D.Kairys: apie destrukciją nešusį A.Hamiltoną, naujas G.Matulio pareigas, dramas vadovybėje ir nuoskaudas „Rytui“ (11) interviu

Treneris Donaldas Kairys rudenį sugrįžo į Lietuvos krepšinio lygą („Betsafe-LKL“), kur stojo prie Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ vairo.

Sezonas artėja prie pabaigos, o jį reziumuodamas treneris sako, kad šie metai jam – labai įdomūs, turiningi, pilni iššūkių, bet kartu ir sėkmingi. Kol kas Utenos komanda kovoja dėl ketvirtos turnyro lentelės vietos su tiek pat pergalių turinčiu Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“ (16/10).

„Buvo stiprūs gynėjai, bet viskas apsivertė aukštyn kojomis, kuomet komandą ėmė palikti žaidėjai“, – sunkų periodą išskyrė D.Kairys, kurio auklėtinių gretas paliko Jawunas Evansas, o vėliau ir Alexas Hamiltonas.

Vis tik šiuo metu jis gali nusispjauti per petį, nes rezultatai kol kas – geri, o ir pasipildyti vienu naujoku Utenos komanda dar planuoja. 

Krepsinis.net portalui strategas pasakojo apie šio sezono iššūkius, legionierių kaitą, naujas Gintauto Matulio pareigas, vadovų kibirkštis ir džiaugsmą dėl Giedriaus Žibėno.

– Iki sezono pabaigos lieka vos pora mėnesių, kaip galite apibūdinti kelią, kurį „Uniclub Casino – Juventus“ komanda nuėjo iki šio?

– Sezonas yra įdomus ir nemažai sėkmingas. Manau, kad komplektaciją turėjome gerą, turėjome gerą legionierių bei lietuvių kombinaciją. Gal pradėjome ne taip sklandžiai, buvo pralaimėjimų, bet kai atradome ritmą, turėjome neblogą atkarpą – aštuonias pergales iš eilės. Buvo stiprūs gynėjai, bet viskas apsivertė aukštyn kojomis, kuomet komandą ėmė palikti žaidėjai. Iš pradžių Evansas: tai buvo didžiulis smūgis rungtynių išvakarėse, paskutinę dieną iš agento gavome žinutę, kad jis palieka komandą. Buvo labai gaila dėl šito.

Vėliau prasidėjo nesąmonės su Hamiltonu, kuris kas antrą savaitę keitė nuomonę – tai paliksiu, tai nepaliksiu klubo, tai grįšiu, tai ne. Buvo neaiškumas dėl jo ateities. Automatiškai tai smūgis ir komandai, nes prarasti du gerus gynėjus sezono eigoje yra labai sudėtinga. Mums pavyko pakeisti centrą – vietoje Bensono atvyko Lynchas, kuris sustiprino ekipą, o gynėjų pakeisti lygiaverčiai kol kas nepavyko. Vis dar esame paieškose.

– Kartais atrodo, kad nežinia, ar geriau išvis neturėti žaidėjo, ar turėti tokį, kuris nuolat keičia nuomonę ir nuo sezono pradžios neslepia, kad Utenoje baigti sezono nenori. O ir Evansas nepadėjo, kuomet išvykęs į Izraelį erzino buvusius komandos draugus nuolat siųsdamas nuotraukas, kaip smagiai gyvena.

– Gali būti, kad jis nuotraukas siuntė. Evansas atsižvelgė į Hamiltono patarimus, nes jis yra žaidęs Izraelyje. Manau, kad Hamiltoną nuliūdino toks Evanso išvykimas, nes išvykti norėjo jis pats. Jis neslėpė, kad nori pasidaryti statistiką ir išvažiuoti bent į Europos taurę, jei ne į Eurolygą. Būčiau visai sutikęs su tokiu variantu, tegul jis tik duoda naudos komandai, gerai žaidžia, o jei atsiras išvykimo variantas už numatytą išpirką, laimi visi. Ir žaidėjas laimingas, užsitarnavęs kontraktą, ir klubas, kuris gavo naudos. Bet kai prasidėjo žaisiu – nežaisiu, grįšiu – negrįšiu, skauda pirštą – neskauda, galų gale priėmėme sprendimą, kad tiek to, paleidžiame jį, nors galėjome to nebedaryti. Langas išvykti buvo užsidaręs sausį, bet kam prievarta laikyti žaidėją, kuris čia nenori būti, reiškia nepasitenkinimą ir gadina atmosferą klube. Nusprendėme, kad viskas, nebesicackiname, ieškome kito ir bandome kuo įmanoma geriau baigti sezoną.

– Jums kaip treneriui dar teko susidurti su situacija, kuomet auklėtinis taip atvirai deklaravo nenorą būti klube?

– Nesu turėjęs tokio žaidėjo, nesu turėjęs tokios situacijos ir tikiuosi, kad neturėsiu. Tai – labai destruktyvu. Tiek santykiai žaidėjo su treneriu, tiek žaidėjo su žaidėjais turi įtaką komandos rezultatams. Alexas buvo geras žaidėjas, kokybiškas, bet kaip žmogus labai neprofesionalus, visiškai nepatikimas ir nerūpestingas komandos atžvilgiu. Tai buvo nuvilianti patirtis.

– Keithas Bensonas dar žaisdamas Vilniaus „Ryte“ buvo pademonstravęs ne itin profesionalų požiūrį į darbą. Koks jis buvo dabar Utenoje?

– Nėra taip, kad jis neprofesionalus. Sklanda kalbos, kad jis „Ryto“ laikais ant suoliuko buvo su telefonu, bet aš tada to nemačiau, jis tai neigia. Jis yra unikalus žmogus, visiškai intravertas, jis nesako daug žodžių ir dėl to atrodo, kad jis nėra įsitraukęs į komandos gyvenimą. Toks jo būdas, tą reikia suprasti, aš tai žinojau.

– Kiek tokiais sunkiais momentais rūbinėje buvo svarbūs tokie patyrę lietuviai kaip Skučas, Gecevičius ar Matulis?

– Labai svarbūs. Aš į rūbinę nelabai kišuosi, nelabai laiko ten praleidžiu, bet kokie atsiliepimai yra iš gydytojų ar kineziterapeutų, tai jų rolė ten labai svarbi. Mums labai pasisekė, kad turime rimtus vyrus, ypač lietuvių tarpe. Jie tikrai padaro savo darbą rūbinėje ir išlaiko teisingą balansą, teisingą energiją ir atmosferą.

– Jei anksčiau LKL kontekste būdavo daug kalbų apie kartais sunkiai valdomas Ž.Skučo emocijas, tai šį sezoną jis visiškai neišsiskiria iš kitų krepšininkų. Ar teisingas įspūdis susidaro, kad Žygis išmoko labiau kontroliuoti savo emocijas ir jas nukreipti tinkama linkme?

– Teisingas. Manau, kad visiškai suvaldyti Žygio neįmanoma, jis yra labai emocionalus žmogus, kartais tos emocijos pakenkia jam ir komandai. Jo visiškai nuslopinti ir nereikia, nes būtent taip jis rodo begalinį kovingumą – tiek rungtynėse, tiek treniruotės. Jis viską daro tik dėl, komandos, niekada kitaip. Aš juo tikiu, stengiuosi jam netrukdyti, leidžiu būti savimi. Geriau pagirsiu Žygį už gerus dalykus nei bausiu už techninę pražangą ar neteisingai atliktą veiksmą.

Kairys

– Gintautas Matulis tapo „Uniclub Casino – Juventus“ komandos direktoriumi. Kaip manote, kokios savybės leis jam dirbti šiuos darbus?

– Labai įdomi situacija, kuomet žaidėjas sezono metu tampa direktoriumi. Džiaugiuosi už jį, Gintas nusipelnė viso ko geriausio. Jis yra rimtas, atsakingas, supratingas žmogus, juo tikrai galima pasitikėti. Manau, kad klubas eina teisingu keliu. Ko gero tai natūraliai būtų įvykę vasarą, bet kadangi taip viskas taip susiklostė, Eimantas net teoriškai negalėjo likti pareigose, poziciją teko užpildyti dabar.

– Eimanto Skersio ir Žydrūno Urbono pasišpagavimai viešojoje erdvėje buvo gana ryškūs ir sulaukė daug dėmesio. Ar Utenos komandos viduje jautėte, kad tarp dviejų vadovų tvyro kibirkštys?

– Nemanau, kad tai persidavė komandai, kadangi didesnis susipriešinimas buvo būtent spaudoje, o ne klube. Beveik nejaučiau, kad kažkas yra labai negerai. Kasdien dirbau su jais abiem, viskas vyko sklandžiai, abu jie atliko savo funkcijas gerai. Nemačiau, kad tai būtų kenksminga komandai, bet gal aš ne viską pastebiu. Jie turi savo priežasčių, motyvų, bet man su jais abiem dirbti buvo patogu.

– Reggie Lynchas labai greitai įsiliejo į komandos žaidimą ir tapo svarbia „Uniclub Casino – Juventus“ dalimi. Ar nustebote, kaip po traumos grįžęs krepšininkas greitai adaptavosi Utenoje?

– Kadangi esu jį treniravęs, neturėjau abejonių, kad jis mums padės. Norėjome jį pasirašyti dar rugsėjo mėnesį, bet jis nebuvo pasiruošęs žaisti. Dėl to laikinai ėmėme Bensoną, kaip paskutinį variantą, kitų atsivežti nepavyko, o žaidėjo reikėjo. Sakiau, ką daryti, tada vežamės Bensoną bent keliems mėnesiams. Aišku, neturėjome garantijos, kad Lynchas vyks pas mus. Vis tik turėjome ryšį, gerą patirtį, gerus santykius su agentu, tai padidino šansus jam atvykti į Uteną. Žinojau jo gynybinius sugebėjimus, žinojau, ką galėsime gauti, klausimus kėlė tik jo forma po traumos. Kai pamatėme, kaip jis juda treniruotėse, kaip jis anksti ateina į salę, kaip atsiduoda, jo buvimas aikštėje mums duoda daug – komandos jo bijo, ne taip užtikrintai jaučiasi verždamosis į baudos aikštelę, turi ieškoti kitų būdų. Mes jį atsivežėme gana laiku, tai – didžiulė sėkmė.

– Jis pats sakė, kad nori tapti geriausiai besiginančiu lygos žaidėju. Kaip manote, ar jis vertas tokio vardo?

– Jis turi kažką, ko ištreniruoti beveik neįmanoma. Jis turi neįtikėtiną pojūtį žinoti, kur bus kamuolys, kur bus žmogus, jis gali pamaišyti ir vienam, ir kitam. Jis turi įspūdingus duomenis, greitas ir aktyvias rankas. Lynchas nepasiduoda bet kokioje situacijoje, jis nenuleidžia rankų, jam asmeniškai rūpi, kad varžovas neįmestų. Tai jis įvaldęs tobulai.

– Alstonas neslėpė, kad sumažėjus minutėms ir atsiradus Lynchui, jis nėra iki galo tuo patenkintas. Kaip tvarkotės su jo nusiteikimu?

– Manau, natūralu, kad jį tai šiek tiek paveikė. Vienas dalykas, kai žaidi 28 minutes, kitas – kai tau lieka 15. Aš sakiau jiems: būtų idealu, jei žaistumėte po 20 minučių abu ir duotumėte viską, ką galite geriausio. Stengiuosi taip rotuoti žaidėjus, bet situacijos padiktuoja savo: varžovai, pražangos ir t.t. Esame labai patenkinti Alstonu, jis gero charakterio, darbštus vyrukas, kuris – labai efektyvus puolime, bet gynyboje neturi tokių sugebėjimų kaip Lynchas. Net per 15–18 minučių jis gali rinkti po maždaug 14 taškų, tai įspūdingi skaičiai.

– Nikoličius patyrė traumą net neprasidėjus sezonui, vėliau grįžo greičiau nei planuota, tačiau yra kone blankiausias Utenos ekipos narys. Kas trukdo jam? Fizinių traumos padarinių jis teigė nebeturintis.

– Prieš sezoną mačuose jis atrodė gerai, buvo pasiruošęs fiziškai ir turėjo didelę motyvaciją atsiskleisti aukštesniame lygyje. Bet trauma iš jo atėmė ne tik laiką, bet ir poziciją. Pas mus nusistovėjo rotacijos, žaidėjų rolės, jis visose trijose pozicijose tapo trečia opcija. Aleksai neatsiranda tiek daug minučių, kiek jam norėtųsi ir kiek jam reikėtų gauti. Čia mano didžiulis darbas ir gera problema, kaip išrotuoti tiek daug žaidėjų. Vienose rungtynėse vieni žais daugiau, kitose – kiti. Čia mano darbas juos išlaikyti formoje, motyvuotus ir pasiruošusius padėti komandai.

Kairys

– Minėjote, kad dar dairotės papildymo gynėjų grandyje, bet žiūrint į dabartinę sudėtį, kiek esate patenkintas tuo, kaip pasitinkate lemiamą sezono dalį?

– Būtent šiuo metu manau, kad komplektacija yra toli gražu nuo tobulos. Ypač gynėjų grandyje. Brownas buvo paimtas laikinai, bet jis žaidžia, kartais visai neblogai, atrodė, kad mums reikėtų geresnio žaidėjo, bet jis duoda naudos. Neatrodo tikslinga jį paleisti likus kelioms savaitėms. O Davisui, atvykus iš Serbijos, reikia laiko, nežinau, ar jo jam užteks, kad taptų tokiu kaip Evansas ar Hamiltonas. Sugebėjimus ir talentą jis turi, bus mano didžiulė užduotis įvesti jį ir įpūsti pasitikėjimo. Komplektacija esu patenkintas ne 100 proc., ir gal net ne 80 proc. Bet taip, esame paieškose, turime laiko iki balandžio 22 dienos.

– Kalbant apie vėlyvus papildymus, kaip jums ši praktika? Atrodo, kad kartais klubai, turėdami finansų, gali sužaisti gudriai ir tokiu būdu pasirašyti situaciją keičiantį žaidėją likus vos mėnesiui iki sezono pabaigos?

– Toks dalykas iš vienos pusės smagus, nes gali ištaisyti klaidas, kurias padarei komplektacijoje. Galų gale, gali ištaisyti traumas, kurios nutinka lemiamu metu. Įsivaizduokite, žaidi gerai visą sezoną ir pačiame gale nutinka traumos. Taip nutiko Ukrainos „Prometey“ komandai, kuri prarado du startinius žaidėjus. Iš kitos pusės, suprantu, kad kitos ekipos gali tyčia pasinaudoti spraga, visą sezoną taupyti pinigus, užimti 6–7 vietas ir po to prisipirkti žaidėjų atkrintamosioms. Tik tai niekada negarantuoja sėkmės. Susikomplektuoti komandą likus mėnesiui nereiškia, kad tai bus sėkminga. Reikia susižaisti, reikia išmokti derinius, tai yra rizika. Neturiu nuomonės, tai gerai ar blogai, jei tokia galimybė yra, sąlygomis naudotis reikia, kas pasinaudos geriausiai, tas išeis kaip laimėtojas.

Kairys

– LKL lygis – diskusijų objektas, kaip atrodo jums, ar nuo jūsų darbo „Ryte“ laikų iki dabar lygos konkurencingumas išaugo?

– Nežinau, man sunku pamatyti situaciją. Ir tuo metu man atrodė, kad viskas konkurencinga, visos rungtynės buvo sunkios. Taip, buvo keletas, kai laimėjome 30 taškų, atrodė, pervažiavome varžovus, bet visos komandos norėjo įkąsti „Rytui“. Dirbti ten yra labai sunku, tu kiekvienose rungtynėse turi atrasti naujų būdų motyvuoti komandą, nes ne kaskart žaidi prieš „Žalgirį“ ar „7bet-Lietkabelį“. Darbas „Ryte“ labai sunkus ir treneris Žibėnas yra vertas didelės pagarbos, jis labai gerai tvarkosi su savo užduotimis.

– Kokios yra jūsų emocijos matant, kaip jūsų atsivestas asistentas darbuojasi Vilniaus klube? Maža to, su G.Žibėnu ir kontraktas buvo pratęstas dar metams.

– Nors ir turiu tam tikrų nuoskaudų po savo pasirodymo „Ryte“, dėl Giedriaus labai džiaugiuosi. Man jis nėra tik geras treneris, jis man dar didesnis draugas. Dėl jo asmeniškai aš labai džiaugiuosi.

– Prabėgo jau keleri metai, dar daug nuoskaudų „Rytui“ išliko?

– Dabar, kai jau turiu naują darbą, turiu naujų problemų, nėra laiko apie tai galvoti, beliko tik pamokos. Daugelyje situacijų buvau kaltas pats, daug ko išmokau iš to periodo.

– Kuomet grįžote dirbti į LKL, prisijungėte prie Utenos klubas, ar jutote kažkokias skeptiškas nuomones jūsų atžvilgiu?

– Nežinau, ką galėjo manyti kiti krepšinio žmonės, bet Utenos komanda pasiūlė man sutartį, manimi tikėjo ir abejonių neturėjo. Iš mano pusės reikėjo tik priimti šį pasiūlymą arba ne. Buvau praleidęs metus be vyr. trenerio darbo, buvau pasiruošęs čia sugrįžti.

– Šiuo metu turnyro lentelėje dalijatės 4–5 vietas su Panevėžio ekipa, kuri turi tiek pat pergalių. Nuo trečios pozicijos ir „Wolves“ (18/8) jus skiria pora pergalių. Ko gero galvoti apie geresnę nei ketvirtą poziciją jau yra sunku?

– Manau, kad tai įmanoma tik teoriškai, būtų labai sunku, nors žaisime ir su „Wolves“, ir su „7bet-Lietkabeliu“, ir „Žalgiriu“. Manau, kad tarp mūsų ir panevėžiečių spręsis 4–5 vietų likimas. Žinoma, jei nesubyrės mūsų žaidimas. Turime dviejų pergalių pranašumą ir tarpusavio persvarą prieš „Cbet“. Svarbiausia išsaugoti sveikatą, nes čia – lemiamas mėnuo. Vis dar galime gerinti ir sportinę formą, tikiu tuo, turime daug rezervų – ypač gynyboje, bet ir puolime. Sakau žaidėjams, kad taškų įmetame nemažai, bet pažiūrėkite, kiek klaidų padarome. Jei pavyktų tai sumažinti, mūsų žaidimas taptų dar stabilesnis.

– Ko gero šiais metais Utenos klubui svajoti apie LKL medalius būtų tikras stebuklas?

– Čia būtų topinis pasiekimas, jei patektume į pusfinalį. Tai būtų super pasiekimas visam klubui ir Utenos miestui.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės