„Diena, kai laimėjome“: visos Lietuvos pergale virtęs „Neptūno“ stebuklas (4)

Klaipėdos „Neptūnas“ pastaraisiais metais yra viena sėkmingiausių Lietuvos krepšinio komandų – stabilus dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose, Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) medaliai ir auganti gerbėjų bazė indikuoja klubo žingsniavimą teisinga kryptimi.

Lengva pamiršti, kad „Neptūnas“ toli gražu ne visada buvo rimta Lietuvos krepšinio jėga. Priešingai – 1964 metais įkurtas klubas LKL žaidė nuo pat lygos įkūrimo 1993-aisiais, tačiau pirmuosius medalius užsikabino tik 2013-aisiais.

Nuo tada klubas nė karto nebeatsidūrė už stipriausiųjų ketverto ribų ir du kartus pelnė sidabrinius bei tris sykius – bronzinius medalių komplektus. Kas lėmė tokį siužeto posūkį „Neptūno“ istorijoje?

Dėl trečiosios solidžios jėgos Lietuvos krepšinyje iškilimo reikia dėkoti ne tik klubo vadovybei, rėmėjams, gerbėjams, tačiau ir laiku nusišypsojusiai fortūnai, leidusiai prisijungti ir išsilaikyti elite.

Utopinė įvykių virtinė, atnešusi Eurolygą į Klaipėdą

„Neptūno“ pakilimas prasidėjo laiku ir vietoje – 2012-aisiais klubas po aštuonerių metų pertraukos grįžo į tarptautinę areną, kai debiutavo Vieningoje lygoje. Čia sezono metu sukaupta patirtis leido iškovoti LKL bronzą bei pelnyti vietą Europos taurėje.

2013-aisiais klubas jau varžėsi trimis frontais – LKL, Europos taurėje ir Vieningoje lygoje. Panašiomis ambicijomis užsiėmė ir Vilniaus „Rytas“ bei Kauno „Žalgiris“, o toks krūvis išderino LKL tvarkaraštį. Trims stipriausiems šalies klubams buvo leista varžytis dviem ratais, o likusiems aštuoniems – keturių ratų sistema, komandas išrikiuojant pagal pergalių procentą. Tai lėmė, kad šešis pralaimėjimus sezono eigoje surinkęs „Žalgiris“ liktų vos ketvirtas ir jau pusfinalyje susidurtų su „Rytu“.

Taip klaipėdiečiams atsidarė tiesus kelias varžytis LKL finale. Šia proga Kazio Maksvyčio treniruota ekipa pasinaudojo per plauką – ketvirtfinalio serijoje 2:1 buvo palaužti „Šiauliai“ (86:83, 66:95, 89:88), o pusfinalyje du kartus minimaliais skirtumais įveiktas tuometinis Prienų „TonyBet“ (78:77, 75:74).

Du kartus su likimu žaidęs „Neptūnas“ abejose serijose išsigelbėjo vienintelio metimo dėka, o finalo serijoje metė iššūkį tada ne pačius geriausius laikus išgyvenusiam „Žalgiriui“ (serijoje iki keturių pergalių nusileido 2:4). Vis dėlto sidabro medaliai nebuvo svaigiausias tos vasaros stebuklas.

Pamažu link realybės artėjo neįtikėtinas scenarijus – „Neptūnui“ galėjo atsirasti vieta Eurolygoje. Tiesa, tam reikėjo visos įvykių grandinėlės, bet klaipėdiečiams čia vėl šypsojosi sėkmė. Lietuviams reikėjo, kad Maskvos CSKA pasiektų Vieningosios lygos finalą ir su tuo problemų nekilo. Finalą Italijoje turėjo pasiekti Eurolygos A licenciją gavusi Milano „AX Armani“ ekipa ir čia jau keblumų buvo daugiau – ketvirtfinalyje „dizaineriai“ tik 3:2 palaužė Pistojos komandą, o pusfinalyje – 4:2 Sasario klubą.

