Apie darbo stoką ir dramų įtaką atviravęs M.Gecevičius: jei būtume patekę į pusfinalį, tai būtų nesąžininga „Lietkabelio“ atžvilgiu (4) interviu

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komandos sezonas atrodo kaip susiklostęs išties neblogai. Reguliariajame „Betsafe-LKL“ sezone pavyko užimti penktą vietą, o ketvirtfinalyje tik 1:2 buvo nusileista Panevėžio „7bet-Lietkabeliui“.

Nepaisant to, Utenos komandos kapitonas Martynas Gecevičius mano, kad tikro savo potencialo „Uniclub Casino – Juventus“ neišnaudojo, tad kartėlis liko iki šiol.

„Gal psichologiškai poilsio jau reikėjo labiau nei fiziškai. Dabar atrodo, kad jau reikėjo atostogų, bet tuo metu jautėme, kad dar galime kapotis“, – sakė jis.

Ketvirtfinalį uteniškiai pralaimėjo 2 taškų skirtumu – lemiamose rungtynėse 99:101 nusileido panevėžiečiams. Nepaisant to, kad jo komanda buvo arti pergalės, M.Gecevičius atviras – to labiau buvo verta Panevėžio ekipa.

Darbo treniruotėse stoka, nelygybė kai kurių žaidėjų atžvilgiu, legionierių rokiruotės, dramos valdžioje – priežasčių, kodėl sezonas paliko kartėlį, patyręs žaidėjas randa ne vieną.

„Gal šiemet buvo tokie metai, kai galėjome ketvirtfinalyje aplošti panevėžiečius ir dėl bronzos žaisti su Jonava? Prieš „Wolves“ gal būtų kitaip, bet Jonavai jie buvo parankūs ir „CBet“ pateko į pusfinalį. Kartais taip sukrenta. Įsivaizduokite, taip sukritus galima laimėti bronzą. Iš kur žinoti, kada kitas toks šansas bus?“, – svarstė M.Gecevičius.

Pokalbis su juo apie pasibaigusį sezoną, kitų metų planus ir Eurolygos finalą – Krepsinis.net portale.

– Ar patys prieš seriją turėjote tikėjimo, kad ketvirtfinalyje galite nugalėti „7bet-Lietkabelį“?

– Jei labai atvirai, nieko nekeitėme, darėme viską kaip visą sezoną, viskas priklausė nuo dienos. Pas mus buvo juokų, kad gal patogiau būtų „Rytas“ – Žygis irgi tai pasisakė. Aišku, nesinorėjo kristi į septintą vietą, tai buvo juokas, jau po dviejų ratų nujautėme, kad greičiausiai žaisime su „7bet-Lietkabeliu“. Buvome tam nusiteikę.

Mes nėjome į rungtynes strese, ėjome žaisti bei žiūrėti, kaip viskas gausis. Visas rungtynes pradėjome gerai, vėliau antroje pusėje sugriuvome, pirmą mačą laimėjo jie, antrą – mes. O trečiose rungtynėse, kai pralaimi 2 taškais, atrodo, kad šansų buvo pakankamai daug. Taip atrodo iš išorės, o kaip iš vidaus, tai reikalų atrodo daugiau. Manau, kad kažkiek būtų buvę nesąžininga „7bet-Lietkabelio“ atžvilgiu, jei būtume toliau ėję mes (Šypsosi). Viskas buvo logiška, kova buvo gera, bet ar su šia sudėtimi galėjome geriau – galėjome. Mano akimis, potencialo neišnaudojome visą sezoną.

– Kaip manote, kodėl taip nutiko? Žygimantas Skučas irgi minėjo, kad jau nuo Naujųjų metų jautėte atsipalaidavimą.

– Manau, kad tai prasidėjo dar anksčiau. Kai baigėsi sezonas, sunku pasakyti, kodėl taip. Per pasiruošimą atrodė viskas gerai, krūviai treniruotėse – irgi, rodėsi, bus sunkus darbas. Tai truko gal mėnesį ar pusantro. Bet praėjo kelios rungtynės ir krūviai mažėjo, procesas – prastėjo. Žaidėme, sportavome, tiesiog nuo dienos priklausydavo, kaip sužaisime. Tik daug potencialo palikome neišnaudoto: tiek su sudėtimi, kurioje dar buvo Evansas ir Hamiltonas, tiek vėliau, kai jie išvyko.

– Kaip manote, ar to potencialo nepavyko išnaudoti būtent dėl rimtesnio darbo stokos?

– Gal buvo imtasi kitokios taktikos, nes turėjome patyrusių žaidėjų, legionieriai irgi buvo tokie. Jei ne 17-metis Titas Didžgalvis, kitam jauniausiam žmogui – 24 metai. Gal atrodė, kad patyrę žaidėjai patys pasportuos, patys išsispręs, patys pažais. Nesinori kritikuoti, bet darbas treniruočių metu buvo ribotas, nebuvo didelio spaudimo. Sakyti, kad stipriai ruošėmės ir dirbome, tikrai negaliu. Nesigilinant į detales, bet situacijos su Hamiltonu ar Bensonu irgi nuėjo į žaidimą bei atmosferą. Nesakau, kad atmosfera buvo bloga. Žiūrint į tai, kiek intrigų bei pasikeitimų vyko, atmosfera buvo gera.

– Ar tokių įdomių charakterių legionierių turėjimas neša daugiau naudos, o gal jiems išvykus kaip tik rūbinėje nukrito dalis naštos?

– Kiek kalbėjome su chebra, šiemet turėjome gerų charakterių lietuvius. Darėme, ką galėjome, bandėme atsiriboti nuo intrigų valdžioje ar dėl legionierių. Įvykių, mano akimis, buvo per daug. Faktas, kad iki mūsų viskas prieina, nes klubas ir miestas – mažas, tik aikštėje apie tai negalvoji. Vis tik kai į intrigas įsitraukia žaidėjai, su kuriais kasdien sportuoji ir eini laimėti, tai tave liečia. Vienam kažkas leidžiama, kitam – ne, vienas gali pasakyti, kad tingi sportuoti, jam tai bus leidžiama, kitas gali vėluoti į autobusą. Tokių istorijų galiu pripasakoti daug, tik ne visas atsiminčiau. Didelių konfliktų nebuvo, bet sunkių momentų buvo, su kai kuriais žaisti buvo sudėtinga. Plius, turėdavai spėlioti, kokia tą dieną bus žaidėjo nuotaika ir kiek jis norės žaisti. Kontrolės buvo minimaliai.

– Ar tokia nelygybė nemenkina trenerio Donaldo Kairio autoriteto prieš žaidėjus?

– Teisybės daug nebuvo, faktas, bet nenoriu kritikuoti trenerio, jis pasirenka savo. Iš žaidėjo pusės galiu pasakyti, kad teisybės trūko. Buvo tokių charakterių komandoje, kurie mokėjo tuo naudotis ir naudojosi. Jei mes – lietuviai – būtume kitokių charakterių, ir mes tuo naudotumėmės. Galėčiau sakyti: ai, nenoriu šiandien sportuoti, tingiu, man skauda, neišsimiegojau. Pats susigalvočiau ir daryčiau. Tik charakteris kitoks ir žiūriu į darbą kitaip nei kai kurie. Jei vieną kartą būtų parodyta, kad taip daryti negalima, būtų nubausta, visi pamatytų ir baigtųsi visi šitie dalykai. Tik jie nepasibaigė, taip visas sezonas ir praėjo.

– Jei potencialą būtumėte išnaudoję, kaip manote, kiek toli galėjote eiti?

– Nesinori skambių frazių, bet kad galėjome gerokai geriau – taip. Pažiūrėjus galima sakyti, kad likome reguliariajame sezone penkti, į priekį užleidome keturias turtingesnes komandas, bet čia silpnas mažesnio miestelio mentalitetas. Turi žiūrėti objektyviai, ką galėjai padaryti. Gal šiemet buvo tokie metai, kai galėjome ketvirtfinalyje aplošti panevėžiečius ir dėl bronzos žaisti su Jonava? Prieš „Wolves“ gal būtų kitaip, bet Jonavai jie buvo parankūs ir „CBet“ pateko į pusfinalį. Kartais taip sukrenta. Įsivaizduokite, taip sukritus galima laimėti bronzą. Iš kur žinoti, kada kitas toks šansas bus?

– Kokia yra jūsų kontrakto situacija?

– Mano sutartis su komanda baigėsi. Nežinau, laukiu, nes noriu dar sužaisti 20-tą sezoną. Žiūrėsime, kokia bus Utenos komandos pozicija, valdžia pasikeitė, matysime, ką jie man siūlys ar nesiūlys. Kitus metus dar noriu sužaisti, o po to jau žiūrėsiu, tęsti karjerą ar ne, tai lems daug aplinkybių.

– Kaip manote, gal pasikeitimai valdžioje kažkiek išeis į naudą ir visam klubui?

– Aš galiu daugiau pasakyti apie Matulio atėjimą į direktoriaus postą. Tai vienareikšmiškai išeis klubui į naudą, tik nežinau, per kurį laiką – metus ar trejus. Mes kartu praleidome trejus metus, žinome iš vidaus, kokių detalių trūksta, esame draugai ir ne kartą diskutavome už aikštelės ribų, ko komandai trūksta. Ne viskas matosi iš valdžios pusės, kartais, kai nebūni rūbinėje ar treniruotėse, nematai, ko žaidėjams reikia. Šiemet, kai vyrai išvis kariavo tarpusavyje, kažką pamatyti buvo dar sunkiau. Matulis žino, kaip viskas vyksta viduje, kokios mintys yra pas žaidėjus.

Aš šiemet buvau kapitonas, bet su manimi niekas iš valdžios ar trenerių štabo nepasikalbėjo, kokia situacija yra rūbinėje, kaip sutariame, kokia atmosfera. Tokie dalykai stebina. Matuliui tai rūpi, todėl jo atėjimas bus tik pliusas.

– Paskutinis dalykas: ką tik baigėsi Eurolygos finalo ketvertas, kuriame jūsų buvusi komanda „Olympiacos“ krito finale. Dar nuo jūsų laikų OLY titulo iškovojusi nėra. Kokį įspūdį finalas paliko jums?

– Aš jau sakiau, kad „Real“ net neturėjo būti finalo ketverte (Juokiasi). Nuo 0:2, muštynių iki titulo, tai – įspūdinga istorija. Žaidėjas, nuo kurio visos muštynės prasidėjo, dar įmetė pergalingą metimą. Bet koks kino režisierius tokio scenarijaus nesugalvos. Tiems, kam patinka „Real“, tai atrodys kaip kosmosas, man vis tiek atrodo, kad jų finalo ketverte neturėjo būti. Vis tik su visa pagarba, jie sužaidė trejas solidžias rungtynes ir galiausiai nugalėjo finale, pasiėmė, ką davė varžovai, ir neblogai sustovėjo aikšte. Pagarba. Jie įrodė, kad ne veltui yra čempionų karta.