Pirmą pajėgesnį varžovą kelyje link olimpinio kelialapio sutikusi Lietuvos rinktinė iššūkį įveikė, nugalėdama Lenkiją.
Su kietu varžovų žaidimu susidūrusi nacionalinė ekipa pirmojoje rungtynių pusėje praleido 45 taškus, tačiau per ilgąją pertrauką atliko išvadas, trečiajame kėlinyje penkias minutes išlaikė oponentus su „sausus“ ir galiausiai perlaužė rungtynių eigą.
Olimpinės atrankos pusfinalyje Lietuvos rotacija susiaurėjo iki devynių pavardžių – nuo suolo nepakilo Mindaugas Kuzminskas,o Tomas Dimša ir Gytis Masiulis žaidė tik paskutiniąsias minutes.
Po rungtynių rinktinės strategas Darius Maskoliūnas apžvelgė tiek įveiktą pusfinalį, tiek laukiantį finalą.
„Visi puikiai matė, nėra daug ką plėstis. Mačo pradžioje stokojome agresijos tiek puolime, tiek gynyboje, iki ilgosios pertraukos prasižengėme tik penkis kartus, praleidome 45 taškus, begalė metimų, kurių buvome susitarę neleisti ir neišnaudojome progų stabdyti varžovus. Po ilgosios pertraukos vaizdas kardinaliai pasikeitė, gynyboje buvo nuostabių atkarpų ir vyrai padarė tai, ką turėjo daryti nuo pradžių. Žinome, kad rytoj negalime suteikti varžovams tokių atkarpų“, – teigė strategas.
– Kas bus svarbiausia finale?
– Gynyba. Jie turi žaidėją, kurį sulaikyti yra labai sunku, bet mes turime planų, kaip iki minimumo sumažinti jo rezultatyvių perdavimų skaičių ir neleisti įtraukti kitų žaidėjų. Visi žino, kad jį sustabdyti yra sunku, tai 30 taškų su trigubu dubliu renkantis žaidėjas. Stebuklų nesitikime, bet galime juos bausti puolime ir bandysime tuo pasinaudoti.
– Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis daug minučių žaidžia kartu, tai rengiate finalui ar yra kitų priežasčių?
– Manau, kad jie pakankamai žaidžia kartu ir kartais tiesiog turi ilsėtis. Abu sužaidė virš 30 minučių, nors Jonas spėjo ir prisirinkti pražangų. Manau, kad jie pakankamai žaidė kartu. Vienareikšmiai ir rytoj matysime juos kartu, nes tai yra mūsų smogiamoji jėga, prieš kurią slovėnai neturi ką pastatyti. Faktas, mums reikia susitarti dėl gynybos, nes žinome, kokio profilio yra jų aukštaūgiai. Reikia apsitarti, bet tikrai smūgiuosime su jais dviem.
– Kada pradėtas kurti planas prieš Luką Dončičių?
– Kaip ir minėjau, nesu kažkoks burtininkas. Dončičių jau trejus metus bando sustabdyti stipriausi NBA gynėjai ir nelabai kažkam sekasi. Neturiu stebuklingų galių ir suprantame, kokio kalibro tai yra žaidėjas. Iš jo ateina ne tik taškai, bet ir išprovokuotos pražangos, rezultatyvūs perdavimai. Mūsų užduotis yra priversti jį jaustis kuo mažiau komfortabiliai. Mūsų žaidėjai yra ambicingi, jie turi norėti įrodyti, kad gali jį stabdyti. Jis gali daryti viską, bet negalime to leisti.
– Kas nepavyko ginantis prieš A.J.Slaughterį ir kiek išmoktos pamokos gali duoti naudos rytoj?
– Stūmėme jį į stipriąją ranką, dešinę, bet analizuodami jį nuolat stebime, kad jis bando veržtis į kairę. Pirmoje pusėje problema buvo tiek gynėjų, tiek per žemai nusileidusių aukštaūgių. Jis gerai jausdavosi įsiveržęs į baudos aikštelę bei atlikdavo savo metimus. Po ilgosios pertraukos viskas pasikeitė, žingsnis aukščiau, be to, nuolat jį varginome ir jis jau atrodė išsekęs. Faktas, kad turime tai daryti ir rytoj bei neleisti jam pasijausti gerai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.