Apdovanojimo sulaukęs R.Javtokas rodo jaunimui tinkamą pavyzdį (3) interviu

Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Robertas Javtokas Lietuvos krepšinio lygoje debiutavo dar 1997-aisiais metais, sulaukęs vos 16 metų. Karjerą aukštaūgis pradėjo savo gimtojo miesto „Šiaulių“ ekipoje. 36-erių krepšininko pasiekimai Lietuvoje kalba patys už save – 8 kartus lygos čempionas, metų naujokas, geriausiai besiginantis krepšininkas, naudingiausias Visų žvaigždžių rungtynių krepšininkas. 2001-aisiais metais 211 centimetrų ūgio krepšininkas pasiekė pasaulio rekordą kamuolį įgrūsdamas į 365 centimetrų aukštį pakeltą krepšį.

LKL ir bendrovei „Volfas Engelman“ pirmą kartą istorijoje įsteigus apdovanojimą „Už džentelmeniškumą sporte ir gyvenime“ R.Javtokas neliko nepastebėtas. Būtent jam pirmajam įteiktas šis apdovanojimas. Iš Šiaulių kilęs krepšininkas nors ir visą savo karjerą pasižymi kaip kovingas, ryžtingas ir valingas krepšininkas, tačiau tuo pačiu visuomet išlieka džentelmenu ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.

Lietuvos krepšinio lygos generalinis direktorius Romualdas Brazauskas sako besidžiaugiantis, kad čempionate rungtyniauja tokie garbingi krepšininkai: „Robertas yra pavyzdys ne tik gerbėjams, bet ir visai krepšinio bendruomenei. Jis puikus krepšininkas ir žmogus, išliekantis džentelmenu net ir „karščiausiose“ situacijose. Lyga nori ir siekia, kad kuo daugiau krepšininkų demonstruotų garbingą žaidimą, o ir už aikštelės ribų prisidėtų prie įvairiausių socialinių akcijų“.

LKL.lt pasikalbėjo su apdovanojimą gavusiu R.Javtoku.

– Robertai, ką jums reiškia šis apdovanojimas?

– Džiaugiuosi, kad esu įvertintas. Tai reiškia, kad mano darbo etika yra vertinama. Tikrai joks varžovas nepasakytų, kad esu nešvarus žaidėjas ar kad bandau kovoti negarbingai. Net jeigu kova būna kieta ir fiziška, stengiuosi elgtis garbingai, be jokių „juodų“ dalykėlių, kurių niekas nemato.

– Kokias vertybes įskiepija krepšinis?

– Discipliną, drausmę, komandinę dvasią, supratimą, kaip elgtis su kitais žmonėmis. Krepšinis tikrai suteikia gyvenimišką patirtį. Aš užaugau su šiuo sportu, galėjau daug keliauti, susipažinti su naujais žmonėmis. Tikrai krepšinis davė man labai daug, galima netgi sakyti, kad viską.

– Džentelmeniškumą galima demonstruoti ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Pavyzdžiui, dalyvaujant įvairiose socialinėse akcijoje ar padedant pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Kodėl tai yra svarbu?

– Krepšinis yra kultūros dalis, jeigu nerodysime pavyzdžio, kiti nelabai ir kreips dėmesį. Svarbu, kad ne tik remtumėme tuos, kuriems reikia pagalbos, bet ir atitinkamai elgtumėmės. Jaunimas žiūri ir lygiuojasi į mus, todėl turime rodyti pavyzdį. Jeigu elgtumėmės neadekvačiai, tai ko tada norėti iš jaunų žmonių?

– Ar pats dažnai dalyvaujate socialinėse akcijose?

– Skaičiais negaliu pats pasakyti, kiek tokių akcijų aš sudalyvauju, bet kai kas nors pakviečia, sutinku. Nėra taip, kad pats skambinčiausi ir siūlyčiausi, bet artimoje aplinkoje yra žmonių, kurie vis paprašo. Tas pats Rimas Kaukėnas, kuris turi paramos ir labdaros fondą, paprašo, tikrai neatsisakau. Aišku, galėtų dalyvavimas būti aktyvesnis, bet mūsų toks grafikas, kad turime ir pailsėti. Bet aš esu už, kad tik tokių akcijų daugėtų.

– Ar pagalvojate apie labdaros ir paramos fondo įkūrimą, kai baigsite karjerą?

– Kol kas apie tai dar nesvarsčiau, nes esu užimtas. O kai baigsiu karjerą, tada ir pasimatys, ką norėsiu veikti.