Galiausiai viskas sprendėsi Ispanijoje, kur pusfinalyje tarp Valensijos „Valencia“ bei Barselonos „Barcelona“ klubų „Neptūnui“ buvo būtina katalonų pergalė. Serijoje iki trijų pergalių rezultatas buvo lygus 2:2, o penktajame mače po dviejų kėlinių „Barcelona“ atsiliko 34:43.

Vis dėlto išvykoje žaidę katalonai rado jėgų atsitiesti, o likus žaisti 6 sekundes rezultatas buvo lygus – 75:75. Kamuolį tada priėmė be keitimų rungtynes atžaidęs Marcelinho Huertas ir taikliu dvitaškiu atidarė „Neptūnui“ duris į Eurolygą. Būtent šią dieną galima išskirti kaip lūžį „Neptūno“ istorijoje.

Sumaišties į vietų Eurolygoje dalybas įnešė ir su finansais nesusitvarkę Zagrebo „Cibona“, Kijevo „Budyvelnik“ bei Sienos „Montepaschi“ klubai, tačiau šių komandų krachas nesuteikė preteksto palikti lietuvius už borto.

Galdikas, Marjanovičius

Klaipėdos klubo valdybos susitikime tada buvo nuspręsta pasinaudoti tokiu šansu ir teikti paraišką Eurolygai, nors tai atsiėjo nepigiai – vien užstatams „Neptūnas“ turėjo pakloti 140 tūkstančių litų.

„Neptūno“ valdyba prisiima labai didelę atsakomybę, tačiau visi sutarė, kad negalima atsisakyti istorinio šanso. „Neptūno“ klubo direktorius yra įpareigotas paruošti administravimo schemą. Dabar vyks intensyvūs darbai“, – pabrėžė tuometinis klubo valdybos pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Taip pat teko įrodinėti, kad klubas surinks konkurencingą biudžetą (surinko apie 7 milijonus litų) bei sudėtį, tačiau galiausiai viskas išsisprendė klaipėdiečių naudai.

Belieka džiaugtis, kad finale tais metais atsidūrė būtent trečiojo didžiausio Lietuvos miesto ekipa, galinti pasigirti rimta infrastruktūra bei vietinių investicijų galimybėmis. Finale atsidūrus Prienų ar Šiaulių klubams, antroji Lietuvos vieta Eurolygoje veikiausiai būtų nuplaukusi.

Paneigtos niūrios saviškių prognozės

Patekimas į Eurolygą atnešė daug džiaugsmo tiek klaipėdiečiams, tiek neutraliems Lietuvos krepšinio gerbėjams, nes tai reiškė pokyčius „Žalgirio“ ir „Ryto“ nuobodžiai valdytame šalies krepšinio žemėlapyje. Vis dėlto vien tuo viskas nesibaigė.

Zavackas, Kaliničius

„Neptūnas“ sulaukė daugybės išbandymų bei kritikos dėl nemėginimo stiprintis. Riboto biudžeto klubas sutelkė dėmesį į sidabrinės sudėties išsaugojimą ir kovas Eurolygoje pasitiko su vos dviem legionieriais – įžaidėju Mustafa Shakuru bei komandoje net nepritapusiu aukštaūgiu Keithu Bensonu, kuris Lietuvoje neišsilaikė iki sezono pabaigos.

Net pačios komandos gerbėjai į Eurolygą žiūrėjo su atsarga ir apie pergales galvojo mažai, labiau tikėdamiesi tiesiog nepridaryti gėdos. Tokie menki lūkesčiai buvo pranokti su kaupu.

„Neptūnas“ išvykose nelaimėjo nė karto, vidutiniškai krisdamas net 22 taškų skirtumu, tačiau „Švyturio“ arenoje džiugino komandos gerbėjus, iškovojo keturias pergales per penkis mačus ir iki pat sezono pabaigos išsaugojo viltis patekti į „Top 16“ etapą, nuo kurio lietuvius atskyrė tik neigiamas įmestų ir praleistų taškų santykis prieš Stambulo „Galatasaray“ klubą.

Gailius

Dėl kovingumo Eurolygoje „Neptūno“ žaidėjams priekaištų turėti negalima. Apmaudžiau tai, kad tarptautinį sezoną pratęsus Europos taurėje per šešis mačus buvo iškovota vos viena pergalė, o pasibaigus energijai likta ir be LKL medalių, mažojo finalo serijoje 2:3 nusileidus Utenos „Juventus“. Žvelgiant iš pozityviosios pusės – vargu, ar dar kada pamatysime Eurolygos klubą, užimantį ketvirtąją vietą LKL.

Sėkmės pasekmės jaučiamos iki šiol

„Neptūno“ patekimas į Eurolygą tapo tikra atgaiva kiek nusistovėjusioje Lietuvos krepšinio padangėje. Iki tol niekam net nekilo minčių apie „Ryto“ ar „Žalgirio“ plunksnų pakedenimą, tačiau Klaipėdos klubo pavyzdys parodė, kad viskas įmanoma.

Pajūrio atstovų pėdomis vėliau nužygiavo Panevėžio „Lietkabelis“, taip pat iškėlęs sau aukštesnius tikslus nei vien varžymasis dėl bronzos Lietuvos pirmenybėse bei išbandęs save Europos taurėje ar FIBA Čempionų lygoje ir irgi pasiekęs LKL finalą.

Žaidimas Eurolygoje puikia patirtimi tapo ir gerokai patobulėjusiam krepšininkų būriui. Deividas Gailius, Arnas Butkevičius ir Mindaugas Girdžiūnas po debiuto Eurolygoje pakėlė savo žaidimą į aukštesnį lygį ir tapo rimtais šalies nacionalinės rinktinės kandidatais. K.Maksvytis taip pradėjo kurti savo reputaciją klubiniame krepšinyje, šią vasarą atnešusią solidų kontraktą su Rusijos klubu Permės „Parma“.

„Užmezgiau ryšius su kitų komandų atstovais. Mokymuose dalyvavo ir mūsų komandos žaidėjas Arnas Butkevičius. Turėjo dalyvauti komandos kapitonas Martynas Mažeika, tačiau jis jau anksčiau laiko su šeima buvo suplanavęs kelionę, taip pat dėl mokymų Amerikoje į Barseloną nevyko ir treneris Kazys Maksvytis. Barselonoje mums atskleidė vadybos, viešųjų ryšių niuansų. Įgijome naudingos patirties“, – apie gerbėjų nematomą, tačiau Eurolygos suteikiamą patirtį kalbėjo tuometinis klubo direktorius Osvaldas Kurauskas.

Labiausiai džiugina, kad „Neptūnas“ sugebėjo vienadienę sėkmę paversti ilgalaikiu projektu. Staigus šuolis aukščiau bambos klubui kainavo brangiai ir atsivijęs finansinių skolų šleifas nuo 2017-ųjų perkratė visą komandos vadovybę, tačiau iš klaidų pasimokiusi organizacija nepalūžo, išsaugojo vieno LKL lyderių statusą ir dabar visko imasi daug nuosekliau.

Neptūnas

Klaipėdoje imtasi tvarkyti žaidėjų auginimo piramidę, o to pirmieji rezultatai jau matomi plika akimi. Pagrindinėje komandoje kojas apšyla vietiniai talentai Laurynas Beliauskas ir Džiugas Slavinskas, vis daugiau klaipėdiečių atstovauja šalies jaunimo rinktinėms, o NKL žaidžianti „Neptūnas-Akvaservis“ tapo pilnateise „Neptūno“ dublerių ekipa. Klubo piramidė tampa vis grynesnė ir ima panašėti į „Ryto“ ar „Žalgirio“ talentų kalves.

„Neptūnas“ yra vienas pagrindinių išaugusio bendro LKL lygio kaltininkų. Tvyrojusi stagnacija lentelės viršuje demotyvuodavo LKL vidutiniokes augti, tačiau dabar situacija yra kitokia.

Minimaliais skirtumais pasibaigusių mačų virtinė išvedė „Neptūną“ į Eurolygą, o tai iki šiol galima vadinti viso Lietuvos krepšinio pergale. Belieka tikėtis, kad ateityje tokių istorijų tik daugės, o tvirtą reputaciją Europoje susikurs ir daugiau šalies klubų. 

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys