„Žalgirio“ naujokas – vis dar kankinamas kelionės pasekmių, bet žinantis, ko reikia įsiliejimui į žaliai–baltų gretas (35) interviu iš Atėnų

Kauno „Žalgirio“ komanda į rungtynes Atėnuose jau atsivežė ir naujausią savo narį Derricką Waltoną. Jis ruošis mačui su „Panathinaikos“, kuriame gali debiutuoti žalgiriečių gretose.

Įžaidėjas į Kauną atkeliavo pasisėmęs praktikos Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) ir Plėtojimosi lygoje. Jam tai – debiutas Europoje, kuris nėra lengvas nuo pirmųjų dienų.

Kol kas kankina nesibaigusi aklimatizacija, reikia priprasti prie kitokio krepšinio, tačiau D.Waltonas yra nusiteikęs optimistiškai ir sako – jei būsi savimi ir rodysi geriausias savo puses, pritapti prie „Žalgirio“ sistemos sunku nebus.

– Kaip jaučiatės prieš debiutines savo Eurolygos rungtynes?

– Šiek tiek nerimauju. Bet noriu grįžti į aikštelę ir daryti tai, ką moku – žaisti krepšinį. Tai pradėjęs jausiuosi geriau.

– Kokie jūsų pirmi įspūdžiai apie komandą, jos braižą ir komandos draugus?

– Europos krepšinis – kietas, reikalaujantis įgūdžių ir individualaus meistriškumo.

– Ką buvote girdėjęs apie Eurolygą?

– Nedaug, bet jau susidariau pirmą įspūdį ir girdėjau kitų atsiliepimų. Kaip jau sakiau, čia reikia ir įgūdžių, ir individualaus meistriškumo.

– Ar tai jūsų pirmas kartas Europoje?

– Ne, esu lankęsis čia dar mokydamasis vidurinėje – turėjome išvykų. Tai – trečias kartas. Prieš tai lankiausi Italijoje ir Vokietijoje.

– Ar galite pasidalinti įspūdžiais iš Lietuvos? Gal palyginus su kitomis šalimis kažkas nustebino?

– Stengiuosi su viskuo susipažinti ir per daug nelyginu, bet kol kas galiu pasakyti tik pozityvius atsiliepimus. Kol kas man reikia prisitaikyti, o vėliau pamatyti čia gražių vietų, kurių turite.

– Prie ko jums labiausiai reikės prisitaikyti?

– Prie erdvių, naujos tritaškio linijos, labiau sugrūstos baudos aikštelės. Taip pat ir teisėjavimas yra kitoks. Labai skirsis žingsnių traktavimas, nes NBA į tai žiūrima laisviau, teks sekti savo žingsnius. Daugiau nieko specifiško taisyklių pasikeitimuose nebus.

– Kiek sunku atvykti į komandą, kuri treniruojasi jau daugiau nei mėnesį?

– Aš stengiuosi kuo daugiau visko išmokti per tą nedidelį laiką, kurį esu čia. Svarbiausias dalykas, manau, yra būti savimi ir nebūti savanaudžiu, tada pritapsi kiekvienoje sistemoje ir būsi geras komandos draugas.

– Kiek sunki buvo jūsų aklimatizacija?

– Sunki... Sunkiai miegu naktimis, dieną noriu miego ir tai kol kas sunkiausias dalykas, prie kurio turiu priprasti.