„Žalgiris“ – „Zenit“: nefunkcionavę įžaidėjai, varžovams palanki teisėjavimo linija ir ne visada matomas G.Ayono indėlis (16)

Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygoje patyrė trečią nesėkmę, kai 70:82 po pratęsimo nusileido Sankt Peterburgo „Zenit“ krepšininkams. Portalas Krepsinis.net pateikia įdomiausius dvikovos akcentus.

Nefunkcionavę įžaidėjai. 62 taškai per 40 minučių ir 70 taškų per 45 minutes – itin prastas žalgiriečių pasirodymas prie varžovų krepšio. Apskritai „Žalgirio“ puolimas buvo statiškas ir labai nuspėjamas. Tačiau tam yra aiški priežasties – nefunkcionavo atakų organizatoriai. Alexas Perezas pasirodė ant parketo antrojo kėlinio pradžioje ir per 6,5 minučių atkarpą pasižymėjo prametęs vidutinį metimą bei keliskart perlaikęs kamuolį. Meksikietis antroje dvikovos dalyje nebežaidė. Tam gali būti kelios priežastys: trenerio netenkino įžaidėjo pasirodymas arba jis dar nėra visiškai atsigavęs po traumos.

Kur kas daugiau tikėjomės iš Luko Lekavičiaus, bet jis šiuo aspektu irgi buvo blankus. L.Lekavičiaus perdavimas/metimas išprovokavo pražangą ir šalti nervai leido išplėšti pratęsimą, bet daugiau nieko gero apie jo žaidimą pasakyti negalima. L.Lekavičius buvo blankus tiek organizuojant žaidimą, tiek atliekant metimus. Prognozavome, kad Lukas bus itin svarbus sezono pradžioje, kadangi žino sistemą, bet šis spėjimas netapo faktu.

Dar vienas įžaidėjas – Thomasas Walkupas. Jo 7 rezultatyvūs perdavimai atrodo respektabiliai, bet tik nemačiusiems rungtynių. Amerikiečiui diriguojant žaidimui jis buvo statiškas, o kai pats bandydavo kažką išspręsti atakose, būdavo stabdomas blokais – jų gavo net 3. Pridėjus 6 klaidas, Th.Walkupo pasirodymas yra prastas.

„Zenit“ puikiai užčiuopė vietas, per kurias galima skausmingai smogti varžovams. Būtent įžaidėjų „smaugimas“ ir buvo vienas tų faktorių. Andrew Albicy žaidė net 32 minutes ir surinko minus 6 naudingumo balus, bet jis buvo itin reikšmingas ant parketo dėl savo įkyrios ir aktyvios gynybos. Tą patį pasikeisdami darė ir Antonas Ponkrašovas, ir Alexas Renfroe, ir Dmitrijus Chvostovas.

Apskritai stigo gero gynėjų pasirodymo: Marius Grigonis pirmus taškus pelnė tik po pertraukos ir jo 3 tritaškiai tikrai pagyvino puolimą, bet norėjosi didesnės kibirkšties iš jo. Tas pats Artūras Milaknis nemažai žaidė „antru numeriu“, bet nuo antro kėlinio pradžios iki 40-os minutės buvo išmetęs vos vieną tritaškį. Prie to prisidėjo ir itin aktyvi bei kieta gynyba, kadangi žalgiriečiams buvo sunku kurti progas snaiperiui. O jis būtent ir žaidžia iš to, ką sukuria komandos draugai statydami užtvarą ar įžaidėjai, atlikdami laiku perdavimą.

Kuo toliau, tuo labiau su nostalgija galime prisiminti „Žalgirio“ įžaidėjų grandį praėjusiame sezone su Leo Westermannu ar tuo pačiu Nate‘u Woltersu, kuris dažnai nepalikdavo gero įspūdžio. Dabar amerikietis Tel Avivo „Maccabi“ sudėtyje rado sau vietą ir ne tik geba rinkti taškus (10 tšk.), bet ir puikiai skirsto perdavimus – 3,6 per susitikimą.

Joano Plazos strategija. Likus 2 min. ir 46 sek. „Zenit“ jau turėjo rungtynes savo rankose – 58:51. Tada A.Albicy ir A.Renfroe vos nepaskandino savo komandos, bet strategas nesiėmė jokių priemonių. Būtent šių žaidėjų tandemas prarado lemiamą kamuolį ir prasižengė prieš L.Lekavičių. Dar įdomiau, kad specialistas turėjo visas 3 minutines pertraukėles, bet nesinaudojo nė viena iki tol, kol L.Lekavičius neišlygino rezultato likus 2,4 sekundės iki ketvirtojo ketvirčio pabaigos.

Dėl šios atkarpos galima turėti pretenzijų ispanui, bet pats dvikovos planas ir žaidėjų nuteikimas buvo maksimaliai geras. „Zenit“ savaitgali namuose išbarstė 16 taškų pranašumą ir pralaimėjo irgi ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, bet jau po kelių dienų tai buvo visiškai kitokios kovinės dvasios ekipa.

Atrodė, kad „Zenit“ žaidėjai labiau norėjo laimėti tas rungtynes. Jie nuo pat pradžių padiktavo itin kietą žaidimą, visuose epizoduose eidavo į kontaktą su žalgiriečiais ir nuolat juos išstumdavo iš patogių situacijų. Viskas buvo labai panašu kaip ir rungtynes su Vilerbano ASVEL, bet skirtumas toks, kad „Zenit“ turėjo daugiau talento puolime nei Prancūzijos čempionai. Svečiams taip pat buvo paranki teisėjavimo linija, kuri leido luptis ir žaisti nešvariai, kuo „Zenit“ pasinaudojo labai gerai. Toks stilius kažkuo priminė Australijos rinktinės gynybą.

Vien ką reiškė Mateušo Ponitkos pasirodymas, kuris per pirmą mačo dalį buvo sužaidęs tik 1 minutę, bet per kitus du ketvirčius ant parketo praleido 24 minutes. Lenkas tapo tikru galvos skausmu žalgiriečiams, kurie gynyboje darė daug klaidų prieš šį žaidėją. Labai įsiminė epizodai, kai klydo Edgaras Ulanovas, kuris yra vadinamas gynybos specialistu ir puikiai žino, ką gali M.Ponitka. Pratęsime M.Ponitka atrodė šviežiausias žaidėjas aikštelėje, tad tos greitos jo pražangos pirmoje pusėje galbūt net išėjo į naudą.

Negalima nepaminėti dar vieno aspekto – taškų greitomis atakomis – jų „Zenit“ pelnė 16, kai žalgiriečiai surinko tik 4. Tokiose klampiose rungtynėse šis skaičius buvo svarbus ir daug nuopelnų dėl sėkmingų greitų išpuolių turime atiduoti centrui Gustavo Ayonui. Meksikietis puikiai moka žaisti ispaniškame krepšinio stiliuje, kur vos atkovojęs kamuolį bėga į greitą ataką pats varydamasis kamuolį arba atlieka labai gerą pirmą perdavimą į priekį spurtuojančiam komandos draugui. 5 rezultatyvūs perdavimai – geriausias rodiklis visoje Sankt Peterburgo ekipoje trečiadienio vakarą.

Išvada. „Žalgiris“ tikrai nėra prastesnė komanda už „Zenit“. Dėl to pralaimėjimas yra toks skaudus tiek Šarūnui Jasikevičiui, tiek visiems sirgaliams. Dar skaudžiau atrodo faktas, kad „Žalgirio“ arenoje didesnį norą, kovingumą ir fiziškumą parodė būtent svečiai. „Žalgiryje“ stigo tokio žaidėjo, kokį turėjo „Zenit“ M.Ponitkos vaidmenyje. Sunkiais momentais nebuvo viena krepšininko, galėjusio išspręsti kai kurias situacijas „vienas prieš vieną“. Nebuvo net žaidėjo, galėjusio sužaisti gerą „du prieš du“ su aukštaūgiu. Beje, būtent Nigelas Hayesas ir Zachas LeDay‘us buvo vienareikšmiškai geriausi žaidėjai komandoje. Dar pasigendame Jocko Landale‘o, kuris netiko visiškai šitoms rungtynėms dėl savo pernelyg „minkšto“ žaidimo. Gaila, kad per 5 turus australas dar nesupranta kontakto svarbos ir esmės šioje Eurolygoje. Reikia tikėtis, kad „Žalgiriui“ užteko ASVEL ir „Zenit“ pamokų bei penktadienį su Stambulo „Fenerbahče“ vėl pamatysime tokią Š.Jasikevičiaus kariauną, kuri bus pasiruošusi žaisti kietai ir atiduoti visas jėgas, kad būtų nugalėta Turkijos komanda.

Užsisakyk Telia TV sporto paketą ir visas Eurolygos rungtynes stebėkite tiesiogiai HD raiška

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra