A.Juškevičius: grandų dvikova atsakys į klausimą, ar Štombergas jau pajėgus konkuruoti su Bauermannu (14)

Ne vienus metus Lietuvos krepšinio lygoje praleidęs ir pavasarį su Kauno „Žalgiriu“ čempionu tapęs Adas Juškevičius nuo rudens karjerą tęsia Vokietijoje ir LKL čempionatą stebi tik iš šono.

„Įdomu sekti, kas vyksta LKL. Praėjusią savaitę „Prienai“ įveikė „Žalgirį“, o tokie rezultatai pakelia visos lygos lygį ir parodo, kad joje yra daugiau stiprių komandų. Ne tik „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Dabar nei vieni, nei kiti negali atsipalaiduoti, ypač išvykose, nes iškart būti nubausti. Čempionatas tapo įdomesnis“, – pokalbį pradėjo nacionalinės rinktinės kandidatas.

– Adai, paminėjai „Prienus“ ir „Žalgirį“, komandas, kuriose pačiam teko žaisti. Kam prieš tokias rungtynes sunkiau: žalgiriečiams, kurie privalo laimėti, ar prieniškiams, kurie yra silpnesni?

– Sunku pasakyti. Kai grandai atvažiuoja žaisti į Prienus, „Prienų“ žaidėjams būna dviguba motyvacija: jie nori įrodyti, kad gali žaisti stipresnėje komandoje. O kai tu esi labai stipriai motyvuotas ir nori įrodyti, kad gali, tai žaidi 100 proc. savo galimybių, o kartais net daugiau.

– Po dviejų savaičių Lietuvos krepšinio sirgalių laukia „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“. Kaip manai, kas šiose rungtynėse bus svarbiausia? Ar trenerių mikrodvikova gali turėti lemiamos įtakos?

– Reikia suprasti, kad Saulius vyriausiojo trenerio poste tokio lygio komandoje dirba pirmas mėnuo, o Dirkas dirba daugelį metų. Patirties atžvilgiu, natūralu, kad D.Bauermannas sukaupęs jos daugiau. Iš kitos pusės, treneris Saulius praėjusiais metais turėjo labai gerą mokytoją Joaną Plazą, iš kurio, manau, išmoko labai daug gerų dalykų ir įgijo daug patirties. Tos rungtynės tikrai parodys, kiek treneris S.Štombergas bus pasiruošęs konkuruoti prieš trenerį D.Bauermanną. Būsimos rungtynės bus geriausias atsakymas.

– Šiemet nutolai tiek nuo „Žalgirio“, tiek nuo „Lietuvos ryto“. Kokia Vokietijos lyga?

– Lyga tikrai labai gera ir labai stipri. Visos komandos stiprios, bet kur, kur nuvažiuotum žaisti, negali būti atsipalaidavęs, nes autsaiderių lygoje paprasčiausiai nėra. Visos komandos turi po 6 legionierius, tarp kurių labai daug individualiai stiprių žaidėjų. Lyga yra antra Europoje po Ispanijos čempionato, tad lygis tikrai aukštas. Džiaugiuosi, kad galiu žaisti šioje lygoje, nes ji yra auganti. Vokiečiai nori, kad iki 2020 metų tai būtų stipriausia Europos nacionaline lyga.

– Kaip pačiam sekėsi įsilieti į komandą, į legionieriaus gyvenimą?

– Viskas yra kitaip. Kai esi legionierius, daug didesnė atsakomybė. Nėra lietuvio šalia, su kuriuo galėtum artimiau pasikalbėti, bet šiaip visi komandos nariai priėmė gerai, ir viskas sekasi neblogai. Apskritai, mano žaidimas gerėja. Kartais neišvengiu duobių, bet tai mano pirmieji metai užsienyje ir man dar reikia laiko. Manau, kad po Naujųjų pradėsiu žaisti stabiliai ir taip bus iki pat sezono pabaigos.

– Ar pirmoje sezono pusėje paaugai kaip žaidėjas?

– Manau, taip, nes kai tu esi legionierius, tampi profesionalesnis. Turiu daugiau laiko skirti tik krepšiniui, nes nėra pašalinių dalykų – nei draugų, nei šeimos narių, nieko. Galvoji tik apie krepšinį: ką tobulinti, kokius pratimus daryti prieš treniruotę ir panašiai. Prieš kiekvieną treniruotę vis stengiuosi padaryti kažką individualiai tam, kad tapčiau stipresnis žaidėjas ir manau, kad man šie metai kitoje šalyje ateis į naudą.