„Crvena Zvezda“ klubo bosas įvardijo sėkmės formulę, pateikė aiškią prognozę „Žalgiriui“ ir apgailestavo dėl V.Micičiaus (21) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA specialiai iš Belgrado

Belgrado „Crvena Zvezda“ komanda jau kelerius metus iš eilės žaidžia Eurolygoje ir nepaisant kuklaus biudžeto, siekia rezultatų, kuriais gali didžiuotis.

Nuo 2013 metų ši komanda jau sužinojo, ką reiškia žaidimas „Top 16“ etape, atkrintamosiose, o pernai buvo per žingsnį nuo jų, nes lemiamą mačą Stambulo „Daruššafaka“ ekipai pralaimėjo.

Komandai vadovaujantis generalinis vadybininkas Davoras Ristovičius džiaugiasi tuo, kokių rezultatų pasiekė „Crvena Zvezda“, ir kaip tai įvertino sirgaliai.

Dabar jis savo ekipą lygina ir su Kauno „Žalgiriu“, kuris išgyvena kone geriausius laikus šiame tūkstantmetyje.

„Esu tikras, kad ši komanda šiemet pateks į Eurolygos atkrintamąsias, – užtikrintas buvo jis. – Pažiūrėkite, kokio lygio tai organizacija: „Žalgiris“ vienintelis turi visus čarterio skrydžius Eurolygoje, jie turi puikų vietinį trenerį, remiasi savo šalies žaidėjais. O tai – labai svarbūs dalykai, neturint milžiniškų pinigų.“

D.Ristovičius Krepsinis.net portalui papasakojo apie savo komandos sėkmę, priežastis, kodėl legionieriai nusprendžia atvykti į Belgradą, nerealius šansus žengti į atkrintamąsias ir lietuvių stoką Serbijoje.

– „Crvena Zvezda“ yra ta komanda, kuri nepaisant nedidelio biudžeto sugeba laikytis tarp stipriausių Europoje jau daugelį metų. Kokia yra komandos paslaptis?

– Svarbiausias dalykas yra tas, kad tiek Serbijoje, tiek visoje buvusioje Jugoslavijoje, tiek Lietuvoje žmonės labai myli krepšinį. Jei Jugoslavija nebūtų žlugus, įdomu, kiek gerų žaidėjų dabar turėtume savo regione ir rinktinėje. Prieš kelerius metus labai aukštame lygyje laikėsi „Partizan“, dabar mes jau penktą sezoną iš eilės rungtyniaujame Eurolygoje. Mūsų komandos vadovybė keitėsi 2011 metais ir mes atėjome čia dirbti nelengvu metu – tada nežaidėme jokiame Europos turnyre, tik Adrijos lygoje, o mūsų tikslas buvo turėti gerą, patyrusį trenerį bei perspektyvius jaunus žaidėjus. Mūsų komandą treniravo Svetislavas Pešičius, o sudėtyje turėjome tokius žmones kaip Nemanja Nedovičius, Vujadinas Subotičius, o užsienietis buvo tik vienas.

Tą sezoną Serbijoje likome antri, žaidėme taurės finale. Turėjome nemažai senos vadovybės paliktų skolų, kurios siekė net 15 milijonų eurų. Dėl to mūsų tikslas buvo likviduoti visas šias skolas ir judėti į priekį. Kitą sezoną pradėjome gerai, tad sirgaliai grįžo į arenas, laimėjome nacionalinę taurę, o vėliau žengėme į Eurolygą. Mums tai buvo didžiulė sėkmė. Per vos dvejus metus pasiekėme puikių rezultatų ir, manau, sirgaliai tai įvertino.

Nežinau, ar visi žinote, bet Belgrade nuo gimimo esi arba „Crvena Zvezda“, arba „Partizan“ komandos sirgalius. Mūsų komandą palaiko maždaug 60 proc. žmonių. Ir ne tik Serbijoje – visoje Europoje. Pavyzdžiui, kaskart, kai žaidžiame Bamberge ar Miunchene, pusė sirgalių būna už mus. Tai reiškia, kad kažką darėme gerai, nes mūsų darbas yra įvertintas. Tai įvertina ir rėmėjai. 2014–2015 m. sezone patekome į „Top 16“ etapą, kitą sezoną jau buvome atkrintamosiose, o pernai pritrūko tik pergalės prieš „Daruššafaka“, kad žaistume atkrintamosiose. Turėjome daug puikių pergalių prieš tokias komandas kaip „Panathinaikos“, „Real“, „Maccabi“, per šiuos ketverius metus nesame laimėję tik prieš „Olympiacos“. Tikiuosi, kad šią seriją nutrauksime sausio 26 dieną mūsų arenoje (Šypsosi).

Kitas svarbus dalykas yra tas, kad visų rezultatų pasiekiame remdamiesi vietiniais žaidėjais. Kaip ir Lietuvoje – „Žalgiris“ taip pat remiasi lietuviais, o ir trenerį turite savą. Mes irgi turime serbą. Vietiniai yra pagrindas dėl to, kad jie supranta komandos, rungtynių svarbą, kaip svarbu žaisti gerai ir aukotis dėl ekipos. Taip, kartais atlyginimai gali vėluoti, kartais spaudimas – didelis, bet jie žino, kaip su tuo susitvarkyti, nes yra savi. Kuomet atvyksta užsieniečiai, kartais jie to nesupranta ir neskiria ekipai 100 proc. savęs.

Kartais tikrai pasitaiko tokių legionierių, kurie dėl komandos darė viską: turėjome Charlesą Jenkinsą, Mike‘ą Zirbesą, DeMarcusą Nelsoną, Tarence‘as Kinsey, Omarą Thompsoną, gal kažką ir pamiršau. Jie buvo komandos dalimi ir nesiekė būti išskirtiniai. Tą siekiame išsaugoti ir dabar: suteikti šansą serbams, kurie mums padėtų siekti titulų, o patys vėliau pasirašytų pelningesnius kontraktus ir uždirbtų tiek sau, tiek mums. Tada turėsime išpildytą grandinę.

Mūsų pagrindas – sava krepšinio mokykla, nemažai investuojame į keturiolikmečius, šešiolikmečius, visus jaunus žaidėjus. Turime ir dublerių komandą – FMP, rungtyniaujančią Adrijos lygoje. Mūsų visą piramidę perėjo Marko Guduričius, kuris „Crvena Zvezda“ ekipoje vėliau praleido dvejus metus, susižėrė penkis trofėjus ir išvyko į Stambulą. Už jį buvo sumokėta milijono eurų išpirka. Žinoma, to negalime padaryti su visais žaidėjais, bet bandome tai kuo labiau išsaugoti. Pernai po rungtynių su „Brose Bamberg“ Trinchieri pasakė, kad tai – geriausias sezonas Belgrado ekipai ir ši era baigsis, nes po šio sezono visi paliks ekipą. Žinojome, kad taip bus, nes mūsų komandai tai buvo normalu.

„Crvena Zvezda“ biuras

– Šiuo metu komandoje turite puikius legionierius – Taylorą Rochestie, Jamesą Feldeine‘ą. Kiek sudėtinga yra pasirašyti sutartis su tokiais žaidėjais, kokių norėtų ne viena komanda?

– Taip pat ir Mathiasą Lessortą (Šypsosi). Visa esmė yra tame, kad visi žaidėjai, kurie atvykdavo į „Crvena Zvezda“, vėliau keliaudavo pasirašyti gerokai pelningesnių kontraktų. Charlesas Jenkinsas iškeliavo į Milaną, o vėliau grįžo, nes pasakė agentui: „Nenoriu, kad ieškotum man kokios kitos komandos – noriu grįžti į Belgradą“. Jis grįžo ir tada išvyko į „Chimki“. Kiek žinau, per dvejus metus jis uždirbs 1,8 mln. eurų.

Maikas Zirbesas ir Quincy Milleris pasirašė sutartis su „Maccabi“, kurių vertė siekė apie milijoną. Verta pasakyti, kad Bobanas Marjanovičius išvyko į NBA, Nikola Kaliničius – į „Fenerbahče“, Vasilje Micičius – į „Žalgirį“. Visi, kurie pas mus atvyksta ir dabar, žino, kad po etapo mūsų ekipoje jie bus paklausūs rinkoje, nes visi stebi „Crvena Zvezda“ žaidimą, čia jie sužaidžia nemažai rungtynių, turi geras sąlygas treniruotis, tobulėti ir vėliau išvykti kitur.

– Dabar Belgrado komandą treniruoja 31-erių Dušanas Alimpijevičius, kuris yra jauniausias strategas Eurolygoje. Dėl kokios priežasties pasirašėte sutartį su juo? Tai, atrodytų, ganėtina rizikinga.

– Rizika yra visur (Juokiasi). Rizika buvo tada, kai pasirašėme sutartį su Radonjičiumi prieš penkerius metus ir suteikėme jam šansą. Pirmieji dveji metai nebuvo lengvi, bet žinojome, kad jis yra geras treneris, kuris tiek tobulės pats, tiek tobulins komandą. Mes jį palikome ir tada iškovojome devynis trofėjus per trejus metus, turėjome gerų mačų ir gerų žaidėjų. Kai pasibaigė pastarasis sezonas, kartu su pačiu treneriu nusprendėme, kad atėjo laikas keliauti į skirtingas puses. Galbūt po tų kelių metų čia ir treneris buvo pavargęs, jam reikėjo pertraukos karjeroje, tad nežinojome, ką daryti.

Pakalbėjome su keliais Eurolygos treneriais, su vyresniais Serbijos specialistais, bet mūsų galutinis sprendimas buvo suteikti šansą FMP treneriui. Norime, kad į rinką išeitų ne tik Serbijos žaidėjai, bet ir treneriai.

Šiandien galime pasakyti, kad jis tuo šansu naudojasi, bet sezono pabaigoje galėsime pasakyti, ką iš tiesų nuveikėme kartu. Dušanas yra labai atsidavęs krepšiniui, visą savo laiką jis skiria jam. Komandoje turime žaidėjų, kurie net vyresnį už jį, bet jūs tik paklausykite, ką apie Alimpijevičių sako Pero Antičius. Visi žaidėjai jį gerbia ir supranta situaciją.

NUOTRAUKOS: Apsilankymas „Crvena Zvezda“ biure (13 nuotraukų)

DAUGIAU >

– Jūs pasirašėte sutartį su kanadiečiu įžaidėju Dylanu Ennisu. Kol kas pradžia jam nėra lengva, bet kokį įspūdį jis palieka jums?

– Mes prieš pasirašydami sutartį turėjome informacijos, kad jis yra labai geras vaikinas už aikštės ribų. Tai mes pamatėme. Bet problema yra tame, kad turime daug rungtynių ir neturime laiko treniruotėms. Dėl to Dylanui reikia daugiau laiko įsilieti į ekipą. Jis kol kas laukia savojo šanso ir padeda mums. Jis pastarosiose rungtynėse gavo daugiau laiko, manau, ateityje, gaus dar daugiau.

– Praėjusį sezoną tik paskutinis mačas lėmė, kad nepatekote į atkrintamąsias. Ar šiemet irgi turite tikslą pasiekti šį etapą?

– Nemanau, kad ten esmė buvo paskutinis mačas. Turėjome mačą prieš „Olympiacos“ Belgrade, kurį pralaimėjome po pratęsimo, o „Daruššafaka“ turėjo nerealių pergalių Eurolygoje. Praėjusį sezoną neturėjome tikslo žaisti atkrintamosiose. Taip, visada norisi laimėti, bet kai prasidėjo naujas Eurolygos formatas, niekas nežinojo, kaip viskas klostysis. Sunku buvo visiems. Štai „Barcelona Lassa“ – kiek pinigų ji investuoja ir kiek pergalių turi? Tas pats su „AX Armani“ ar „Maccabi“.

Žiūrime į ateitį rungtynės po rungtynių, siekiame kiekvienos pergalės, o šį sezoną dar ir finalinis ketvertas vyks Belgrade, tad sirgaliai galvoja apie tai. Bet nemanau, kad realistiška apie tai net galvoti. Jei turi 5 milijonų eurų biudžetą ir žaidi prieš „Barcelona Lassa“, kuri turi daugiau nei 20 milijonų... (Šypsosi).

Serbai sirgaliai mano, kad mes turime ilgametes tradicijas, žaidžiame seniau ir gudriau nei kiti, bet kartais yra sunku jiems paaiškinti, kad svarbu ir pinigai. Mes žinome, kad negalime pasirašyti milijoninių sutarčių, bet žinome, kad galime surinkti tuos, kurie norės žaisti dėl komandos. Laimėjome prieš „Real“, „Barcelona Lassa“, „Maccabi“, kas žino?

Gal pasieksime dar gerų pergalių kaip praėjusį sezoną, gal turėsime galimybę žaisti lemiamas rungtynes dėl patekimo į aštuonetą. Bet dabar nemanau, kad tai realu. Tačiau bus matyt (Šypsosi).

Davoras Ristovičius

– Ar turėjote norą arba progą pasirašyti sutartį su kokiu Lietuvos žaidėju?

– Blogiausia, kad iki liepos vidurio nebuvo aiški situacija su treneriu, tad kai kurie žaidėjai pasirašė kontraktus su kitais klubais. O mes nenorėjome pasirašinėti sutarčių, kol nežinojome, kas treniruos ekipą. Labai apgailestauju, kad nepasirašėme kontrakto su Micičiumi, nes jis turėjo būti mūsų pagrindiniu įžaidėju. Tikiuosi, kad kitą vasarą turėsime progą jį susigrąžinti.

„Žalgirio“ tikslas – turėti savo šalies žaidėjus, aš irgi norėčiau turėti kuo daugiau gerų serbų savo komandoje, bet lietuviams prioritetas ko gero žaisti savo šalies ekipose, tokiose kaip „Žalgiris“ ar „Lietuvos rytas“. Mes neturime tiek pinigų, kad galėtume laimėti kovą prieš Lietuvos klubus. Mūsų su „Žalgiriu“ biudžetai yra panašūs (gal kauniečiai turi šiek tiek daugiau), bet geriausi Lietuvos žaidėjai visada nori likti savo šalyje. Ypač dirbant su Šaru ir žaidžiant tokiose arenose. Turėtume jiems pasiūlyti daug pinigų, bet to negalime padaryti.

Geriausi lietuviai dabar yra Lietuvoje arba NBA, nežinau, ar be Lekavičiaus yra dar pajėgių lietuvių Eurolygoje? Kuzminskas grįžo, bet jis žaidė NBA dar visai neseniai. O „Žalgiris“ ir be jo turi gerą komandą.

– Ką manote apie šiandieninį „Žalgirį“?

– Liepos pabaigoje buvau Barselonoje, kur šnekėjausi su „Žalgirio“ direktoriumi Pauliumi Motiejūnu ir jis sakė, kad tai pirmas sezonas, kai komanda suformuojama dar taip anksti. Mes tai padarėme prieš metus. „Žalgirio“ treneris Šarūnas dirbo su komanda ir kaip asistentas, jis turi glaudų ir jau ilgą ryšį, asistentai irgi dirba ne pirmus metus, tad turite gerą situaciją. Ir tai yra priežastis, kodėl turite gerus rezultatus – penkias pergales iš eilės.

Manau, kad „Žalgiriui“ šiemet bus lengviau patekti į atkrintamąsias. Pernai mums nepakako 16 pergalių, o šiemet, manau, kitam etapui turėtų pakakti 13–14 laimėjimų. Taip manau aš. Esu tikras, kad „Žalgiris“ pateks į atkrintamąsias. Ypač turėdamas tokį trenerį kaip Šaras, kuris veda komandą į priekį taip, kaip vedė dar būdamas krepšininku. Sunku prognozuoti. Pernai ir „Panathinaikos“ buvo aukštesnėje turnyrinės lentelės vietoje nei „Fenerbahče“, bet ši seriją laimėjo 3:0 ir Eurolygą.

Linkiu viso ko geriausio „Žalgiriui“, Pauliui Motiejūnui, treneriui Šarūnui ir visai komandos vadovybei.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra