„Žalgiris“ kloja pamatus blogiausiam sezonui naujojo formato Eurolygoje (129)

Trečiojo kėlinio paskutinėmis akimirkomis Kostas Antetokounmpo išmušė kamuolį Lukui Lekavičiui iš panosės, nerangiai nusivarė jį į kitą aikštelės pusę bei pabandė užbaigti ataką metimu iš po krepšio. Kamuolys atsimušė į lanką, bet jam įkandin atbėgę Paulas Lacombe bei Charlesas Kahudi netrukdomi taisė netaiklų komandos draugo metimą. Artūras Milaknis ir Mantas Kalnietis atliko stebėtojų vaidmenį, tarsi laukdami kėlinio pabaigą skelbusios sirenos.

Ji nuaidėjo, o Vilerbano ASVEL taškų pelnyti nepavyko, tačiau tai buvo momentas, iliustravęs „Žalgirio“ dvasią penktadienio vakarą „Astroballe“ arenoje. Kauniečiai buvo apšokti ir apibėgti komandos, kuri šiame sezone dėl atkrintamųjų rimtai nesikaus, bet atrodė visa galva geresnė.

Šis momentas tuo pačiu užbaigė ir ASVEL spurtą 13:5, kuris nulėmė rungtynių baigtį. „Žalgiris“ sezoną Eurolygoje pradėjo pralaimėjimu 76:88, tačiau vaizdas aikštelėje buvo toks, jog vietoje septyneto švieslentėje laisvai galėjo degti ir šešetas. Šeimininkai kontroliavo rungtynių eigą nuo pirmųjų minučių ir nugalėtojas abejonių nekėlė labai anksti.

Žalgiriečiai labai priminė varžovus, su kuriais ASVEL kiekvieną savaitgalį susitinka Prancūzijos pirmenybėse. Visur žingsniu lėtesni, visada reaktyvūs, o ne proaktyvūs ir gyvenantys iš to, ką suteikia varžovai. Šiame mače padrika ASVEL gynyba, kurią didele dalimi cementuoja atletai, neturintys daug Eurolygos patirties, suteikė daug galimybių laisvam tritaškius mėtyti Janiui Strelniekui, kelis kartus progą pakartoti netaiklius komandos draugų metimus gavo Joffrey Lauvergne'as ir Joshas Nebo, keletą taiklių metimų, kai kamuolys tiesiog įkrito į rankas, sumetė Nielsas Giffey.

Be kelių pavienių pabandymų neatrodė, kad „Žalgiris“ realiai atakuoja nerangųjį 221 cm ūgio ASVEL bokštą Youssoupha Fallą, o daugiau silpnų vietų, kurias kauniečiai galėjo eksploatuoti Vilerbano komanda nelabai ir turėjo. Tiesioginėse mikrodvikovose „Žalgiris“ stokojo persvarų, o mes kalbame apie varžovą, kurio ambicijos kautis dėl atkrintamųjų veikiausiai pasibaigs maždaug sausio mėnesį.

Janis Strelniekas ir jo užtikrinta progų realizacija bei 21 pelnytas taškas buvo bene vienintelis pozityvus šio mačo akcentas. Latvis atrodė visa galva pranašesnis už savo komandos draugus, o ketvirtajame kėlinyje bergždžiai bandė gelbėti situaciją individualiais veiksmais – veržėsi, metė sunkius metimus, provokavo pražangas – darė dalykus, kurie jam nėra įprasti, tačiau daugiau nebuvo kam.

Jei geriausias tavo komandos žaidėjas Eurolygoje yra traumų nukankintas J.Strelniekas, tuomet tu turi rimtą problemą. „Žalgiris“ neatrodo pajėgus konkurencingai rungtyniauti Eurolygoje, nors lyginant patirtį žalgiriečiai yra matę kur kas daugiau nei jų pirmieji šio sezono varžovai.

Skirtumas tik tas, kad tai yra pranašumas ant popieriaus, o rezultatą lėmė kur kas svarbesni atributai krepšinyje – greitis, šuolis, agresija ir kamuolio valdymo įgūdžiai. ASVEL gynėjai su 23-ejų Eurolygos naujoku Elie Okobo be didesnio pasipriešinimo plėšė kauniečių gynybą prasiveržimais ar rinko taškus metimais, kai atakų baigtis spręsdavo individualiais veiksmais.

Tas pats E.Okobo, vos tik prieš save išvysdavo J.Strelnieką, nutraukdavo derinį ir tiesmukai atakuodavo latvį reidais į baudos aikštelę. Tarsi ryklys, užuodęs kraujo kvapą, nepailstamai kandžioja savo grobį, o šis gali tik beviltiškai maskatuoti galūnėmis.

Nėra prasmės kalbėti apie sistemas ir komunikacines klaidas „Žalgirio“ gynyboje, kai žalgiriečiai paprasčiausiai nėra pajėgūs apsiginti vienas prieš vieną. J.Strelniekas keturis kartus leido E.Okobo veržtis į jo stipriąją kairiąją ranką ir visus keturis prasiveržimus prancūzas įprasmino taškais, L.Lekavičius tapo Chriso Joneso taikiniu trečiojo kėlinio viduryje – amerikiečio taiklūs šūviai per iškeltas žalgiriečio rankas tapo lemtingu lūžiu rungtynėse, M.Kalniečio kojos nespėjo paskui vieną vyriausių ASVEL žaidėjų Antoine'ą Diot, o apie Emmanuelio Mudiay gynybą turbūt neverta nė plėstis – ji paprasčiausiai neegzistavo.

Svarbiausia, kad tai buvo dar vienerios rungtynės, kai varžovai „Žalgirio“ baudos aikštelėje sumetė krūvą taškų be jokio rimtesnio bandymo jiems to neleisti. Net ir tada, kai kauniečiai savo atsargoje turėjo ne vieną komandinę pražangą.

Šią situaciją turbūt geriausiai iliustravo momentas trečiojo kėlinio pabaigoje, kai Martino Schillerio asistentas Tautvydas Sabonis pašokęs nuo kėdės rėkė žalgiriečiams prasižengti, o vyriausiasis treneris ramiai stovėjo sudėjęs rankas prie šonų.

Daug lengvų taškų netrukdomas susirinko Y.Fallas, kuris pirmajame kėlinyje kartojo vieną metimą po kito, o J.Lauvergne'as ir Tyleris Cavanaugh veiksmą stebėjo patogiai įsitaisę kino salėje. ASVEL milžinas surinko 12 taškų ir atkovojo 9 kamuolius. „Žalgiriui“ sunkiai sekėsi atimti iš jo perdavimus tiek „du prieš du“ situacijose, tiek apsiginti vienas prieš vieną arti krepšio.

Grįžtant prie E.Mudiay, jis buvo antras pagal rezultatyvumą „Žalgiryje“, įmetęs 12 taškų, tačiau labiau priminė žaidėją, kurį veikiau norėjosi matyti ant suolo nei aikštėje. Ko gero, ne tik rungtynes stebėjusiems, bet ir su juo aikštelėje bėgiojusiems komandos draugams.

Daugybė blogų sprendimų puolime, pastovūs rankų skėryčiojimai ir kreivi žvilgsniai į arbitrus už neskirtas pražangas šiam kopiant į medžius, baksnojimai pirštais į komandos draugus po paties klaidų tiek puolime, tiek gynyboje. Antrajame kėlinyje, kai Ch.Jonesas pro E.Mudiay prasiveržė kaip pro stovelį „Regitros“ aikštelėje, afrikietis replikavo komandos draugams: „Kodėl niekas man nepadėjo?“.

2 rezultatyvūs perdavimai ir 5 klaidos – toks buvo pagrindinio „Žalgirio“ įžaidėjo indėlis organizuojant žaidimą. Iliustratyviai atrodė E.Mudiay maršas į rūbinę iškart po finalinės rungtynių sirenos, užuot prisijungus prie komandos draugų aikštelės viduryje sušaukti „Žalgiris“. Matyt, afrikietis galvojo, kad pasibaigė NBA rungtynės.

„Žalgiris“ puolime trumpam įkvėpė, kai trečiojo kėlinio pradžioje kelias geresnes užtvaras pastatė J.Lauvergne'as, taip suteikęs galimybę gynėjams prasiveržti į baudos aikštelę, kas buvo retas reiškinys pirmoje mačo dalyje.

L.Lekavičius sužaidė kelias labai sėkmingas atkarpas puolime, ypač kai jį prižiūrėjo 19-metis Matthew Strazelis. 8 taškai per 15 minučių buvo svarbūs palaikant „Žalgirio“ pulsą.

„Žalgiriui“ labai pasitarnavo ir T.J.Parkerio sprendimas pirmojo kėlinio pabaigoje į kovą išmesti būsimąjį pirmąjį NBA naujokų biržos šaukimą Victorą Wembanyama. Per prancūzo 3 minučių pamainą žalgiriečiai sumetė 7 taškus, o dvi ASVEL atakos pasibaigė centro klaidomis.

Visi šie momentai turi vieną bendrą bruožą – „Žalgiris“ puolime buvo pavojingas tada, kai ASVEL rėmėsi antrojo penketuko žaidėjais arba darė klaidas komandinėje gynyboje, kurios suteikė šansus laisvam mėtyti J.Strelniekui. Žalgiriečiai žaidė taip, kaip jiems buvo leidžiama ir ne daugiau.

88 praleisti taškai nuo komandos, kuri individualaus talento tūriu tikrai nepatenka į dešimtuką geriausiųjų Eurolygoje. Dalį tų taškų galima buvo atimti pademonstravus didesnį fiziškumą ir bendrą kovingumą – neleidžiant ASVEL krepšininkams laisvai judėti į norimus taškus, uždarant jų stipriąsias rankas, prasižengiant ne „Bonus“ situacijose, geriau kovojant dėl atšokusių kamuolių, kurie buvo pralaimėti 26:35.

Nėra gerai, jei didžiausią kovingumą rungtynėse pademonstruoja „šiukšlių“ minutėms išleistas Marekas Blaževičius, ketvirtojo kėlinio pabaigoje susikibęs dėl kamuolio su Williamu Howardu ir nenusileidęs prancūzui net po švilpuko.

„Žalgiriui“ reikia daugiau tokių momentų rungtynėse, ypač stokojant individualaus talento tiek gintis, tiek kurti puolime. Jei reikalai nesikeis į gerą, panašu, kad tai bus blogiausias „Žalgirio“ sezonas naujojo formato Eurolygoje.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra