Ž.Skučas: apie per galvą davusį atsipalaidavimą, legionierių depresiją, gidą po Lietuvą vietoje ENBL ir M.Kalnietį interviu

Dar ne taip seniai Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komanda džiaugėsi ilga aštuonių pergalių serija Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“). Vis tik ji užliūliavo komandą, pripažįsta Žygimantas Skučas.

Sekė pralaimėjimas Alytaus „Wolves“ ir bejėgis pasirodymas Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) ketvirtfinalyje prieš Panevėžio „7bet-Lietkabelį“.

„Sekė šokoladinis amžius iki pat pralaimėjimo Panevėžiui. Stipriai gavome per galvą, matysime, ar greitai sureaguosime, ar reikės dar pralaimėjimų“, – teigė Ž.Skučas.

Kol kas uteniškiai žengia ketvirtoje turnyro lentelės vietoje (11/5), virš jų – Alytaus klubas (12/5), Vilniaus „Rytas“ (12/4) bei Kauno „Žalgiris“ (15/2), o žemiau – Jonavos „CBet“ (10/6) su „7bet-Lietkabeliu“ (10/7).

„Žinome, kad vasario–kovo etapas bus sunkiausias visiems, ir lietuviams. Nežinau, kelintus metus iš eilės žaidžiame po kelias rungtynes vasarį bei kovą, įsiterpia dar KMT, bet vėliau balandį nusimato 7 mačai. Gaunasi, kad nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 7 dienos sužaisime 9 rungtynes. Kovo gale gali būti ketverte, o po to, žiūrėk, esi 6 vietoje. Žiūrėsime, kaip seksis maratonas“, – sunkioms kovoms nusiteikęs yra puolėjas.

Pokalbis su juo – apie šį sezoną, legionierių žiemos depresiją, nuotraukomis erzinantį Jawuną Evansą, Šiaurės Europos lygą bei Manto Kalniečio atsisveikinimą.

– Išgyvenote ilgą pergalių seriją LKL, tačiau ji nutrūko prieš Alytaus klubą. Kaip komandą veikė tai, kad pralaimėjimo skonio nejutote net aštuonis susitikimus?

– Į situaciją žiūrėjome blaiviai, bet aš asmeniškai esu išmokęs ir pasidžiaugti. Atrodo nesąmonė, kai sakoma: nesidžiaukime, dar nieko nenuveikėme. O vėliau pralaimėjus imama liūdėti. Tai tada neliūdėkime ir pralaimėję. Manau, kad reikia džiaugtis, nepaisant to, prieš ką laimi. Jei laimi prieš visas komandas, kurios žemiau ketverto, bet pralaimi prieš tas, kurios aukščiau, sezonas geras ar ne? Gal ir geras, nes ko gero liksi ketvertuke.

Pergalių serijoje buvo tikrai gera nuotaika, tačiau atsipalaidavome. Porą pastarųjų mėnesių trūko koncentracijos, jau nebedirbome taip, kaip rugsėjį ar spalį. Lapkritis ir gruodis buvo su per daug atsipalaidavimo, dėl to taip ir yra. Žiūrėsime, kaip bus, laukia „Šiauliai“. Reikia vėl grįžti į formą, žaidėjai kažkiek pasikeitė, žiūrėsime, kaip bus.

– Pralaimėjimas „Wolves“ ekipai ir skaudus smūgis KMT ketvirtfinalyje padėjo atsipalaidavimą pastumti į šoną?

– Žiūrint iš šitos pusės, turbūt gerai, kad taip stipriai pralaimėjome Panevėžiui (73:109 – Krepsinis.net). Jei būtume pralaimėję keliais taškais, sakytume, na va, trūko vieno atkovoto kamuolio ar prasiveržimo. Vėl atsipalaiduotume. Dabar ir treneriai, ir žaidėjai susidėliojo galvoje, ką norėjo. Visi labiau stengiamės, turime griežtesnes treniruotes, stengiamės grįžti ten, kur buvome.

– Kokių dar priežasčių matote, kodėl „7bet-Lietkabeliu“ taip stipriai nepasipriešinote KMT ketvirtfinalyje? Ši komanda pastaruoju metu irgi atrodo labai pažeidžiama, kaip tik pralaimėjo prieniškiams, švaistė didelę persvarą Europos taurėje.

– Priežastis ta, kad iškart leidome jiems mėtyti tritaškius. Treneris reikalavo pirmas tris atakas vos ne išvis neleisti mesti į krepšį, galėjome pradėti jas baudomis, kad varžovai nepajustų laisvės. Tokia buvo mūsų teorija. Nesakysiu nieko konkretaus, pats ėjau į starto penketą, bet galima sakyti, kad būtent startas neįvykdė geros pradžios gynyboje. Chebra tai pajautė ir jų metimai patys liejosi, ypač kai pirmavo 20 taškų. Galima sakyti, kad tai buvo mūsų penkių kaltė, turbūt per mažai stengėmės.

Čanakas

– Ar nustebote, kuomet „7bet-Lietkabelis“ tapo pirmąja Prienų ekipos nugalėta komanda šiame LKL sezone?

– Mums buvo treniruotė ir kažkas, buvęs pas gydytoją, atėjo ir sako: laimėjo Prienai. Netikėjome, galvojome, meluoja, neįmanoma (Juokiasi). Tai va, „Labas GAS“ laimėjo 12 taškų, mes gavome 36, reiškia, Prienams pralaimėsime 48 – taip paskaičiavome (Juokiasi). Aišku, nustebome. Komanda buvo pralaimėjusi 16 kartų, vis sunkiau ir sunkiau susikaupti, žaidžiant prieš juos. Tu žinai, kad jie kovos, reikia žaisti, reikia laimėti, bet darosi nebepakeliama – kažkada jie turėjo laimėti. „7bet-Lietkabelis“ ant to grėblio ir pasimovė. Mums tai gerai – jie mūsų artimiausi konkurentai (Šypsosi). Gal dabar Prienai eis į priekį.

– Kaip manote, kiek „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai pavyko kompensuoti Jawuno Evanso išvykimą tiek emociškai, tiek fiziškai, kuomet jis buvo vienas iš lyderių?

– Kol kas Brownas dar nėra užpildęs jo vietos, bet grįžo Nikoličius ir šiaip gavosi, kad vienam išvykus, prie mūsų prisijungė trys naujokai. Su tokiais prisijungimais keičiasi komandų veidas ir mes dar neatradome optimalaus žaidimo su dabartine sudėtimi. Aišku, tai buvo praradimas, bet kuomet pasirašai geresnius žaidėjus, jie turi progą išvykti.

– Akivaizdu, kad kai kurie legionieriai atvyko į Uteną neslėpę noro pakelti sparnus kitur į geresnius klubus. To neslėpė ir Alexas Hamiltonas. Nieko nekonkretizuojant, kaip manote, kas klubui tokioje situacijoje naudingiau: žaidėją laikyti kaip svarbią grandį, ar paleisti, jei tik šis nebetenka noro likti komandoje?

– Esmė slypi tame, kaip į tai žiūrėsi, o ne koks tavo galutinis tikslas. Tarkime, mano tikslas atkovoti 10 kamuolių rungtynėse, tad ar aš lipsiu per galvą saviems, ar tiesiog stengsiuosi gerai žaisti. Tame yra skirtumas. Jei tavo tikslas uždirbti milijoną, viską darai gerai, esi geras komandos narys rūbinėje, tai važiuok, kur nori – tu to nusipelnei. Bet jei ateisi, visus siųsi ant trijų raidžių, pyksiesi, tada geriau važiuoti kitur. Kol kas esame toje stadijoje, kai Alexas gal ir nori išvykti, gal ir ne jis vienas, bet jis duoda rezultatą, dirba, nėra jokių pykčių su komandos draugais. O ieškant motyvacijos vyksta darbas su treneriais, kol kas tikrai nėra jokio vėžio komandoje, kuris išmuštų balansą. Jis į viską žvelgia profesionaliai ir nėra to, kad jis nežaistų piktybiškai. O jis išvyks ar ne, matysime ateityje.

– Kažkam iš legionierių dabartiniu sezono etapu prasideda ir žiemos depresijos, jei galima taip pavadinti. Ar tokiu atveju komandos draugai bei treneriai gali kažkuo pagelbėti žaidėjams, ar tai – jų pačių motyvacijos klausimas?

– Tai ir asmeninis reikalas, ir aplinkos faktorius – abu dalykai. Pavyzdžiui, Hamiltonas yra žaidęs Izraelyje. Visiems patinka ten žaisti, ten šilta, naktinis gyvenimas, kurortas. O dabar žaidi Utenoje, gerai, kad bent ne Pasvalyje (Šypsosi). Tada gali vykti iki Vilniaus, bet tas kelias turbūt blogiausias Lietuvoje. Viskas susideda. Evansas išvyko ir siunčia nuotraukas arba dedasi į „Instagram“, kaip vaikšto su marškinėliais mieste, kaip jam smagu. Tai kiti irgi to nori (Juokiasi).

Man tai kas, aš užaugęs tokiame klimate, man tas karštis gal net labiau nepatinka, geriau truputis šalčio. Kuomet yra žmonės, kuriems tai ne sava šalis, jiems ji nieko nereiškia, tai eilinė šalis karjeroje, aišku, yra kitaip. Jei gyventų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, visiems gal ir tiktų, bet kai miestas mažėja, kai kuriems darosi siauroka. Tikiuosi, kažkaip išsivartysime iki atkrintamųjų, kad visi legionieriai neišvažiuotų (Juokiasi). Nes ties balandžiu kartais būna visokių situacijų, kuomet jie svarsto, dar čia žaidžiame, ar laikas važiuoti namo. Žinau tik tiek, kad kol kas komandoje sutariame gerai, su legionieriais irgi, nuskriaustų nėra, viskas gerai.

Hamiltonas

– Atrodo, kad į komandą gana neblogai įsiliejo Reggie Lynchas, koks jūsų pirmas įspūdis apie šį aukštaūgį?

– Labai labai komunikabilus žmogus, jis kilęs iš Minesotos, ten oras panašus kaip Lietuvoje, tad jam ne problema. Jis ilgai nežaidė krepšinio, bet anksčiau rungtyniavo pas Kairį, tad jis turi motyvaciją sugrįžti. Po tokių traumų būna, kad žmonės iki galo ir negrįžta, bet jis – pilnas motyvacijos. Fiziškai jis nėra atsigavęs 100 proc., bet treniruotėse jis duoda daug naudos. Jis nėra savanaudis, mėgsta pašnekėti ir jo kalbos apie blokus visiems turbūt buvo pusiau juokais (Šypsosi). Viskas su juo gerai, tikiuosi, taip ir liks, per porą mėnesių Lietuvoje niekas nepasikeis.

Žinome, kad vasario–kovo etapas bus sunkiausias visiems, ir lietuviams. Nežinau, kelintus metus iš eilės žaidžiame po kelias rungtynes vasarį bei kovą, įsiterpia dar KMT, bet vėliau balandį nusimato 7 mačai. Gaunasi, kad nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 7 dienos sužaisime 9 rungtynes. Kovo gale gali būti ketverte, o po to, žiūrėk, esi 6 vietoje. Žiūrėsime, kaip seksis maratonas.

– Brandonas Brownas į Uteną atvyko iš pralaimėjimų duobės Prienuose ir etapo, kuomet sėdėjo ant suolo. Neteko padėti jam emociškai reabilituotis po tokios sezono pradžios?

– Pas legionierius vis tiek kartais būna momentas, jog jie ne taip išgyvena dėl pralaimėjimų. Tai nereiškia, kad jie nenori laimėti. Tiesiog jei gerai sužaidi, o komanda pralaimi, skauda ne taip, kaip skaudėtų ir sužaidus blogai, ir pralaimėjus. Kai blogoje komandoje esi lyderis, nesi toks psichologiškai sugniuždytas.

– LKL prabėgo pusė reguliaraus sezono. Ko gero jau galima kažkiek reziumuoti praeitą etapą: kokie buvo sunkiausi etapai jame ir kokie didžiausi iššūkiai bei rimčiausi oponentai laukia likusioje sezono dalyje?

– Norint likti ketverte, rimčiausi oponentai bus „Wolves“, „7bet-Lietkabelis“, „CBet“, galime gal netyčia užkabinti ir „Rytą“. Gal pavyks. Bet pagrindas – pasiimti visas kitas komandas, tada įgausime pranašumą.

O sunkiausias periodas buvo pačioje sezono pradžioje sekę 3 pralaimėjimai, tada buvo šiokia tokia panika, bet po to pradėjome laimėti. Sekė šokoladinis amžius iki pat pralaimėjimo Panevėžiui. Stipriai gavome per galvą, matysime, ar greitai sureaguosime, ar reikės dar pralaimėjimų.

Skučas

– „Šiauliai“ ir „Wolves“ rungtyniauja Šiaurės Europos lygoje. Žiūrėdamas tai iš šono, kaip manote, ar LKL klubams tai – vertingas turnyras ir ar pats norėtumėte jame žaisti?

– Nežinau, kodėl ten žaidžia „Wolves“, jų toks sprendimas. Ten rungtyniauja Europos taurės lygio krepšininkai, manau, jie ten žaisti nelabai nori (Juokiasi). Plius, į Eurolygos ar Europos taurės mačus skrendi su lėktuvu, kartais – čarteriu, o dabar vyksti autobusu į Lenkiją ar pan. Aš šioje vietoje pilnai suprantu žaidėjus. Fiziškai jie pajėgūs, finansiškai – irgi, jei ką, nusipirks dar žaidėjų. Manau, kad kol kas jie nėra patenkinti savo vieta LKL, KMT irgi galėjo geriau sustovėti prieš „Žalgirį“, gal ta lyga padės pasiekti bent vieną trofėjų.

– „Šiauliams“ irgi sunkiai sekasi ENBL čempionate. Gal tai parodo ir šiokį tokį Lietuvos krepšinio vidutiniokų lygį?

– Pralaimėjo abi mūsų komandos po 2–3 kartus. Vis tiek kiekviena lyga turi savo specifinį žaidimą. Kuomet nuolat žaidi tik LKL, o ten susiduri su komandomis, kurios žaidžia chaotiškai, esi prie to nepratęs. Jei varžovams dar pakrenta, tai išvis. Manau, kad viską parodys atkrintamosios. Ta lyga kol kas yra mistinė, ko gero jos niekas lengvai nelaimės. Bet laikas parodys, ar ji reikalinga, ar ji naudinga komandoms, nes leisti pinigus ir tiesiog pakeliauti, tai nežinau. Galima pasiimti gidą ir vykti po Lietuvos miestus, pigiau juos (Juokiasi).

Pamenu, FIBA Europos taurė pradžioje siūlė didelius pinigus už pergales, vėliau juos pamažino, o gale gavosi, kad jie atvyksta, patikrina, už techninę pražangą 1000 eurų baudos, už ne tokią sireną – 2000 eurų. Jie vis tiek išsilygindavo. Su Pasvaliu dalyvavome, vykome į Rumuniją, savo lygelyje žaidėme, bet ar žaidėme aukščiau – ne.

– Kaip tik vakar karjerą krepšinyje baigė Mantas Kalnietis. Pabaigai, kokį jį prisiminsite?

– Su juo turėjau nelabai daug akistatų. Mantą prisimenu nuo tada, kai jis jaunas pradėjo žaisti „Žalgiryje“, rinktinėje, jis buvo nepasiekiama žvaigždė man. Lietuvos rinktinės įžaidėjas su aukštu driblingu, geru šuoliu, gražuolis (Juokiasi). Man jis krepšinio idealas, nes daug prieš jį žaisti neteko. Keistas šis baigimas, bet viskam ateina pabaiga, sėkmės jam tame, ką naujo jis darys dabar.