Vilniaus „Rytas“ trečiadienį žais itin svarbias FIBA Čempionų lygos „Top 16“ etapo rungtynes namie su Le Mano „Sarthe Basket“ klubu.
Tuo pačiu tai bus pirmosios rungtynės į Vilniaus klubą sugrįžusiam Augustui Marčiulioniui, kuris pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais prisijungus.
„Treneris tas pats, tai čia svarbiausias dalykas. Yra naujų derinių, bet iš esmės kažkas nėra labai pasikeitę. Organizacija pati yra pakilusi, daugiau žmonių. Senų komandos draugų nebeliko, paskutinis išvažiavo Radzevičius. Kaip ir jaučiasi, kad klubas pasikeitęs, bet tarsi tu pokyčių ir nėra“, – kalbėjo gynėjas.
– Kuo pasikeitė pats A.Marčiulionis per šį laikotarpį?
– Manau, kad nemažai. Reikia parodyti, o ne kalbėti. Pasikeičiau ir iš krepšinio pusės, ir kaip žmogus. Penkeri metai yra nemažai laiko. Daug nepripasakosiu, viską reikės parodyti.
– Kiek svarbu bus prisitaikyti vėl prie FIBA taisyklių?
– Vis tiek tai nėra pirmas kartas. Niuansai yra, bet nėra kažko ypatingo. Atakos laiko koledže buvo daugiau, o daugiau be tritaškio, kuris čia yra arčiau, kažkokių skirtumų nepajaučiau.
– Kaip pribrendo sprendimas sugrįžti?
– Laukiau pokyčių, nes pirmoje sezono pusėje gydžiausi po traumos. Buvo minučių limitas ir laukiau šanso, kai kažkas pasirašys su pagrindine komanda ar pasirašys kitur ir atsiras daugiau tos vietos. Kažkaip niekas nesikeitė ir liko tik mėnuo sezono ten, tai pamaniau, kad logiškiausia grįžti į Europą, nes per tą mėnesį stebuklų nepridarysi. Manau, buvo labai logiška sugrįžti.
– Buvo kitų variantų be „Ryto“?
– Iš agento pusės kalbų girdėjau, bet konkrečių pasiūlymų nebuvo. Kalbėjome daugiausiai su „Rytu“ ir kitų variantų net nesvarsčiau. Kalbų buvo, bet pasiūlymų nesulaukiau.
– Yra papildomo psichologinio užvedimo tame, kad jungiatės prieš svarbiausias kovas?
– Kažkiek yra. Pirmos rungtynės ir jos yra „gyvenk arba mirk“. To spaudimo yra, bet su tuo reikia susitvarkyti. Taip jau sporte yra. Padėjo tai, kad atvykau per FIBA „langą“ ir turėjau galimybę pasportuoti su komanda. Tai ramiau nei, kad būtų reikėję iškart žaisti.
– Kaip tvarkaisi su tuo užgriuvusiu dėmesiu?
– Stengiuosi koncentruotis į tai, kas dedasi aikštėje. Pradžioje buvo smagu, kad taip šiltai sutiko, bet dabar stengiuosi fokusuotis į komandą, į varžovų „skautingą“. Kuo arčiau rungtynės, tuo labiau koncentruojuosi būtent į rungtynes.
– Kontrakte yra išskirtinė sąlyga dėl išėjimo į „Žalgirį“. Pats save ten matytum?
– Aš atvažiavau čia. Nuo šitų klausimų tikrai geriau pasilaikysiu atokiau.
– O kaip priėmėte tą sąlygą kontrakte? Natūraliai ar vis tik buvo dvejonių?
– Natūraliai. Sutarėme sąlygas dėl laiko ir pinigų. Tada klubas pasakė tą sąlygą ir man ji labai nekliudė. Klubas to norėjo ir mes sutikome.
– Tėtis NBA G lygą pavadino antikrepšiniu. Ar tinkamas apibūdinimas?
– Kaip europiečiams – galbūt taip. Vis tik ten yra daug atletiškumo, talento. Mes Europoje pripratę prie taktinio krepšinio, kur treneriai turi daug įtakos, tai dėl to ir įspūdis toks. Kitaip nei Europoje, bet yra daug talento ir tikrai nelengva žaisti. Ten vis tiek daug aukščiausio lygio atletų, žaidusių ir NBA, tai talento yra, bet pats krepšinis yra kitoks.
– Ar rekomenduotumėte vykti kitam jaunuoliui?
– Priklauso nuo situacijos. Kiekviena situacija yra skirtinga.
Norėdami komentuoti prisijunkite.