A.Sabonis: dar yra ką dirbti, bet, manau, kad vyrai supranta – juk ne maži vaikai (VIDEO) (17)

Viso Lietuvos rinktinės pasirengimo olimpinių žaidynių atrankai metu šalia būna Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis. Kaip visada santūrus ir nelinkęs daugžodžiauti milžinas papasakojo, kokį įspūdį jam palieka rinktinės žaidimas bei nepervertino savo vaidmens padedant komandos aukštaūgiams.

- Visą laiką leidžiate kartu su rinktine. Koks įspūdis?

- Įdomu, kadangi viskas primiršta. Visai malonu buvo grįžti į praeities gyvenimą, pagyventi tą sportišką gyvenimą.

- Kaip tai, ką pamatėte skiriasi nuo tų laikų, kai sportavote pats?

- Žinoma, aptarnaujančio personalo yra daugiau, nei komandos.

- Daug susidomėjimo sukėlė jūsų treniruotės su komanda. Ar tai buvo jūsų idėja, ar to paprašė trenerių štabas?

- Turbūt abipusė. Kalbėjomės, sakau, jei reikia, galiu padėti, metimo trajektoriją turės pakelti, dar ką. Kažkas gal bus naudingo.

- Ar, jūsų nuomone, tai davė naudos mūsų vidurio puolėjams?

- Kol kas matote, kad iš po krepšio sudėjo dvidešimt taškų. Vadinasi naudos nėra.

- Ar tie dvidešimt taškų iš po krepšio yra vien vidurio puolėjų problema?

- Kiek žinau krepšinį, už krepšį iš viršaus žaidžiant penki prieš penkis dažniausiai atsako centro puolėjas.

- Krepšininkai sakė, kad taip įvyko dėl nesusikalbėjimo, kai jie padėdavo kitiems komandos draugams.

- Vadinasi reikia atidirbti tą nesusikalbėjimą ir jį paversti susikalbėjimu. Kalbėti garsiau, anksčiau.

- Vakar treneris buvo nepatenkinas, kad žaidėjai barėsi tarpusavyje, kalbėjosi su teisėjais. Ar tokius dalykus lengva išgyvendinti?

- Reiktų jų pačių paklausti. Komanda komandai nelygi, vieni greičiau išgyvendina, kiti – ilgiau. Manau, jog vis tiek nervų yra, kadangi kol kas turbūt visi matote, kad kažkaip sunkokai einasi, bet dar yra keletas dienų, manau, kad viskas turi pakrypti į gerą pusę, nes prasidės jau oficialios varžybos.

- Stebėjote visas draugiškas rungtynes. Kaip sparčiai gerėja Lietuvos rinktinės žaidimas?

- Pirmą pusė su rusais buvo jau kažkas tokio – norėtųsi, kad taip žaistų, O toliau tai viskas kol kas sunkiai.

- Kokias didžiausias problemas rinktinėje matote šiuo metu?

- Kartais gynyba. Negali iš po krepšio graikai primesti dešimt ir daugiau kartų iš eilutės, supranti? Dabar vienas Kaunas dvidešimt taškų sudėjo – kažką reikia daryti. Pirmoje pusėje su rusais puolimas buvo jau visai nieko, antroje kažkas užsirišo, truputį paspaudė, atsirado kažkoks pasimetimas ir prarado iniciatyvą. Dar yra ką dirbti, bet, manau, kad vyrai supranta – juk ne maži vaikai.

- Ar pranešimai apie nedideles traumeles verti nerimo?

- Panika, nes jūsų (žurnalistų - aut. past.) čia per daug. Galima vieną kartą per tris dienas padaryti spaudos konferenciją ir duoti ramiai pasiruošti. Šiais laikais tų mikrotraumų yra, bet kadangi jas perteikiat, atrodo, kad jų labai daug. Su jomis gyventi galima ir tai yra normalus gyvenimas.

- Ar tai, kas vyksta ant komandos suolo, yra normalu?

- O kas ant suolo vyksta? Manau, kad ant suolo kaip tik mažai vyksta – žaidėjai turėtų būti truputį energingesni, palaikyti, nesvarbu, kad ir blogai. Pavyzdžiui, graikai – pralaiminėja, bet suoliukas stovi visas varžybas, jie užsivedę. Mums šito kol kas trūksta.

- Ar duodate krepšininkams kokių nors pastabų?

- Tam yra treneriai, jie atsakingi už pastabas. Taip, pasikalbam, pasidaliname nuomonėmis. Valančiūnas? Nebuvo taip, kad mokinau. Patarimai patarimais, klauso ar neklauso - turės praeiti laikas ir turės jis anksčiau ar vėliau kažką parodyti.  

Romanas Buršteinas, Krepsinis.net iš Hjustono

„Ilgoji pertrauka“: dėmesys „Neptūnui“ ir „Lietkabeliui“. Naują klubą radęs panevėžiečių sporto direktorius, laukiančios permainos sudėtyje ir galintys atvykti žaidėjai. „Neptūno“ temoje – gandai apie Petrausko ateitį, norą susigrąžinti Maksvytį ir laukiančias sudėties permainas