Apie aplinką kaltinantį R.Kurtinaitį: siekiant pokyčių, reikia pradėti nuo savęs (22)

Lietuva dar niekada neturėjo taip puikiai viešuosius ryšius išmanančių dviems didžiausių Lietuvos miestų klubams vadovaujančių trenerių. Apie Šarūno Jasikevičiaus įgūdžius paspausti ten, kur reikia ir kada reikia, Krepsinis.net rašiau praėjusią savaitę. Rimas Kurtinaitis, kaip ir Š.Jasikevičius, yra nemažiau gerbiamas už atvirumą ir tiesumą – puikios savybės, kurias vertina žaidėjai, sirgaliai ir visa krepšinio bendruomenė. Tačiau pastarosiomis dienomis „Lietuvos rytą“ ištikus dabar jau galima sakyti eilinei krizei, stebėtina, kaip R.Kurtinaitis sugebėjo save atskirti nuo didžiausią nuopuolį klubo istorijoje išgyvenančio „Lietuvos ryto“.

Priminsiu, kad tiek Š.Jasikevičius, tiek R.Kurtinaitis vyriausiaisiais treneriais tapo sezono viduryje, atitinkamai 2016 metų sausio ir 2017 m. vasario pradžioje. Abu perėmė skęstančius laivus: turbūt nereikia priminti, kad Š.Jasikevičius vyriausiuoju treneriu tapo „Žalgiriui“ Eurolygos „Top 16“ etapą pradėjus pralaimėjimu namuose 68:89 Vitorijos „Laboral Kutxa“ bei vėliau išvykoje 63:96 neprilygus Bambergo „Brose Bamberg“ komandai. Pirmasis mėnuo komandai be pataikančių žaidėjų vadovavusiam Š.Jasikevičiui irgi nebuvo lengvesnis – pralaimėjimas 31 tašku Maskvos srities „Chimki“ ir kitą savaitę sekęs sutriuškinimas 35 taškais savų žiūrovų akivaizdoje prieš CSKA.

Š.Jasikevičius sau buvo reiklus jau po dviejų savaičių nuo paskyrimo vyriausiuoju treneriu. „Turiu prisiimti atsakomybę, kad neparuošiau komandos“, – po pralaimėjimo „Chimki“ sakė treneris.

Atsakomybės Š.Jasikevičius nesikratė ir po dviejų mėnesių, kovo pabaigoje sakęs: „Po Velykų komanda buvo ne kokios būklės ir tai yra mano klaida“. Š.Jasikevičius jau pirmą darbo dieną naujojoje pozicijoje ėmėsi keisti komandos kultūrą – diegti, kaip jis sako, laiminčią kultūrą – rodydamas profesionalumo pavyzdį.

Į panašią vagą šių metų vasarį įbridęs R.Kurtinaitis elgėsi ir elgiasi fundamentaliai skirtingai.

Taip, „Lietuvos rytas“ kaip klubas byra jau septynerius metus dėl daugybės priežasčių, tarp kurių – vienijančio lyderio nebūvimas. Klubui kaip oro reikia lyderio, galinčio prisiimti atsakomybę – svarbos tvarka: komandos vadovo, trenerio, žaidėjo. Idealiausia, net visų trijų... Tačiau mane stebina visos pokyčių dramos Vilniuje metu – nesu tikras, ar tai tikri pokyčiai, ar imitacija – nuo įvykių atsiribojusio tuoj penktą mėnesį kojas apšilinėsiančio R.Kurtinaičio pozicija. Kuris lyg nežino, ko atvyko į Vilnių.

O atvyko R.Kurtinaitis vasario pradžioje. Kuris buvo prieš kovą, balandį, gegužę ir tuoj prasidėsiantį birželį. Atvykti nusprendė, kaip pats sako, iš vakaro, kitą rytą pasirašęs sutartį iki 2017–2018 metų sezono pabaigos – tai taip pat siunčia žinutę žaidėjams ir bendruomenei apie trenerio pasiryžimą.

R.Kurtinaitis nebuvo girdėjęs apie su alkotesteriu lakstantį Tomą Pačėsą. R.Kurtinaitis apie viską sužino paskutinis. Taip pat sportinio režimo nesilaikančius R.Kurtinaičio žaidėjus turėjo suvaldyti komandos draugai, taip pat galėjo prisidėti „Lietuvos ryto“ gerbėjai baruose.

Bandau įsivaizduoti Š.Jasikevičių sudėtingoje situacijoje užimantį poziciją „nieko nežinau, nieko nemačiau“ ir naiviai atsakomybę stumiantį Pauliui Jankūnui ar „Žalgirio“ gerbėjams, kurie turėtų drausminti Kauno klubo žaidėjus viešose vietose. Sunku įsivaizduoti tarp savęs ir komandos skiriamąją zoną kuriantį Kazį Maksvytį ar Dainių Adomaitį.

R.Kurtinaitis griežtai ir teisingai kritikuoja savo žaidėjų motyvaciją, charakterį ir ambicijas.

„Atsakomybės jausmo nebuvimas manęs netenkina. Kai kurie atvykę pabūti, gauti atlyginimus ir važiuoti namo“, – Panevėžyje sakė treneris. Taikliai. Bet kokiu tikslu prie „Lietuvos ryto“ dar vasario pradžioje prisijungė pats treneris?

Praleisti laiką, gauti algą, kaip ir be išimties kritikuojami žaidėjai? Ramiai palaukti kito sezono pradžios? Kas buvo nuveikta per tuos keturis mėnesius? Kuo ketvirtosiose LKL pusfinalio rungtynėse „Lietuvos rytas“ buvo geresnis nei vasario 10 dieną?

„Lietuvos rytas“ LKL pusfinalyje su „Lietkabeliu“ turėjo geriausią serijos vidurio puolėją (Artūrą Gudaitį) ir gynėją (Jimmy Baroną). R.Kurtinaitis užvakar rėžė, bandantis suvokti, „ką žaidžia“ Rokas Giedraitis. Tas pats R.Giedraitis, kuris pernai atkrintamosiose prieš Klaipėdos „Neptūną“ rinko 18,3 taško, pataikė 45 proc. tritaškių, atkovojo 6,3 kamuolio ir atliko 2,8 rezultatyvaus perdavimo. „Neptūną“, kuris buvo tikrai pajėgesnis nei šių metų „Lietuvos rytas“.

„Lietuvos rytas“ taip pat buvo eliminuotas klubo, kurio sudėtyje greičiausiai nėra nei vieno žaidėjo, kuris galėtų papildyti kitokį ir laimintį 2017–2018 metų sezono „Lietuvos rytą“.

Iki pat dabar neaišku, kiek R.Kurtinaitis turi ambicijų nukonkuruoti D.Adomaitį. Kolegą ir pagrindinį konkurentą, užėmusį prestižiškiausią poziciją Lietuvos krepšinyje – Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio postą. Intrigos laukiantiems vilniečiams ir klaipėdiečiams lieka tikėtis, kad užsieniečių išsiuntimas namo ir dublerių pakvietimas nereiškia iš anksto sudėtų ginklų.

Sutinku, iš „Lietuvos ryto“ liko tik pavadinimas, tačiau nuo vasario mėnesio R.Kurtinaitis buvo to pavadinimo dalis. Taip, pakeisti septynerius metus griautą kultūrą – velniškai sunki užduotis, bet be vyriausiojo trenerio pavyzdžio, lyderystės ir atsakomybės, rodomos ne po pusmečio, o čia ir dabar, esminių pokyčių Vilniaus klubo kultūroje gali tikėtis tik naiviausi. Paklauskite Š.Jasikevičiaus.

Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected].

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra