„Žalgiris“ – „Real“: lemiamu metu užsikirtęs ginklas, E.Ulanovo neįprasta problema ir „X faktorius“, apie kurį niekas negalėjo pagalvoti (19)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkams Madrido „Real“ barjeras šiame sezone buvo per aukštas. Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai svečiuose 78:85 turėjo pripažinti „Karališkojo“ klubo pranašumą, tačiau turi pagrindo džiaugtis dėl vieno dalyko – vieta ketvirtfinalyje tapo garantuota.

Portalas Krepsinis.net, kaip įprasta, pateikia svarbiausius rungtynių akcentus.

Ginklas, kuris lemiamu metu užsikirto

Nuo pat pirmųjų susitikimo akimirkų „Žalgiris“ labai akivaizdžiai leido suprasti, kas bus pagrindinis puolimo akcentas šiame susitikime – „du prieš du“ su Pauliumi Jankūnu.

„Real“ komanda ginasi pasyvia „du prieš du“ gynyba, kai aukštaūgis yra atsitraukęs baudos aikštelėje. Nėra palankesnių sąlygų Kevinui Pangosui ir Vasilije Micičiui draskyti varžovų gynybą, o P.Jankūnui mesti iš vidutinio nuotolio. Ypač, kai šį elementą stabdo lėtapėdis Walteris Tavaresas.

Tačiau nuo pat pirmųjų minučių planas neveikė taip, kaip galbūt norėjosi. P.Jankūnas šiose rungtynėse turėjo tiek daug laisvės atakuoti iš savo mėgstamiausio taško, jog turėjo pasijusti tarsi treniruotėje.

Kol W.Tavaresas ar kiti „Real“ aukštaūgiai stabdydavo į baudos aikštelę įsiveržusius „Žalgirio“ gynėjus, kapitonas atšokdavo ir laukdavo kamuolio. Dažniausiai jis kamuolio sulaukdavo ir atakuodavo visiškai laisvas, tačiau deja, šis vakaras nebuvo jam palankus.

P.Jankūnas įmetė 21 tašką, tačiau tų taškų galėjo būti ir 30, jei jis būtų efektyviau realizavęs metimus, kuriuos retai prameta – tikslą pasiekė 9 iš 16 dvitaškių, kas irgi nėra blogas rezultatas. Vis tik atsižvelgiant į faktą, kiek daug laisvės P.Jankūnas turėjo atakuoti krepšį, norėjosi dar daugiau taiklių metimų.

Per tris kėlinius „Žalgiris“, atakuodamas pasyviai besigynusius „Real“ aukštaūgius situacijomis „du prieš du“ surinko net 34 iš 62 viso pelnytų taškų. Tačiau per lemiamą ketvirtį tokiomis situacijomis sukrapštė tik 2.

Svarbiausiomis minutėmis „Žalgirio“ gynėjai klydo arba nesėkmingai užbaiginėjo prasiveržimus, o „Real“ gynyba ėmė labiau akcentuoti „Žalgirio“ aukštaūgius. Pasinaudoję Antano Kavaliausko arba P.Jankūno užtvaromis, V.Micičius ar K.Pangosas įsiverždavo į baudos aikštelę, tačiau kai jų priežiūrą perėmė kur kas didesnis Luka Dončičius, jiems sunkiai sekėsi pasižymėti.

Ginklas, kuriuo „Žalgiris“ galėjo sukurti didesnę intrigą Madride, lemiamomis minutėmis užsikirto.

P.Laso savitvardą gniuždęs A.Milaknis

Kai antrajame kėlinyje „Real“ įgijo 8 taškų persvarą, „Žalgiris“ atsigręžė į A.Milaknį. Vienas iš pagrindinių kauniečių ginklų šiose rungtynėse funkcionavo itin naudingai. Ir dėl to iš dalies kalta „Real“ gynyba.

Per antrąjį ketvirtį A.Milaknis susmeigė tris tolimus metimus, o du iš jų buvo identiškoje situacijoje, kurioje „Real“ klydo kaip mokyklos krepšinio komanda.

„Žalgirio“ snaiperis statydavo nugarinę užtvarą P.Jankūnui arba Aaronui White'ui, o tada staigiai sprintuodavo ten, kur su kamuoliu jo laukdavo „Žalgirio“ vidurio puolėjas. Pirmoje situacijoje pasimetę „Real“ gynėjai nebespėdavo paskui snaiperį ir šis, priėmęs kamuolį iš rankų į rankas, dūrė firminius tritaškius į varžovų krepšį.

Po antrojo tokio tolimo šūvio paeiliui „Real“ strategas Pablo Laso nebesusitvardė. Savo auklėtinius susisodinęs jis plėšėsi tarsi išprotėjęs, tėškė derinių lentą į žemę ir leido suprasti, kad taip jo komanda gintis negali.

Panašu, kad „Real“ žaidėjai suprato, ką jiems norėjo pasakyti treneris. Per antrąją susitikimo dalį A.Milaknis iš toli atakavo kartą ir netaikliai.

A.Milaknis buvo svarbiausias „Žalgirio“ faktorius antrajame kėlinyje, tačiau turėjo nemažai problemų gynyboje. Jei po dvikovos su Milano „AX Armani“ snaiperį buvo galima girti už darbą prie savojo krepšio, tai dvikovoje su „Real“ jis, kaip ir dauguma „Žalgirio“ perimetro žaidėjų, prastokai gynėsi vienas prieš vieną.

Pangosas

Gynyba vienas prieš vieną

Viena iš pagrindinių „Žalgirio“ problemų gynyboje šiame susitikime buvo individualus darbas su savo tiesioginiais oponentais. Ko gero, prasčiausiai atrodė Kevinas Pangosas, kurio trūkumus puikiai išryškino Fabienas Causeur. Prieš prancūzą itin blankiai atrodė ir trumpam jo priežiūrą perėmęs Beno Udrihas.

Prancūzas jau pirmajame kėlinyje nardė į „Žalgirio“ baudos aikštelę, atakuodamas savo stipriąja kairiąja ranka. Gynėjas kėlė problemų ir tolimais metimais. K.Pangosui uždengti F.Causeur metimus trukdė ir centimetrai – šiam aukštai pašokus atlikti metimą matymo laukas būdavo trikdomas pernelyg menkai.

Ne kartą vienas prieš vieną gynyboje klydo ir A.Milaknis, ir V.Micičius. „Real“ perimetro žaidėjai gana užtikrintai pjaustė „Žalgirio“ gynybą, susitvarkydami su pirmosiomis barikadomis. Tuomet kauniečių aukštaūgiams tekdavo gesinti gaisrus, kas sukurdavo palankias progas pelnyti taškus įkertantiems „Real“ aukštaūgiams – pavyzdžiui, Felipe Reyesui.

„Žalgirio“ vienas prieš vieną perimetre gynyba leido „Real“ surinkti 25 taškus iš 88 viso pelnytų. Tai yra per didelis skaičius, norint rimčiau priešintis tokio kalibro varžovui.

Pražangų problema

Kartu su individualia gynyba „Žalgirį“ šį vakarą skandino pražangos. Pavyzdžiui, per trečiąjį kėlinį „Žalgiris“ prasižengė 10 kartų, o ketvirtajame – 7. Mačą kauniečiai baigė su 28 pražangomis, kai varžovai taisykles pažeidė tik 16 kartų.

Kaip visada, dėl kai kurių švilpukų galima ginčytis. Tačiau jau labai anksti buvo aišku, kad dvikovos arbitrai šiose rungtynėse netoleruos kontakto, kas žinoma, labiau naudinga individualiai pajėgesniems „Real“ krepšininkams.

Pražangų problema kėlė Š.Jasikevičiui galvos skausmą ir rotuojant savo žaidėjus. Anksti problemų prisidarė ir Edgaras Ulanovas, ir V.Micičius, ir A.White'as.

Dar blogiau tai, kad „Real“ sumetė aibę pigių taškų, kai varžovų metimai iš po krepšio būdavo stabdomi pernelyg švelniai („2 plius 1“), prasižengiama nepavojingose situacijose turint 4 komandines nuobaudas ar pažeidžiamos taisyklės prieš krepšį atakuojančius oponentus.

Kalbant apie pastarąjį atvejį, reikėtų išskirti E.Ulanovą. Puolėjo pražangos prieš iš toli atakuojančius varžovus jau tampa nemalonia pastarojo meto tradicija. Nors Edgaras pasižymi puikia gynyba, tačiau bent jau po kartą pastaruosiuose susitikimuose jis persistengia, mėgindamas uždengti oponentų tolimus šūvius.

Šį kartą taip nutiko trečiajame kėlinyje, kai E.Ulanovas persistengė, jog sutrukdytų krepšį iš toli atakavusiam J.Carrollui. Tai yra detalė, į kurią savo žaidimą nuolat tobulinančiam puolėjui galbūt būtų verta atkreipti dėmesį.

Baudų metimais „Real“ surinko 25 taškus, kas tiksliai parodo, kuo dažniausiai pasibaigdavo žalgiriečių pražangos šiame susitikime – pigiais taškais.

Valinskas

P.Valinsko ir G.Masiulio minutės

Rungtynes Š.Jasikevičius pradėjo kiek nestandartiniu penketuku, kuriame buvo ir Paulius Valinskas. Retai tokio trenerio pasitikėjimo sulaukiantis gynėjas iš pradžių atrodė kaip ant sparnų.

Gavęs užduotį pavaikyti Facundo Campazzo, jis jau vienoje pirmųjų atakų privertė argentinietį prasižengti puolime. Vėliau P.Valinskas agresyviai atakavo varžovą prasiveržimu link krepšio. Vis tik tai tebuvo trumpas blykstelėjimas, nes kiti gynėjo sugrįžimai ant parketo buvo labai nesėkmingi.

Dar likus minutei iki pirmojo kėlinio pabaigos Š.Jasikevičius sugrąžino prieš tai pasodintą P.Valinską į aikštelę, tačiau jis neišbuvo nė minutės. Jau pirmoje gynybinėje atakoje P.Valinskas kvailai prasižengė prieš J.Carrollą bonuso situacijoje, taip pasiųsdamas vieną geriausių Eurolygos baudų metikų susirinkti lengvus taškus. To pakako, kad Šaras iškart pasiųstų nuvylusį auklėtinį ant suolo atgal.

Trečiajame kėlinyje P.Valinskas gavo dar vieną šansą, tačiau juo ir vėl nepasinaudojo. Gavo pražangą puolime, o vėliau vos neprarado kamuolio, žaisdamas vienas prieš vieną. Ketvirtajame kėlinyje gynėjo aikštelėje nebeišvydome.

Gytis Masiulis taip pat sulaukė netikėto pasitikėjimo svarbiu momentu. Kai trečiajame kėlinyje „Real“ surengė spurtą 7:0 ir ištirpdė „Žalgirio“ įgytą 7 taškų persvarą, G.Masiulis pakeitė prastai atrodžiusį A.White'ą.

Tuo metu „Žalgiris“ įnirtingai atakavo W.Tavaresą žaidimu „du prieš du“ ir bene kiekvienoje atakoje susikurdavo idealią progą atakuoti krepšį. Tik tų progų niekaip nesisekė išnaudoti P.Jankūnui.

Į aikštelę žengęs G.Masiulis, kurį iškart perėmė W.Tavaresas, jau pirmoje atakoje buvo išvestas metimui iš vidutinio nuotolio. Atšokęs po užtvaros K.Pangosui, jis nubaudė „Real“ už neįvertinimą.

Tiesa, gynyboje netrukus G.Masiulis prasižengė prieš Anthony Randolphą, kuris manevrą dar užbaigė ir taikliu metimu. Aikštelėje jaunas puolėjas praleido pusseptintos minutės, per kurias pasižymėjo 2 taškais (1/1 dvit.), 2 atkovotais kamuoliais ir 2 pražangomis.

„X faktorius“, apie kurį niekas nepagalvojo

Jokia paslaptis, kad „Real“ komandoje yra gausu žaidėjų, galinčių nulemti rungtynių baigtį. Tačiau šiame susitikime tokiu tapo Trey'us Thompkinsas – žmogus, kuris tikrai nebūtų pirmasis pasirinkimas užbaigti lemiamą rungtynių ataką.

Nors šis 208 cm ūgio puolėjas labiausiai žinomas dėl savo įgūdžių atakuoti iš tolimų distancijų, jis taip pat išsiskiria ir gebėjimais puikiai žaisti be kamuolio. Aukšto intelekto krepšininkas puikiai naudojasi kiekviena varžovų komandinės gynybos klaida.

Trijų minučių atkarpa ketvirtajame kėlinyje tai puikiai iliustravo. Per šią atkarpą puolėjas surinko 6 taškus tada, kai akimirkai sušlubuodavo „Žalgirio“ gynybinės rotacijos situacijose be kamuolio.

Kai likus žaisti penkias minutes, P.Jankūnas priartino „Žalgirį“ per tašką, kitoje aikštės pusėje, pasinaudojęs komandos draugo nugarine užtvara, T.Thompkinsas įkirto į baudos aikštelę, o jam juvelyrinį perdavimą atliko F.Campazzo. Netrukus panašioje gynybinėje situacijoje klydo A.White'as, kuriam po to beliko tik stabdyti amerikietį pražanga – dar du taškai baudų metimais. Galiausiai, T.Thompkinsas dar kartą atsilaisvino, pasinaudojęs užtvara be kamuolio, ir „Real“ 1 taško persvara virto „Žalgirio“ 7 taškų deficitu bei prarastomis viltimis siekti pergalės.

Tai tik dar kartą parodė, kokia „gili“ ir talentinga yra „Real“, kurią įveikti galima tik demonstruojant išties gerą gynybą. „Žalgiris“ tuo pasigirti šį kartą negalėjo.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra