Apie ateitį ir blaškiusį šurmulį kalbėjęs R.Kurtinaitis: nemalonu, kad mane padarė liaudies priešu (14) interviu

Lietuvos rinktinė namuose įveikė Bosnijos ir Hercegovinos komandą bei taip pasiekė labai reikalingą pergalę atrankoje į Pasaulio taurę.

Situacija lieka sudėtinga – pasiektos 4 pergalės išlaiko mūsiškius už geriausių trejeto ribos.

Po susitikimo treneris Rimas Kurtinaitis pasidžiaugė pergale ir padėkojo atvykusiems žaidėjams.

„Esu laimingas, kad laimėjome. Buvome geresni su klaidomis, padarėme jų tik 8. Nebuvome tokie geri kovoje dėl kamuolių, bet kovojome gerai. Neturiu klausimų žaidėjams, kurie kovėsi ir laimėjome“, – sakė strategas.

– Ar po šios pergalės atėjo palengvėjimas?

– Gerai, kad laimėjome. Norėčiau išskirti komandą, ją irgi liečia tas triukšmas. Kalbate apie vadovus, trenerius, bet tai paliečia komandą. Džiaugiuosi, kad vyrai kovėsi, nesudrebėjo, nepasidavė, gerai kovėsi. Matome 2 savaičių įdirbio rezultatą. Tai nėra ilgas laikas, kad kažką radikaliai pakeistume. Ėjome, kritome dėl kamuolių. Esu dėkingas vyrams, kurie susirinko. Giname Lietuvos garbę, ne asociacijos. Tą pergalę skiriu Lietuvai.

– Kokios buvo tos idėjos stabdyti Nurkičių?

– Startavome su Kačinu, kuris gynėsi prieš Nurkičių. Norėjome išsaugoti Ąžuolą ir Mareką. Turbūt pastebite, įeiname į neįprastas pozicijas, kad saugotume lyderius. Buvome pasiruošę zoninę gynybą, keliskart ji suveikė, tada suklydome ir nuėmėme. Turime žaidėjų, su kuriais negalime gintis asmeniškai, tą darėme ir Turkijoje paskutiniame kėlinyje.

– Dėl ko pavyko išsisukti tik su 8 klaidomis?

– Sekėte draugiškas rungtynes, darėme po 18–20 klaidų. Akcentavome atšokusius kamuolius, ne visada turime tam pajėgumą, ypač Turkijoje. Kovojome gerai ir vienas akcentų buvo klaidos ir kamuoliai. Per 2 savaites kažkiek prisibeldėme. Saugojome kamuolį, buvo kvailų klaidų, bet be jų sužaisti neįmanoma.

– Kaip pavyko atlaikyti tą kontaktą prieš Nurkičių?

– Nekomentuoju teisėjų darbo, jie dirba savo darbą. Visi žmonės klysta. Manau, galėjo duoti mums žaisti kiečiau nuo pradžių, bet prisitaikėme. Džiaugiuosi, kad vedančius žaidėjus išsaugojome iki pabaigos.

NUOTRAUKOS: Lietuva – Bosnija ir Hercegovina (43 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Kaip vertinate šio „lango“ rezultatą?

– Maksimumas būtų 2 pergalės, bet taip neįvyko. Nei gerai, nei blogai. Kad išliktume temoje, kovoje dėl čempionato, būtų gerai.

– Prieš tai jau buvote pasitraukęs, ar dabar galite apibūdinti savo ateitį rinktinėje? Kalbama, kad yra, kas jus pakeis lapkritį, galbūt Darius Songaila.

– Nežinau, dar su asociacija nekalbėjau. Mano situacija tokia: buvau išėjęs, bet kadangi susiklostė tokios aplinkybės, grįžau. O kodėl lapkritį? Nes jie žaidžia Europos taurę. Lapkritį galvojate nebežais? Ar pasikeis kas nors?

– Kaip galima apibūdinti Donato Motiejūno rodytą formą?

– Jis yra patyręs žaidėjas, turi autoritetą komandoje, duoda gerus patarimus, dirba pilna jėga. Pajėgumas toks, koks yra. Esu dėkingas jam, kad atvyko, padėjo pasiruošti ir kiek galėjo sudalyvavo.

– Kaip šiame „lange“ atsiskleidė Stenionis?

– Buvome jį jau sykį pasikvietę, bet jis buvo traumuotas, turėjo gerą sezoną Latvijoje. Nežiūrint į ūgį, žmogus iš didžiosios raidės, sugina visus pikenrolus staigumu. Niekas taip neatakavo, kaip mus gąsdino dėl ūgio, nieko panašaus nebuvo. Puolime labai greitas, produktyvus, turi gerą krepšininko IQ, skaito situacijas. Gaila, šiandien neįkrito keli jo metimai. Jis turi gerą metimą. Yra drąsus, morališkai tvirtas, nereaguoja į aplinką. Geras žaidėjas. Turėtų turėti gerą ateitį, man keista, kad jis iki šiol be kontrakto, bet kiek žinau, kažkas jį žada paimti.

– Ar po „lango“ galite atviriau kalbėti apie priežastis, kodėl žaidėjų nėra, ir ar nėra nerimo dėl lapkričio?

– Patys žinote atsakymus. Aš tokių dalykų nekomentuoju. Esu treneris, mane pakvietė, aš nepatenkintas savo rezultatu atsistatydinau, bet grįžau kaip treneris atgal. Nelabai reaguoju, ką rašote apie mane, į krepšinį atėjau būdamas 10-ties, man 66-eri, atidaviau jam tokį laiką, buvau vienas pradininkų, žaidėme olimpiadas, nelabai reaguoju. Nemalonu, kad mane padarė liaudies priešu. Ar ką įžeidžiau, ar kaip? Gaila. Čia žmogiškumo dalykai, jų trūksta. Dirba asociacija, daug žmonių apie ją, visi pritaria asociacijos veiklai. Reikės – pasitrauksiu, nereikės – liksiu.

– Po praeito „lango“ grįžote, nes niekas nesutiko perimti komandos. Jei atsiras, kas sutiks, trauksitės?

– Svarstysiu, klausiate juoda ar balta, sudėtinga atsakyti, turiu reikalų be rinktinės. Krepšinis mano gyvenimas, būna gerų, blogų rungtynių. Nemanau, kad nusipelniau šaršalo.

– Ignas Sargiūnas basketnews.lt kalbėjo apie tai, kad rinktinėje turėtų būti aplinka, kurioje norisi būti. Ar štabas kažką galėjo padaryti kitaip?

– Nežinau, ką turėjome padaryti kitaip. Ne, negalėjome.

– Ar panašų šaršalą esate aplink rinktinę matęs anksčiau?

– Nestandartinė situacija. Pralaimėjome italams, turėjome laimėti, labai to tikėjausi. Bet nepralaimėjome viso reikalo, buvome temoje – 3/3. Šaršalas buvo prasidėjęs anksčiau. Per mano gyvenimą mačiau laikus, kai rinktinę garbino 100 tūkst. oro uoste ir kada rėkė „gėda“. Tai nėra naujiena. Taip greičiausiai ir bus. Nemanau, kad čia teisinga. Vyrai atvažiuoja, žaidžia, kartais pavyksta, kartais ne, bet rėkti oro uoste „gėda“, neteisinga.

– Ar ramybę perduodate ir komandai?

– Į kiekvieno vidų neįlįsiu. Tokie dalykai veikia komandą, tiesiogiai ar ne, ramesnė atmosfera būtų patogesnė ruoštis, bet turime ruoštis tokiomis sąlygomis. Vyrai dirbo gerai, neturiu jokių klaustukų, niekada nepastebėjau, kad sudvejotų, ką darė. Minėjau, su Turkija buvo kito kalibro komanda, bet nereikia mūsų smerkti, kad sutikome pajėgesnę komandą. Mūsų nesmerkė, kai prieš „Dream team“ pralošėme 50 taškų. Tuo metu visi suprato, kad lygiai skirtingi, tai priėmė kaip duotybę. Vakar manęs paklausė, ar atsistatydinsiu, nors rungtynės nesužaistos. Nejau rinktinei linkime blogumo, taigi mūsų Lietuvos rinktinė, mes gi neginame kažkieno, vyrai stengiasi, griūna. Aš nelemiu nei federacijos, nei prezidento rinkimų. Aš atėjau, Europos čempionate žaidėme gerai. Visada galima geriau. Dabar žaidžiame prasčiau, taip jau yra. O kad kažkas kažką išrinko, ateis kažkas, aš tame nedalyvauju. Turi 5 anūkus, turiu 5 šunis, turiu ką veikti.

– Ar džiaugiatės Valdo Dambrausko triumfu su Baku „Sabah“?

– Pasaulinis įvykis, tai įvyko pirmąsyk. Labai gerai jį pažįstu, džiaugiuosi jo ir „Sabah“ sėkme krepšinyje ir futbole. Manau, jis atliko labai didelį darbą, išvesdamas komandą į Čempionų lygą.