laikė. Aišku, esu dėkingas ir treneriui Cvirkai, kuris mane sugrąžino į krepšinį. Tuo metu jau buvau baigęs karjerą, bet jis patikėjo manimi ir pasikvietė į „Nevėžį“. Daug kam pamirštas faktas, bet Cvirka mane sugrąžino į krepšinį.“

Maldūnas

Lietuvos rinktinė į Pasaulio taurę Filipinuose važiuoja kaip komanda, iš kurios niekas pernelyg daug nesitiki. Komandoje – net 6 debiutantai, stoję į ryškiausių Lietuvos krepšinio žvaigždžių, kurie atsisakė atstovauti rinktinei, vietas. Vieni šią ekipą lygina su 2010-ųjų bronzine rinktine, kuri taip pat važiavo su tamsiųjų arkliukų etikete, tačiau nustebino pasaulį, kiti – su ketvirtfinalyje kritusia ir neįkvėpusia 2006-ųjų komanda.

Tačiau G.Maldūnas tiki rinktinės šansais patriukšmauti ir net prakalbo apie pačius aukščiausius tikslus.

„Aišku, kai žaidi už Lietuvą, visada tyliai svajoji apie tą medalį ir neabejoju, kad pas visus žaidėjus tas tikslas yra. Čia yra visų svajonė, o svajonės kartais pildosi. Niekada nevažiuoji į čempionatą, tikėdamasis, kad išeisi į antrą etapą, visada nori kuo aukščiau. Yra galybė talentingų rinktinių ir bus sunku, bet iškovoti tiesioginį kelialapį į olimpiadą ir medalį būtų fantastika“, – sakė rinktinės centras.

Tinklalapiui Krepsinis.net G.Maldūnas taip pat papasakojo apie konkurencinę kovą dėl patekimo į dvyliktuką, neišnaudotą rinktinės potencialą, ambicingą „7bet-Lietkabelio“ komplektaciją ir Deivido Sirvydžio galimybes būti lyderiu.

– Patekote į rinktinės dvyliktuką, sveikinimai. Koks jausmas?

– Nuostabus jausmas. Visi, kas žaidžia krepšinį Lietuvoje, svajoja atstovauti rinktinei. Tikiuosi, kad čia ne pabaiga. Noriu parodyti daugiau savęs pasaulio čempionate. Kaip žmogui, kuris buvo baigęs krepšininko karjerą, čia yra nerealu. Jeigu kažkas būtų pasakęs tada, kad vieną dieną žaisiu rinktinėje, tikrai nebūčiau patikėjęs. Esu labai laimingas.

– Kokia buvo reakcija, kai sužinojote, kad patekote?

– Labiausiai netikėta buvo, kai Kazys Maksvytis pakvietė mane į stovyklą. Tai buvo pati jautriausia reakcija. Aišku, į dvyliktuką irgi labai norėjau patekti ir buvo labai smagu, kai sužinojau, bet tris dienas prieš sprendimą jau tikėjausi, kad pateksiu. Ąžuolas vėliau atvyko, jam sutrukdė trauma. Bet aišku, kai treneris pasakė, man buvo didžiulis palengvėjimas ir malonumas širdyje.

– Kiek jums reiškia toks pasiekimas, jūsų šeimai?

– Šeimai irgi labai nuostabu, nes jie man padarė didžiulę įtaką gyvenime. Šeima prisidėjo prie to, kad buvau nusprendęs baigti karjerą, nes jie nelabai sportininkai, o verslininkai. Jie norėjo, kad sekčiau jų pėdomis, bet galiausiai pasirinkau kitokį kelią. Tėvukas labai džiaugėsi, nes jam krepšinis labai patinka ir jis viskas seka. Žmona taip pat labai laiminga, nes aš laimingas. Visa Maldūnų šeima labai džiaugiasi.

Maldūnas

– Nuo banko darbuotojo iki rinktinės. Kiek džiugu, kad pasirinkote krepšinio kelią?

– Taip, jau buvau pradėjęs bankininko karjerą, vaikščiojau su kostiumu į darbą gerą mėnesį. Krepšininko karjera buvo padėta į šoną. Mano istorija keista, netipinė, bet manau, kad daug ką gali įkvėpti. Niekada nėra vėlu patekti į Lietuvos rinktinę.

– Koks buvo visas kelias nuo karjeros pabaigos iki rinktinės?

– Kelias buvo labai nelengvas, bet mano geriausia savybė, kuri padėjo, tai buvo disciplina. Visada dirbau nuoširdžiai, nieko nesitikėjau ir tiesiog sunkiai dirbau. Kartais būna, kad kažko nepasieki, nelaimi rungtynių, bet nekeiti savo principų, įsitikinimų, važiuoji toliau ir taip pasiekiami rezultatai. Tai man padėjo labiausiai – nuoširdus darbas ir disciplina.

– Kaip sekėsi atlaikyti konkurencinę kovą rinktinėje, kas buvo sunkiausia?

– Konkurencija buvo tarp manęs, Tubelio ir Tarolio. Nežinau, treniruotėse kietai kovodavome, bet mes tikrai nesipykome tarpusavyje, nekibirkščiavome, konkurencija buvo sveika. Žinojau, kad pagrindiniai centrai bus Valančiūnas ir Motiejūnas, o mes – pagalbiniai. Važiavau į stovyklą, kad padėčiau komandai pasiruošti ir negalvojau, kas bus toliau. Konkurencija tikrai buvo sveika, niekas nesikibirkščiavo, tiesiog treneriai įvertino, ko jiems labiausiai reikia. Visi buvome skirtingi centrai, tose treniruotėse daug labai ko neįrodysi. Manau, kad treneriai pasirinko pagal praėjusį sezoną ir žino, ką jie iš mūsų gali gauti.

Kalbant apie spaudimą, jo nebuvo. Norėjau patekti, bet per daug savęs nespaudžiau ir nesakiau, kad būtinai turiu patekti į dvyliktuką. To spaudimo nesukėlimas man padėjo ramiau reaguoti į situaciją.

– Kaip atrodo pati rinktinės aplinka? Kiek viskas rimčiau, griežčiau ir kas skiriasi nuo klubinio krepšinio?

– Čia visi žiūri atlaidžiau. Vis tiek žaidžiame už dyką, kaip sakoma iš dūšios. Todėl mums leidžiama daugiau pabūti su šeimomis, turėti laisvo laiko, kad neperdegtume. Visgi visi supranta, kad ir mes šiek tiek norime pailsėti vasarą, nes netrukus vėl prasideda sezonas. Darbas vyksta, jo daug, bet tokio didelio griežtumo nėra. Rinktinei jo ir nereikia, nes jeigu griežtai visus laikytų, nemanau, kad gautųsi geras rezultatas.

Lietuvos rinktinė

– Teko žaisti prieš tokią rinktinę, kaip Prancūzija, kur po krepšiu stovi vieni geriausių Europos aukštaūgių. Ar jaučiatės pasiruošęs žaidimui tokiame lygyje?

– Manau, kad taip. Už „Lietkabelį“ žaidžiu ne vienerius metus ir Europos taurėje esame žaidę prieš Monako komandą, „Virtus“, „Partizan“. Teko pasistumdyti ir prieš Lessortą, ir prieš Shengelia. Su tuo pačiu „Žalgiriu“ žaidžiame daug kartų per sezoną ir juos nugalime. Žaidžiant prieš prancūzus kažkaip nebuvo to jaudulio. Aišku prancūzai turi NBA žaidėjų – dar kitas lygis, bet kažkaip to nesureikšminu. Einu, kovoju iš visų jėgų. Kai kovoji už Lietuvą, negalvoji apie jokias žvaigždes. Tiesiog žaidi už vardą ant marškinėlių priekio ir stengiesi be galo.

– Kalbant apie rinktinę, komanda kol kas išgyvena labai banguotą pasiruošimą. Kas labiausiai neramina?

– Sutinku, žaidimas tikrai labai banguotas, mes to tikrai norime išvengti. Nori to ar ne, taip jau yra ir tam yra paaiškinimas. Rinktinė surinkta iš įvairių galų. Iš to paties „Žalgirio“ tik du žaidėjai, o visi kiti suvažiavo iš skirtingų klubų. Nemažai rinktinės debiutantų, todėl tas žaidimas ir yra toks banguotas. Per tokį trumpą laiką visko iki tobulumo nenušlifuosi. Manau, kad einame gera linkme, nes komandos viduje atmosfera tikrai gera, nėra pasiskirstymo į jokias grupeles. Turime kelerias rungtynes, reikia viską iššlifuoti ir tikimės, kad viskas bus gerai. Turime gerą savaitę pasiruošti čempionatui. Problemų dar bus, bet reikia jas mažinti.

– Ar realu, kad įšoksite į optimalią formą iki čempionato pradžios?

– Tikiuosi ir tikiu, kad įšoksime. Krūviai yra strategiškai sudėlioti. Dabar jie buvo užkelti, prieš rungtynes turėdavome stiprias treniruotes. Per rungtynes jausdavosi nuovargis, tie metimai dėl to nesukrisdavo snaiperiams. Dabar krūviai mažės ir su medicinos pagalba turėtume įeiti į optimalią formą. Tikiuosi, kad savaitės užteks.

– Daug kas kalba apie tai, kad starto penketo ir atsarginių žaidėjų pajėgumas gan skiriasi. Ką pats manote apie tai, jog kai kuriems vyrukams sunku įsilieti?

– Nepasakyčiau, kad pajėgumas ženkliai skiriasi. Aišku, Jonas dabar yra NBA lygio žaidėjas, ten dominuoja po krepšiu. Jis yra išskirtinis mūsų komandoje, o daugiau visi – Eurolygos, Europos taurės žaidėjai. Nepasakyčiau, kad kažkas labai skiriasi, bet turi ateiti susižaidimas, būtent dėl kurio ir kenčiame. Tikrai tikiu, kad jis atsiras. Treneriai irgi kaitalioja startinius penketus, žiūri, kas prie ko geriau žaidžia. Sakau, to susižaidimo kol kas nėra ir reikia jį atrasti kuo greičiau.

Kariniauskas

– Koks yra didžiausias ginklas, kurio dar neišnaudojote?

– Aišku, didžiausią ginklą turime po krepšiu, kurį ir stengiamės išnaudoti. Tai yra Jonas. Jis – superinio lygio žaidėjas, kuris turi puikių judesių ir daug patirties po krepšiu. Mes turime tai išnaudoti ir reikia rasti balansą tarp baudos aikštelės bei tritaškio. Manau, kad komanda ties tuo vis gerėja. Kai viską sustyguosime, turėtų būti gerai.

– Kokie yra pačios rinktinės lūkesčiai pasaulio čempionatui, ką kalbate su vyrais?

– Vidiniai lūkesčiai ir lieka tarp mūsų. Labai daug apie tai nekalbame, važiuojame kovoti už Lietuvą, o ką parodys rezultatai, pamatysime rugsėjį.

– Ar tai, kad iš jūsų daug nesitikima, yra teigiamas dalykas? Nuo to kyla alkis?

– Aišku, kad kyla. Kai žaidžiu už „Lietkabelį“, mes irgi esame tamsiojo arkliuko vaidmenyje, neturime laimėti, nesame favoritai. Tai nuima įtampos. Su rinktine tas pats. Išvažiuojame be didelių lūkesčių, bet alkis didelis. Viduje žinome, ko mes norime ir ko sieksime.

– Kalbant apie „Lietkabelį“, kiek nustebino šio tarpsezonio komplektacija?

– Tikrai esu maloniai nustebintas. Surinkta nemažai gero lygio lietuvių ir kelis neblogi užsieniečiai. Iš pirmo žvilgsnio labai gerai. Teko pabendrauti šiek tiek su Štelmaheriu. Matosi, kad jis tikrai nusiteikęs dirbti, nusiteikęs ir mus mokyti bei mokytis iš mūsų. Jis supranta, kad klubas nebus apie jį, o apie visumą.

– Kas iš pirkinių nustebino labiausiai?

– Kaip ir visus – Sirvydžio atvykimas į „Lietkabelį“. Kai susipažinome su Deividu rezervinėje rinktinėje, tikrai pasirodė labai malonus žmogus, gerai bendraujantis. Aišku, niekam nesakė apie atvykimą, sužinojau prieš pat pasirašant kontraktą. Labai nudžiugau, nes Deividas tikrai geras komandos draugas. Jis yra geras žaidėjas, geras snaiperis, turi gerą rankelę ir ne veltui pakliuvo į NBA. Labai talentingas ir jaunas. Jam tik 23-eji, bet tikrai turi daug potencialo ir galės įrodyti jį.

– Ar Deividas Sirvydis gali būti Europos taurės komandos lyderis?

– Manau, kad gali ir tikiuosi, kad gali. Jis ir imtas į komandą dėl savo tų sugebėjimų. Jis turi parodyti, kad gali vesti komandą į priekį. Aišku, turime Oreliką, kuris jau įrodė, kad gali būti lyderis, bet manau, kad Deivido laukia rimtos atsakomybės. Tikiuosi, kad Deividas pasimokys iš Oreliko situacijų skaitymo, taip pat iš Lipkevičiaus, kuris žaidžia panašioje pozicijoje.

Sirvydis

– Kiek svarbu, kad liko jūsų trijulė su Vyteniu Lipkevičiumi ir Gediminu Oreliku?

– Labai svarbu išlaikyti kuo daugiau žaidėjų, kurie supranta, apie ką yra klubas, kaip žaisti už „Lietkabelį“ ir kaip kovoti. Labai svarbu, kad branduolys išlaikytas ir tikiuosi, kad tai duos rezultatą.

– Ar pats turėjote pasiūlymų šį tarpsezonį?

– Buvo šiek tiek susidomėjimo iš ACB, Graikijos lygos, bet turėjau kontraktą su „Lietkabeliu“, norėjau pasilikti ir toliau atstovauti savo gimtajam miestui. Aišku, su agentu apsvarstėme galimybes, nes pasiūlymai buvo neblogi, bet galiausiai likau. Lojalumas man labai svarbu, aš toks žmogus. Man patinka sėslus gyvenimas. Panevėžyje su žmona esame gerai įsitaisę. Aišku, neatmetu galimybės išvykti. Žmona visai norėtų dar kur nors pakeliauti (šypsosi).

– Martynas Purlys minėjo, kad komanda nori išlaikyti tęstinumą, nepaisant Nenado Čanako išvykimo. Kiek svarbu išlaikyti tą liniją, kviečiantis sunkiai dirbančius ir perspektyvius žaidėjus?

– Tikrai labai svarbu, kad klubas laikosi savo vizijos ir nenueina nuo jos. Labai džiaugiuosi, kad Martynas tą daro. Tai duoda labai gerų rezultatų klubui ir kuria identitetą. Turėti aiškią viziją yra kertinis faktorius. Treneris pagal tą viziją ir lipdys komandą.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės