Triuškinančią pergalę Vokietijos pirmenybėse nuskynė Miuncheno Bayern (13/1).
FIBA Europos taurėje pergalės nepasiekė nesuspindėjęs Justas Furmanavičius.
Vokietijos pirmenybėse startavo atkrintamosiose, kuriose solidžiai atsidarė Arnas Velička.
Vokietijos pirmenybėse užtikrintą pergalę pasiekė Braunšveigo Lowen (19/12) su Arnu Velička.
Vokietijos pirmenybėse įvyko dviejų lietuviškų klubų susidūrimas.
Vokietijos pirmenybėse pergalių kraičio papildyti nepavyko Braunšveigo Lowen (17/12) ekipai su Arnu Velička.
Vokietijos pirmenybėse prieš solidų varžovą ryškus buvo Arnas Velička.
Vokietijos pirmenybėse ir toliau užtikrintai žengia Arno Veličkos atstovaujamas Braunšveigo Lowen (13/6) klubas.
Vokietijos čempionate užtikrintą pergalę pasiekė Arno Veličkos atstovaujama Braunšveigo Lowen (12/6) ekipa.
Vokietijos pirmenybėse ir toliau solidžiai žygiuoja Braunšveigo Lowen (11/5) klubas su Arnu Velička.
Vokietijoje Braunšveigo Lowen (10/5) ekipa, kurios garbę gina Arnas Velička, namie 98:89 (27:21, 23:18, 18:23, 30:27) nugalėjo Ulmo Ratiopharm (10/5) krepšininkus.
Vokietijos pirmenybėse solidų sezoną pratęsė Arno Veličkos atstovaujama Braušveigo Lowen (9/5) ekipa.
Vokietijos pirmenybėse pergalių ir pralaimėjimų balansą išlyginti pavyko Arno Veličkos atstovaujamai Braunšveigo Lowen (4/4) ekipai.
Vokietijos pirmenybėse pergalę nukalė dvigubą dublį surinkęs Arnas Velička.
Eurolygoje solidžiai žygiuojantis Miuncheno Bayern (5/2) savo reputaciją pateisino ir grįžęs į vietinį frontą.
Vokietijos čempionate pralaimėjimą patyrė Arno Veličkos atstovaujamas Braunšveigo Lowen (2/2) klubas.
FIBA Europos taurėje sklandžiai startavo Braunšveigo Lowen (1/0) su Arnu Velička.
Vokietijos pirmenybėse pergalingai startuoti pavyko į buvusį klubą grįžusiam Arnui Veličkai.
Kovas Vokietijos taurėje pradėjo Arno Veličkos atstovaujamas Braunšveigo Lowen klubas.
Vokietijos čempionate užtikrintą pergalę pasiekė Miuncheno Bayern (22/4) komanda, kuri namie 91:61 (21:13, 23:18, 23:18, 24:!2) sutriuškino Braunšveigo Lowen (11/16).
Šiais laikais surengti savo šalyje prestižinį sporto turnyrą – ne tik garbė, bet ir didelė finansinė nauda. Nebijoma milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, nes neabejojama, kad skirtos lėšos tikrai atsipirks. Sunku patikėti, tačiau panaši situacija buvo ir tarpukario metais, kai pinigai ir krepšinis dar nebuvo taip tampriai susiję kaip šiandien. Lietuva iškovojo teisę 1939 m. organizuoti Europos čempionatą, tačiau tinkamos varžyboms salės nebuvo. Kauno sporto halės statyba kainavo tuomet milžiniškus 400 tūkst. litų! Dar neužbaigus statyti, buvo pradėti pardavinėti bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo parduoti. Nedaug liko ir stovimų vietų. Buvo paskaičiuota, kad dar neprasidėjus turnyrui už bilietus buvo surinkta beveik 400 tūkst. litų.