Dž.Gagičiui ultimatumą iškėlęs K.Kemzūra stojo K.Maksvyčio pusėn: džiaugiuosi dėl jo ir žaidėjų vyriškumo (25) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) pirmąją sezono duobelę išgyvena Vilniaus „Wolves“ (11/3).

Pirmą ratą pirmojoje vietoje užbaigę „vilkai“ patyrė pralaimėjimus prieš Utenos ir Kauno klubus bei smuktelėjo iškart į trečiąją poziciją.

Abiems komandoms tai virto ir repeticija prieš laukiantį Karaliaus Mindaugo taurės („Citadele KMT“) ketvirtfinalį, kuriame jos kausis tarpusavyje.

Po rungtynių prieš „Žalgirį“ strategas Kęstutis Kemzūra apžvelgė tiek savo klubo situaciją ir iš šono įvertino situaciją Kauno klube.

„Reikia pasveikinti „Žalgirį“ su pelnyta pergale. Rungtynes pradėjome su geru mentalitetu, agresyviai, fiziškai, kaip ir planavome. Buvome rungtynėse, ne viskas gavosi, bet buvome čia. Bėdos prasidėjo, kai „Žalgiris“ įjungė Eurolygos agresyvumą. Vienas jų pabėgimas, tada – nesportinė mūsų pražanga, prasta ataka, Dimšos tritaškis ir pasipylė. Per trumpą laiką per savo klaidas leidome jiems pabėgti, per savo sprendimus. Dėl tos agresyvios gynybos negalėjome įeiti į savo derinius, atlikti juos ir mus baudė. Devynios klaidos pirmoje pusėje.

Antroje pusėje žaidimą kažkiek stabilizavome, bet nepasisekė, kažkiek padėjo aikštės gynyba. Manau, viskas buvo neblogai, bet reikėjo efektyviau žaisti puolime. Nesusikūrėme, neįmetėme, nesuradome taškų ir lengvose padėtyse, kai kur perskubėjome. Žaisdamas su tokio lygio komandomis kaip „Žalgiris“ turi visas 40 minučių būti aukštumoje ir jos nepaleisti. Šito mes nepadarėme“, – teigė strategas.

– Pats esate treniravęs aukštus tikslus keliantį Eurolygos klubą, žinote, kokioje situacijoje yra Kazys Maksvytis.. Turite jam patarimų, kaip galima tvarkytis su stresu?

– Kontroliuok tai, ką tu gali kontroliuoti.

– Ką šis mačas parodė apie laukiantį KMT ketvirtfinalį?

– Ketvirtfinalyje, kiekvienose rungtynėse viskas prasideda iš naujo. Mums davė kažkokių pamąstymų, kaip ir jiems. Nuo praeitų tarpusavio rungtynių pasikeitė jų sudėtis, mes irgi be Sulaimono, turime pakeitimų. Ketvirtfinalis yra istorija iš naujo, visąlaik. Nesuprantu kitokios nuostatos. Eini į kitas rungtynes ir žiūri, ką gali padaryti geriau. Viskas. O kaip bus – pamatysime.

– Kokia yra Jeffery Tayloro situacija?

– Serga.

– Maždaug galima spėti, kurį laiką negalės rungtyniauti?

– Kol kas serga, negaliu pasakyti, susirgo. Jis irgi gali susirgti, kaip ir mes visi.

– „Žalgiris“ atrodė labai gerai nusiteikęs mačui, galėjo tam turėti įtakos penktadienio įvykiai?

– Žinoma, kad turėjo įtakos. Mes pradėjome, buvome rungtynėse ir to nesijautė. Tada išėjo Sumneris, kad ir su netektimi, jų rotacija yra didesnė nei mūsų, ypač gynėjų. Tuo metu buvo spaudimas, Tomo Dimšos tritaškiai ir tas lūžis buvo. Jie susikrovė, mes sugrįžome iki penkių taškų, reikėjo tik užpulti ir tada pridėjo dar, pabėgo iki septyniolikos ir viskas. Į tokius įvykius kiekviena komanda reaguoja. Jei yra taip, kaip skaičiau, nes aš nežinau, nesu „Žalgirio“ komandos narys, bet jūs ir kolegos rašote, kad buvo žaidėjų atėjimas ir pasakymas, kad yra ir mūsų kaltės. Jei žmogus pasako tokį dalyką, jis turi atsakyti už tai, ką pasako. Be abejo, kad tai turi įtakos.

NUOTRAUKOS: „Žalgiris“ – „Wolves“ (49 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Kokių minčių jums, kaip žmogui ir treneriui, sukėlė tas žaidėjų sprendimas?

– Labai malonūs jausmai, labai džiaugiuosi dėl Kazio ir žaidėjų vyriškumo. Aš tik iš šono matau, mes patys turime labai daug problemų. Na, ne labai daug, bet turime, kaip ir kiekviena komanda. Bandome jas spręsti, tam ir yra mūsų darbas. Džiugu, nes šiais laikais, nežinau, trenerio darbas toks yra, kad kažkas negerai, ką keičiame? Trenerį. Jis yra labai nuvertinamas. Tai yra mano asmeninė nuomonė. Gal aš klystu. Ant pirštų rankų galima suskaičiuoti, kiek yra komandų, klubų, kurie iškenčia ir sulaukia. Šiandien truputį pagalvojau – rinktinės treneriai. Vincentas Collet vienintelis toks, aš prieš jį treniravau 2010 metais ir jis iki šiol dirba. Manau, kad Prancūzijos rinktinė irgi turėjo ne tik pergalių, bet ir fiasko. Jei jis būtų Lietuvos rinktinės treneris, jis nebūtų tiek išsilaikęs. Čia yra mano pamąstymai.

– Pastaruoju metu ir jūsų komandoje yra nelengvi laikai. Kas labiausiai neramina komandos žaidime?

– Tie užstrigimai. Mūsų tos baltosios ar juodosios dėmės. Lyg žaidžiame gerai ar neblogai, bet užstringame ir tos mentalinės klaidos, kai po prastos gynybos ir puolime kažko neišpildome. Iš kitos pusės, šiandien su savo asistentais kalbėjome, kad turime tik penkis ar šešis žaidėjus, kurie pastoviai dirba treniruotėse, nors ir jie sirgo, atėjo su temperatūra dirbti. Sunkoka. Tai vienam kažkas atsitiko, kitas sugrįžo, vėl kažkas iškrito ir tu maišaisi. Turėjome Žagarą, iškrito, turėjome Sulaimoną, pradėjome kažką žaisti, iškrito, sugrįžo Tayloras, jam reikia įsižaisti, po dviejų rungtynių – susirgo. Nors ir neturi tų treniruočių, bet vis tiek žaidi. Ir tvarkaraštis toks.

Užlipome ant to grėblio, su Paryžiumi, po to su Jonava, ten – kiti dalykai. Atrodo, teoriškai žiūri ir labai blogai, nes pralaimėjimų serija tęsiasi ir džiūgauti nėra ko, bet stengiesi ieškoti tai, kas buvo pozityvu, tai išlaikyti ir taisyti smulkmenas, suprasdamas realybę. Tiek gyvenime, tiek krepšinyje, dažniausiai nėra nei labai gerai, nei labai blogai, dažniausiai – per vidurį. Yra visokių priežasčių ir turime daryti tai, ką patariau Kaziui – žiūrėti į tai, ką galime kontroliuoti. Nepamesti kamuolio, išpildyti derinius prie spaudimo. Neklysti. Tą mes galime kontroliuoti? Manau, kad taip. O visi kiti dalykai...

– Džordže Gagičiaus minutės ištirpo. Dar matote jį komandoje atvykus Garrisonui Brooksui?

– Nežinau. Aš jam pasakiau – jis negali išeiti į aikštelę ir pradėti nuo klaidos. Na negali. Matau, buvo tų šansų ir jis turi apsispręsti, ar nori, ar gali kažką duoti. Pasiteisinimų nebenoriu girdėti, ir iš manęs jau nebeįdomu, aš jau darausi nuobodus, kai kalbu apie tai. Jis tiesiog turi pabusti, kito kelio nėra. Arba jis parodo, kad kažką gali mums duoti, ar bus galvojami kiti sprendimai. Čia yra labai paprasta, čia yra profesionalus sportas.