D.Petrovičius: 20 metų be Europos krepšinio genijaus (11)

Lygiai prieš 20 metų – 1993 metų birželio 7-ąją Kroatija, Europa ir visas pasaulis neteko geriausiu visų laikų Senojo žemyno krepšininku vadinamo Draženo Petrovičiaus.

Lietingą vasaros dieną slidžiame greitkelyje už Miuncheno krepšininko draugės vairuojamas „Volkswagen Golf“ pateko į autoavariją – automobilis rėžėsi į sunkvežimį, o mašinoje ant galinės sėdynės miegojęs kroatas žuvo. Automobilio vairuotoja ir kartu važiavusi jos draugė patyrė sunkių sužalojimų, tačiau išgyveno.

Po tragedijos Europą ir visą pasaulį apskriejo žinia: „Krepšinio Mocartas – mirė“. D.Petrovičiui tada buvo 28-eri.

196 cm ūgio kroatas nebuvo be išimties mėgiamas visų. Kiekvienoje sirgalių grupuotėje buvo prisiekusių kritikų, kurie nemėgo jo už aroganciją. Tačiau būtų sunku teigti, kad nė vienas iš to būrelio žmonių nenubraukė ašaros po skaudžios netekties 1993 metais.

Kartu su D.Petrovičiumi NBA pirmenybėse Niudžersio „Nets“ rungtyniavęs Samas Bowie krepšinio genijumi vadinamam kroatui jautė didelius sentimentus: „Net jei ir sergi už kitą komandą, negalima švilpti prieš šį žaidėją, būtina žavėtis jo žaidimu“, – sakė amerikietis.

Taip buvo todėl, kad D.Petrovičius nebuvo tik eilinis metantis gynėjas, daug daugiau – vienas geriausių metikų krepšinio istorijoje, bene geriausias visų laikų Europos krepšininkas. Jis buvo kūrėjas, o jo kūryba pasireiškė aikštėje su krepšinio kamuoliu rankose. Žaidime jis pirmasis ėmė demonstruoti daugiau kūrybiškumo, improvizavimo, kas krepšiniui suteikė grožio.

Nepriekaištingas D.Petrovičiaus stilius, žaidimo technika – lyg iš vadovėlio, – visa tai rezultatas daugybės valandų treniruočių nuo pat mažų dienų.

Tačiau tik praėjus tiek laiko mes geriau suprantame, kad neigiami bruožai, kuriuos matydavome D.Petrovičiaus asmenybėje, iš tikro būdavo tik savaime atsiradusios savybės, kurios dėl begalinio pasiryžimo ir valios leido jam tapti pačio aukščiausio lygio atletu.

Žiūrint to meto kontekste, net ir garsusis kivirčas su buvusiu komandos draugu Jugoslavijos rinktinėje Vlade Divacu, kuris privertė nutraukti ilgametę bičiulystę, dabar gali būti lengvai suvokiamas.

D.Petrovičiui iki 29-erių metų buvo likę keturi mėnesiai, visai neseniai buvo pasibaigęs ketvirtasis sezonas NBA pirmenybėse, kuris jam buvo pats geriausias, tačiau nelaimingas įvykis nutraukė jo gyvenimą.

Atstovaudamas „Nets“ jis per mačą vidutiniškai rinko po 22,3 taško, krepšį atakavo 52 procentų taiklumu ir buvo išrinktas į trečiąją geriausių NBA krepšininkų komandą. Vis galingesne jėga tada ėmęs tapti Atėnų „Panathinaikos“ kroatui pasiūlė kelių milijonų kontraktą ir net pats žaidėjo agentas nežinojo, ką D.Petrovičius pasirinks – likti NBA ar persikelti į Europą.

Po krepšininko žūties ilgą laiką visame pasaulyje žmonės kalbėjo: „O kas būtų įvykę, jei jis nebūtų miręs? Kas, jei jis būtų gyvenęs ilgiau?“.

„Manau, kad „Nets“ istorija šiuo metu būtų visiškai kitokia, jei Draženas būtų gyvas. Tuo neabejoju“, – sakė Niudžersio klubo generalinis direktorius Willisas Reedas.

Dar labiau tikėtina, kad Kroatijos ir visas Europos krepšinis dabar būtų kitoks. Tačiau, Draženas per savo 28 metus trukusį gyvenimą nė karto nesuabejojo ir nė sekundei nepaklausė savęs „o kas, jei?“.

Jo požiūris visada buvo paprastas – kiekvieną dieną sunkiai dirbti, kad tapti kaip įmanoma geresniu, geresniu nei bet kuris kitas. Vienintelis neabejotinas dalykas yra tai, kad jis gimė žaisti krepšinį ir parodyti visiems, ką šis krepšinio genijus ir virtuozas sugeba. Lygiai taip pat, kaip 35 metų miręs Volfgangas Amadėjus Mocartas darė muzikoje.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys