Disciplina, vaidmenų aiškumas, nuostabus tarpusavio supratimas ir nugalėtojų mentalitetas aikštelėje – tuo ši Lietuvos vyrų rinktinė pasižymėjo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pasirengimo cikle.
2012 metų liepos 22 dieną Liublianoje Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinė siekė trečiojo aukščiausios prabos apdovanojimo paeiliui. „Auksinės kartos“ nariai siekė įrodyti, kad geriausi Europoje jie gali būti ir be Jono Valančiūno.
FIBA generelinis sekretorius B.Stankovičius nepasirodė 1995 m. Europos čempionato apdovanojimų ceremonijoje. Turbūt serbas suprato, kad po to, ką žiūrovai išvydo finalo rungtynėse tarp Jugoslavijos ir Lietuvos, jo sutikimas Atėnų sporto rūmuose nebūtų buvęs labai šiltas. Kad tūkstančiai sirgalių FIBA vadovą būtų tiesiog nušvilpę, įtikinamai įrodo ir po keliolikos dienų pasibaigęs pasaulio jaunių čempionatas. Tuomet B.Stankovičius aukso medalius įteikinėjo ne bet kam, o graikams. Ir vis tiek iš tribūnų jo adresu skriejo gausybė užgaulių replikų. Graikų žiūrovai, vos prieš kelias savaites kartu su Lietuvos sirgaliais EČ finale skandavę “Lie-tu-va!”, nepamiršo gėdingo serbų triumfo ir žmogaus, kurį krepšinio amžininkai laiko didžiausiu tos negarbingos pergalės kaltininku.