D.Sabonis: dar būdamas vaikas norėjau eiti tėčio pėdomis (3)

Vienas iš dviejų pagrindinių Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės „bokštų“ Domantas Sabonis džiugina sirgalius ne tik savo judesiais bei pelnomais taškais. Savo perdavimais komandos draugams jis dažnai sukuria idealią progą atakuoti varžovų krepšį. Tokiu talentu garsėjo ir jo tėtis Arvydas Sabonis.

„Užaugau stebėdamas žaidžiantį tėtį, – neseniai yra sakęs Sabas jaunesnysis. – Dar būdamas vaikas norėjau eiti jo pėdomis – žaisti už savo šalį, laimėti medalius, kovoti prieš kitas rinktines“.

Savo perdavimais Domantas džiugino komandos draugus ir Lietuvos sirgalius per atrankos į pasaulio čempionatą ir kontrolines rungtynes. Neatsitiktinai jo perdavimas Jonui Valančiūnui per Lietuvos rungtynes su Vengrija šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ buvo išrinktas geriausiu Lietuvos rinktinės perdavimu atrankos metu. Tas rungtynes Budapešte lietuviai laimėjo 73:50, o Domantas Sabonis buvo naudingiausias Lietuvos žaidėjas (20 naudingumo balų), pelnė 12 taškų, atkovojo 8 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

„Prisimenu tą epizodą. Derinys buvo skirtas man – turėjau žaisti „postą“. Varžovai mane „dvigubino“, man reikėjo skaityti situaciją ir daviau „pasą“ Jonui“, – įprastais krepšinio terminais pasakojo D. Sabonis.

Pasak jo, tai įprasta jam situacija: „Gauni kamuolį baudos aikštelėje, bandai įmesti taškus, tačiau ateina gynyba ir turi skaityti žaidimą“.

Domantas pripažįsta, kad mokėsi perdavimų iš dabartinio Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio.

„Visuomet stebėjau, kaip tėtis perdavimus atlieka. Tačiau šįkart viskas išėjo natūraliai. Reikėjo perduoti kamuolį, buvo vienintelis langas, juo ir pasinaudojau“, – komentavo vieną įspūdingiausių atrankos į FIBA pasaulio čempionatą perdavimų Domantas Sabonis.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra