„Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ (3): paskutinis „Žalgirio“ galvos skausmas, žlugęs vilniečių koziris ir „Lietuvos ryto“ rezervai (5)

Kaip ir galima buvo tikėtis, po pralaimėjimo Vilniuje Kauno „Žalgiris“ parodė kur kas didesnį norą kautis ir laimėjo trečiąsias Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) finalo rungtynes.

Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai namuose 90:80 nugalėjo Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir serijoje iki keturių pergalių išsiveržė į priekį 2:1.

Portalas Krepsinis.net kviečia aptarti svarbiausius dvikovos akcentus.

Zoninės gynybos žlugimas

Zoninė gynyba buvo tas „Lietuvos ryto“ gyvybės siūlas, kurio įsitvėrę vilniečiai kvėpavo, kai niekaip nesugebėdavo apsiginti asmeniškai.

Antrajame serijos susitikime ir protarpiais pirmajame „Lietuvos rytui“ pavykdavo neblogai išmušti žalgiriečius iš vėžių, pritaikant zoninę gynybą.

Vis tik jau pirmosios trečiojo mačo akimirkos parodė, kad „Žalgiris“ tam pasiruošęs kur kas geriau.

Jau pirmoje atakoje vilniečių zoninę gynybą sutaršė Pauliaus Jankūno ir Brandono Davieso tandemas. Vėliau tas pats B.Daviesas atliko tikslų perdavimą kampe be priežiūros paliktam Axeliui Toupane'ui, kuris nubaudė tritaškiu.

„Žalgiris“ rungtynes pradėjo 7:0 ir puikiai atrodė, rengdami išpuolius prieš „Lietuvos ryto“ zoninę gynybą.

R.Kurtinaitis laikėsi plano ir liepė savo auklėtiniams išrikiuoti aikštės gynybą po minutės pertraukėlių, žalgiriečiams išmetant kamuolį iš užribio, o kartais ir atkarpomis, kai asmeniškai apsiginti nepavykdavo. Be kelių išimčių, kai pavyzdžiui, pirmajame ketvirtyje Aaronas White'as sužingsniavo, „Žalgiris“ neturėjo jokių problemų.

Atvirkščiai, „Žalgiris“ privertė „Lietuvos rytą“ brangiai susimokėti už rizikingą sprendimą gynyboje, kuris šį kartą visiškai nepasiteisino.

Kai trečiajame kėlinyje Artūras Milaknis įsmeigė vienintelį šiame susitikime savo tritaškį, tai buvo jau 20-asis „Žalgirio“ taškas prieš „Lietuvos ryto“ zoninę gynybą.

Ne mažiau svarbu, jog kauniečiai dominavo kovoje dėl atšokusių kamuolių, kai vilniečiai išsirikiuodavo į aikštės gynybą.

Aaronas White'as po vilniečių krepšiu sugriebė 3 kamuolius, B.Daviesas – 2, o „Žalgiris“ viso atkovojo 8 kamuolius puolime. Tai nėra didžiulis skaičius, tačiau dauguma jų buvo atkovoti tada, kai vilniečiai išsirikiuodavo į aikštės gynybą.

Kaip ir kiekvienas gynybinis sumanymas, taip ir zoninė gynyba turi savų pliusų ir minusų. Vienas iš pagrindinių minusų – didesnis pažeidžiamumas atitveriant krepšį po netaiklių varžovų metimų.

„Žalgiris“ tą puikiai išryškino. Trečiosiose rungtynėse kauniečiai surinko 17 taškų antraisiais šansais, priversdami vilniečius brangiai mokėti už kiekvieną atkovotą kamuolį puolime.

Akivaizdu, jog vienas pagrindinių R.Kurtinaičio ginklų šioje serijoje – asmeninės ir zoninės gynybų kaitaliojimas, siekiant išmušti varžovus iš ritmo – nuo šių rungtynių veiks vis prasčiau.

Daviesas

B.Davieso dominavimas

Po rungtynių R.Kurtinaitis spaudos konferencijoje pripažino, jog B.Daviesas yra fiziškai stipresnis už bet kurį jo auklėtinį, tad sustabdyti amerikietį yra labai sudėtinga.

„Daviesas yra fiziškai stipresnis už mūsų žaidėjus, bet yra visokių būdų stabdyti – dvigubinti, trigubinti, tačiau šiandien to neatlikome“, – nuogąstavo R.Kurtinaitis.

Amerikietis buvo tikras „Žalgirio“ vedlys trečiosiose rungtynėse – per 28 minutes surinko 27 taškus (8/12 dvit., 11/12 baud.), atkovojo 7 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, išprovokavo net 11 pražangų, blokavo metimą ir surinko 38 naudingumo balus.

Jam esant aikštėje, žalgiriečiai pelnė 18 taškų daugiau nei varžovai – tai geriausias „plius minus“ reitingas „Žalgirio“ ekipoje.

26-erių 208 cm ūgio „centro“ faktorius šioje serijoje yra labai svarbus. Kevinui Pangosui pritilus, Pauliui Jankūnui nesublizgėjus pirmuose dvejuose mačuose, kauniečiams reikėjo lyderio, kuris patrauktų puolimo vežimą į priekį.

Finalo serijoje B.Daviesas kol kas yra tikras „Žalgirio“ vedlys – fiksuoja 21,7 taško (68 proc. dvit.), 6,3 atkovoto kamuolio, 1,7 rezultatyvaus perdavimo ir 29 naudingumo balų vidurkius.

Situacija, kurioje B.Daviesas kelia daugiausiai problemų „Lietuvos ryto“ gynybai – pikenrolas. Taip yra dėl dviejų priežasčių.

Pirmiausia, amerikietį dažniausiai prižiūrintis Martynas Echodas nėra geras „du prieš du“ gynėjas, o jį pavaduojantis Loukas Mavrokefalidis – dar blogesnis. Paprastai tariant, vilniečiai neturi „centro“, kuris suspėtų paskui itin staigiai įkertantį varžovą, kuris dar ir puikiai gaudo kamuolį, susikoordinuoja kūną ir universaliai užbaigia.

Antroji priežastis – tragiškai veikiantis „Lietuvos ryto“ gynybinių pagalbų mechanizmas. Toks jis buvo visą šį sezoną. Dažnas vaizdas, kai priešingos pusės krašte lūkuriuojantis „Lietuvos ryto“ žaidėjas apie savo įsipareigojimus nusileisti į baudos aikštelę, kad pristabdytų įkertantį B.Daviesą, prisimena per vėlai.

Taip ne kartą trečiosiose rungtynėse nutiko Benui Madgenui. Komandinėje gynyboje neblizga ir Rokas Giedraitis bei Travisas Petersonas.

Taip trečiajame serijos susitikime B.Daviesas ne kartą ir ne du atsidurdavo visiškai laisvas po krepšiu, kai kamuolį įžaidęs komandos draugas jam iškišdavo perdavimą pikenrolo situacijoje. Ne vienas ir ne du įkirtimai pasibaigė dėjimais be pasipriešinimo.

Be to, amerikietis dar ir taršė savo oponentus „ant ūselio“. Nei M.Echodas, nei tuo labiau L.Mavrokefalidis neatrodo pajėgūs apsiginti prieš B.Daviesą arti krepšio. Nors amerikietis fiziškai nėra išskirtinai fiziškai galingas, jis yra labai koordinuotas ir staigus. B.Davieso klaidinantys judesiai, kartu su per kraštus trykštančia energija, yra kombinacija, prieš kurią „Lietuvos ryto“ priekinė linija bejėgė.

R.Kurtinaitis užsiminė apie planą dvigubinti gynybą, tačiau tai reikia daryti kur kas geriau, jei „Lietuvos rytas“ nori pristabdyti geriausią šios serijos žaidėją.

Krameris

Ch.Kramerio ir L.Mavrokefalidžio sąranga

„Lietuvos rytui“ rungtynes pradėjus atkarpa 0:8, R.Kurtinaitis anksti nuo suolo pakėlė L.Mavrokefalidį ir Ch.Kramerį. Jų dviejų tandemas palaikė vilniečių gyvybę šiose rungtynėse.

Po to, kai antrajame susitikime Ch.Krameris prabilo iš toli bei pataikė metimą iš vidutinio nuotolio svarbiu rungtynių metu, „Žalgiris“ nusprendė kiek pakeisti gynybos sistemą prieš „Lietuvos ryto“ atakų organizatorių.

Trečiose rungtynėse žalgiriečiai ėmė siųsti amerikietį į kairę pusę, o jo tiesioginis oponentas pikenroluose užtvarą apeidavo per viršų. Vis tik šis sumanymas nepasiteisino jau pirmaisiais bandymais.

Kai pirmajame kėlinyje R.Kurtinaitis kartu į aikštelę suleido Ch.Kramerį ir L.Mavrokefalidį, vilniečiai ėmė žaisti pikenpopus. Pamatę kauniečių gynybą, jie tris sykius tuo pačiu deriniu privertė varžovus susimokėti.

Pirmą sykį Ch.Krameris užbaigė prasiveržimą iki galo, kai jį pasitikti turėjęs B.Daviesas nebuvo užsiėmęs tinkamos pozicijos, nes bijojo atšokusio L.Mavrokefalidžio tritaškio.

Antrąjį sykį B.Daviesas jau pasitiko Ch.Kramerį, bet tada amerikietis perdavė kamuolį L.Mavrokefalidžiui, o šis pašokdino B.Daviesą ir nusivarė iki krepšio.

Galiausiai, Ch.Krameris „floateriu“ užbaigė dar vieną prasiveržimą, kol jį prižiūrėjęs K.Pangosas vadavosi iš užtvaros.

Sėkmingą seriją, kuri leido „Lietuvos rytui“ pakilti į kovą, užbaigė Mindaugo Lukauskio tritaškis, kai šis įgijo erdvės Edgarui Ulanovui pasislinkus į baudos aikštelę, jog sutrukdytų Ch.Krameriui pasižymėti.

Taip vilniečiai priartėjo per 6 taškus (10:16) ir intriga pamažu grįžo. „Žalgirio“ sumanymas prieš Ch.Kramerį nepasiteisino. Vėliau jo buvo atsisakyta, grįžtant prie rizikos leisti jam netrukdomam mesti iš toli.

Ch.Krameris nenubaudė tritaškiais ar tolimais metimais iš vidutinio nuotolio, bet rado būtų kaip pasižymėti kitaip.

Per 28 minutes jis surinko 16 taškų (6/11 dvit., 0/2 trit., 4/5 baud.), atliko 6 rezultatyvius perdavimus, atkovojo ir perėmė po 3 kamuolius bei surinko 21 naudingumo balą.

Ch.Kramerio ir L.Mavrokefalidžio pikenpopai visų rungtynių metu kėlė problemų „Žalgirio“ gynybai. Labiausiai, dėl „Žalgirio“ aukštaūgių individualių gynybos klaidų.

Tiek B.Daviesas, tiek ir P.Jankūnas nuolat pasimaudavo ant graiko klaidinančio judesio, imituojant metimą. Žalgiriečiams prašokant, „Lietuvos ryto“ aukštaūgis įsiverždavo į baudos aikštelę ir užbaigdavo prasiveržimus metimais į krepšį arba sutraukdavo pagalbą, kas atverdavo erdves pasižymėti kitiems vilniečiams.

Spaudos konferencijoje Š.Jasikevičius piktinosi, jog jo auklėtiniai leido varžovams puolime pernelyg daug. Pikenpopai buvo viena tų situacijų, kuriomis „Lietuvos rytas“ ilgą laiką išlaikė intrigą šiose rungtynėse.

Savo ruožtu, L.Mavrokefalidis ir vėl buvo rezultatyviausias „Lietuvos ryto“ žaidėjas – 26 minutės, 19 taškų (2/6 dvit., 2/5 trit., 9/10 baud.), 7 išprovokuotos pražangos ir 13 naudingumo balų.

Baronas

„Lietuvos ryto“ rezervai

Šios rungtynės buvo labai svarbios psichologine prasme. Po pergalės Vilniuje vilniečiai turėjo pajusti pakilimą, tačiau dabar jų entuziazmas buvo numalšintas.

„Žalgiris“ puolime neturėjo jokių problemų. Buvo pelnyta 90 taškų, dvitaškius metant net 70 proc. tikslumu. Kauniečiai susirinko 17 taškų antraisiais šansais ir 11 taškų kontratakomis, kur blizgėjo A.Toupane'as.

Ketvirtosios rungtynės „Lietuvos rytui“ bus lemiamos. Tai, ko gero, paskutinis šansas įnešti į šią seriją intrigos.

Šioje serijoje R.Kurtinaitis nepasitiki Jimmy Baronu ir Egidijumi Mockevičiumi. Galbūt vertėtų pagalvoti, kaip šiuos žmones įlieti į žaidimą.

Pirmasis yra puikus snaiperis ir apie tai priminė serijoje su Klaipėdos „Neptūnu“, kai pelnydamas 16 taškų svariai prisidėjo prie pergalės, išlyginusios serijos rezultatą.

B.Madgenui jau pirmosios trečiojo finalo susitikimo minutės buvo labai sudėtingos. „Lietuvos rytas“ bandė ieškoti savo snaiperio deriniu, kuris pridarė problemų „Žalgirio“ gynybai antrajame serijos mače, tačiau šį kartą K.Pangosas spėjo prie australo ir neleido jam patogiai išsimesti.

Gynyboje australas du sykius nesugaudė A.Toupane'o, kuris greitajame puolime pelnė 5 taškus pirmajame ketvirtyje.

B.Madgenas aikštėje praleido 26 minutes, per kurias pelnė 7 taškus, atkovojo 6 kamuolius ir surinko 9 naudingumo balus. Vis tik australo problemos gynyboje buvo stipriai išryškintos „Žalgiriui“ žaidžiant pikenrolus, kai B.Madgenui atitekdavo pagalbinio gynėjo vaidmuo.

Jis ne kartą užsnūsdavo ten, kur turėdavo padėti ir tai kainuodavo lengvus taškus.

Australo „plius minus“ rodiklis – prasčiausias komandoje – minus 21.

Nors vilniečiai daug laiko praleidžia žaisdami dviem įžaidėjais – Ch.Krameriu ir Mindaugu Girdžiūnu – galbūt vietos rotacijoje nusipelnė ir J.Baronas.

Jo taikli ranka ir gebėjimais valdyti kamuolį gali labai pasitarnauti, siekiant stumtelėti vežimą, šiam įstrigus. Pavyzdžiui tokiomis minutėmis, kaip trečiojo kėlinio pabaigoje, kai vilniečių puolimas sustojo, o „Žalgiris“ atsiplėšė 8 taškais.

E.Mockevičius į aikštelę žengė likus žaisti pusketvirtos minutės, kai komandas skyrė 10 taškų (82:72).

Jis pakeitė L.Mavrokefalidį, kuris atrodė pavargęs ir visiškai nemotyvuotas kautis gynyboje. Kurį laiką nusilpęs graikas buvo begėdiškai talžomas B.Davieso, tačiau ant suolo nesodinamas.

Į aikštelę įžengęs E.Mockevičius jau netrukus pralaimėjo pirmąją akistatą B.Daviesui, praleidęs amerikietį į dešinę pusę.

Žaidėjui, kurio didžiuliu trūkumu įvardijamas prastas žaidimo suvokimas ir situacijų skaitymas, toks epizodas nepridėjo pliusų, vertinant jo perspektyvas gauti svarbesnį vaidmenį šioje serijoje.

Vis tik R.Kurtinaičiui reikia ieškoti daugiau nestandartinių sprendimų. Zoninės ir asmeninės gynybos kaitaliojimas duoda vis mažiau naudos, galima numanyti, jog kauniečiai prisitaikys ir prie L.Mavrokefalidžio pikenpopų.

Galimybių nemaloniai nustebinti varžovus mažėja sulig kiekvienomis rungtynėmis. Reikia nestandartinių sprendimų.

Šiose rungtynėse vilniečiai pabandė pažaisti žemais penketukais, kai Rokas Giedraitis užėmė sunkiojo krašto puolėjo poziciją, o vienu metu priekinę liniją sudarė T.Petersonas ir A.Jomantas.

Vis tik žaidžiant tokiais penketukais būtina akcentuoti vienintelius jų privalumus – priekinės linijos mobilumą ir gebėjimą išplėsti aikštelę.

Pavyzdžiui, R.Giedraičiui žaidžiant sunkiuoju kraštu, verta išnaudoti jį žaidime vienas prieš vieną, ką jis sykį padarė ir šioje akistatoje, kai pranoko A.White'o gynybą ir išprovokavo pražangą.

Be to, puikus metikas gali būti ieškomas deriniais, kurie skirti metimui išvesti lengvąjį kraštą. Rungtyniaudamas sunkiuoju kraštu ir prižiūrimas to paties A.White'o, jis galėtų atsiplėšti nuo tiesioginio oponento, įgyti patogią progą metimui arba inicijuoti susikeitimą ginamaisiais.

Ketvirtasis serijos mačas „Lietuvos rytui“ bus lemiamas. Jei dar yra kažkokių minčių apie norą įkąsti ne itin motyvuotiems žalgiriečiams, vilniečiams būtina galvoti apie drastiškus sprendimus, kurie gali virsti neatrastais rezervais.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra