Ž.Skučas: apie dominavimą ENBL, Ž.Urbono prikeltus „Šiaulius“ ir gerą „Žalgirio“ ėjimą atleisti K.Maksvytį (2) interviu

Kol dauguma Lietuvos klubų tarptautiniuose turnyruose pasirodymus baigia, Šiaurės Europos lygoje (ENBL) rungtyniaujanti Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ kol kas dominuoja – laimėjo visus 6 grupės mačus ir beliko sužaisti paskutinį mačą, laukiant atkrintamųjų.

Utenos komandos kapitonas Žygimantas Skučas to sureikšminti neskuba, tačiau pabrėžia, kad dabar „Uniclub Casino – Juventus“ lauks įdomiausios ir sunkiausios kovos. Kaip bebūtų, Utenos komandos tikslas – titulas. 

„Kartais atrodo, kad būtume geriau pasitreniravę tarpusavyje“, – po pastarųjų rungtynių su Tartu „Ulikool“ juokėsi jis. Jas uteniškiai laimėjo 88:63.

Citadele Karaliaus Mindaugo taurėje uteniškiai gavo skaudžią pamoką nuo Vilniaus „Ryto“, nors Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) reikalai kol kas klostosi gerai – užimama trečia vieta (12/5).

„Nėra įtampos, kad blogai, bet esame susitarę, kad tai nieko nereiškia. Tai nėra vien žodžiai žiniasklaidai, mes iš tiesų stengiamės sau tai kalti į galvą. Pasimato ant žaidėjų, vis tiek kai kurie natūraliai atsipalaiduoja po geresnių rungtynių – gauni per galvą iškart“, – sako jis.

– Pirmasis etapas ENBL jau artėja prie pabaigos, teliko vienas mačas. Kokį įspūdį paliko grupių etapo kovos?

– Faina, kad pakeliavome, pabuvome su komanda. Čia vienintelis pliusas. Iš krepšinio pusės – nieko gero (Juokiasi). Dabar pagaliau žaisime su mūsų lygio komandomis: atvyko „Baken Bears“, vėliau – atkrintamosios, jau bus kažkas geresnio. Tartu komanda lyg galėjo pasispardyti, bet jiems rungtynės nieko nelėmė. Kartais atrodo, kad būtume geriau pasitreniravę tarpusavyje.

– Eimantas Skersis nemažai kalbėjo, kad komandų lygis nėra toks prastas. Jūsų įspūdis kažkiek kitoks.

– Pavyzdžiui, kai žaidėme pirmą mačą prieš Liubliną, jie buvo gerame lygyje – ir vietiniame čempionate užėmė aukštą poziciją. Dabar jie nusivažiavo. Skirtingose šalyse skiriasi ir taisyklių traktavimas, ir krepšinis kitas. Standarto kažkiek trūksta, bet tokia ir lyga – ji nauja, nėra turtinga, niekas man per daug neužkliuvo dėl kito.

Kuriozų buvo kelionėje į Bulgariją. Turėjome nusileisti Bukarešte, nuo ten 3 valandos kelio iki Bulgarijos miesto. 3 valandos virto 6–7 valandomis. Sėdėjimas buvo ilgas – visą dieną. Bet toks ir kuriozas, nieko rimto, nebuvo gedimų ar kitų nesąmonių. Smagu pamatyti kitas šalis. Bulgarija gal priminė Lietuvą mūsų vaikystėje, toks sovietų priminimas. Angliją pamatėme – nesu buvęs anksčiau, bet ir čia pamačiau tik pro autobuso langą, laiko nebuvo. Gerai, kad laimėjome viską, būtų liūdna, jei būtume pralaimėję prieš silpnesnes komandas kaip, pvz., Bristolyje.

– Tarptautinės kovos jums klostėsi lengviau nei patys tikėjotės?

– Nepasakysi, kad taip jau lengvai viskas ėjosi. Kaip pasakyti – ir LKL, galima sakyti, klostosi lengviau. Labai sunku komandą visada vienodai nuteikti visoms rungtynėms. Tai – trenerio darbas ir šiam treneriui tai pavyksta geriau nei daugeliui. LKL dabar esame treti, bet ir žaidžiant prieš paskutines komanda, jei nenusiteikti, gausi. Nesinori visko nuvilkti į paskutinį kėlinį. Esame nusiteikę kietoms rungtynės, neskirstome, kurios svarbesnės. Tai nėra lengva, ir man irgi, bet čia yra teisingas požiūris. Tada ir traumų mažiau, kai esi visada susikaupęs.

– Kai kalbama apie Lietuvos klubų pasirodymus tarptautiniuose turnyruose, „Uniclub Casino – Juventus“ nėra net minima. Nėra kažkiek apmaudu, kad ENBL turnyro niekas nelaiko rimtu europiniu čempionatu?

– Kaip bebūtų, mūsų organizacijos tikslas yra augti, ypač pasikeitus valdžiai. Tikslas keletui metų į priekį nėra ENBL – bent taip įsivaizduoju aš. Grįžtant į tarptautinius turnyrus, jų organizavimą, keliones, tai – gera praktika klubui. Suprantu, esame krepšinio valstybė, gal ir neturėtume vertinti tokios lygos. Jei laimėtume, būtų kitaip, yra ir stiprių Rumunijos ar Lenkijos komandų, yra ir „Šiauliai“. Laimėti būtų sunku, bet tai būtų vienas tikslų sezone. Manau, taip turėtų būti ir su FIBA Europos taure. Kaip Jonavai gal yra smagu, bet krepšinio pasaulio žmonėms, kurie žiūri Eurolygą, eina pažiūrėti „Ryto“ ar „7bet-Lietkabelio“, tai matosi, jog kitas lygis. Natūralu.

Kas keisčiausia man, tai „Ryto“ pasirodymas Čempionų lygoje. Jie LKL žaidžia labai gerai. Nežinau, Fosteris ten pagadins kažką ar ne, bet ir be jo „Rytas“ žaidė labai gerai. Geriau nei pernai. Bet kažkas jiems nesukrito. Kiti klubai ir LKL šlubuoja labiau nei anksčiau.

– „Rytas“ jus riebiai pamokė ir KMT ketvirtfinalyje, laimėjęs jį viso 49 taškų skirtumu per abu mačus. Tai – įskaudino jus?

– Mus svarbiausia, kad neįsiskaudintų treneris, nes tada skaudės mums (Juokiasi). O jei rimtai, nežinau, toks darbas, esu 40 taškų ir anksčiau pralaimėjęs. Gali sakyti: turtingesnis klubas, geresni žaidėjai, jie parodė pagarbą 40 minučių žaisdami prieš mus pilna jėga. Jie žaidė šalia turbūt geriausių sirgalių Lietuvoje savo arenoje. Taip gaunasi, kad mes nerodėme geriausio savo krepšinio, jie – neleido mums, gal kažką išgąsdino arena, gal kažkas ne ta koja išlipo iš lovos. Tos smulkmenos ir susideda.

Po tokių rungtynių kartais gali palūžti emociškai, prieš kitą mačą. Dabar jau nerestartuosi savęs kaip anksčiau – nenuvarysi prisigerti, turėdamas laisvų dienų. Kitos rungtynės vėl greitai, turi iš naujo kibti į darbus. Gavome pamoką, kovą vėl žaisime prieš „Rytą“ Vilniuje, dabar pasiekėme dugną ir reikės pralaimėti mažiau nei 40 taškų (Juokiasi).

– Po pirmo pralaimėjimo 12 taškų skirtumu nebuvote pernelyg nuleidę rankas?

– Ne. Pirmose rungtynėse darėme daug klaidų nuo pradžios, mus išmušinėjo iš derinių – kaip ir antrame mače. Žinojome, ką turime daryti geriau, bet padarėme blogiau. Yra didelis fiziškumo skirtumas, žaidžiant prieš ketverto komanda, lyginant su kitomis. Reikia išlaviruoti – neišlaviravome.

– Kaip manote, kas leidžia „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai išlaikyti gerą sveikatą viso sezono metu? Daugumos komandų reikalai kitokie.

– Galiu spėlioti: ir fizinis pasiruošimas, ir kūno parengimo pratimai, laurai treneriams už tai. Vyr. treneris irgi protingai organizuoja treniruotes: gal kartais galva pavargsta, treniruotės ilgos, bet nors nėra tokios fiziškai sunkios. Visada esame tonuse. Nėra didelių tarpų atsipalaidavimui per 1–1,5 dienos laisvos. Spėju, tai padeda, plius, tame yra ir sėkmės. Moksliškai paaiškinti negaliu, išsilavinimo neturiu (Juokiasi).

Tokios komandos kaip Panevėžio vis tiek daug skraido, tą daro reguliariais skrydžiais. Kūnui tai yra tragedija, jis nepailsi, tu vėl eini sportuoti iškart po kelionės, vakare reikia pabėgioti, išsimesti metimus. Nesvarbu, ar tau 24, ar 32 m., tavo raumenys susitraukia, atrodo, esi dehidratavęs, o turi eiti sportuoti. Plius, kiti greičiai ir kontaktai Europos taurėje, labai greitai gali kažkas nuplyšti. Nelabai stebiuosi klubų traumomis, stebėčiausi, jei to nebūtų. Tas pats galioja ir „Žalgiriui“.

– LKL nepralaimėjote jau porą mėnesių, šiuo metu esate treti. Džiugina tokie rezultatai šiame pagrindiniame jūsų turnyre?

– Neblogai (Juokiasi). Nėra įtampos, kad blogai, bet esame susitarę, kad tai nieko nereiškia. Tai nėra vien žodžiai žiniasklaidai, mes iš tiesų stengiamės sau tai kalti į galvą. Pasimato ant žaidėjų, vis tiek kai kurie natūraliai atsipalaiduoja po geresnių rungtynių – gauni per galvą iškart. Bandome labiau laikyti tiesią liniją nei amerikietiškus kalnelius. Tai turbūt labiausiai skiria profesionalesnes komanda nuo labiau mėgėjiškų – bandome eiti į profesionalią pusę. Nusifotografuoti į socialinius tikslus kažkas gal 3 vietą gali, bet svarbiausia bus galutinis rezultatas.

– Lengvai susitvarkėte su B.Ivey išvykimu, kaip tai pavyko?

– Aišku, trūkumą jautėme. Jis buvo įdomus žaidėjas: ne tik atakų variklis, bet ir ryškus visur – gynyboje, perimtuose kamuoliuose, atkovotuose taip pat. Treniruotėse jis stūmė mus pirmyn, niekada nebuvo atsipalaidavęs. Tasmanijos velnias – supykęs dar geriau viską darydavo. Turime sistemą, turime gilią rotaciją, buvome viskam pasiruošę ir dėl to tas skirtumas nebuvo labai ryškus. Nieko stebuklingo, tokioje sistemoje kaip mūsų tai veikia.

– Turite naujokų – Joshas Newkirkas jau žaidžia, kaip jam sekasi įsilieti į sistemą?

– Dar pasimatys. Iki minimalios kokybės mes patys turėjome nemažai praeiti, suprasti, ko nori iš mūsų ir ką galime. Jis irgi atėjo į naują sistemą, gal ne tiek laisvą kaip anksčiau LKL, jam reikia suprasti – nuo to priklausys, žais daugiau ar mažiau. Kol kas viskas einasi gerai, nesimato pas žmogų panikos – ramybė. Jis klauso, ką sako treneris, gerai sutaria su komandos draugais, neturiu kuo skųstis. Apie jį geri atsiliepimai buvo ir iš buvusių komandos draugų.

– T.J.Starksas dar laukia sugrįžimo, daugiau laiko skiria reabilitacijai, bet ar jis dalyvauja komandos treniruotėse, siekdamas greičiau perprasti taktinius dalykus?

– Jis visada sėdi treniruotėse, būna vaizdo peržiūrose, šalia atlieka reabilitaciją, tik į procedūras eina atskirai. Jis visiškai pilna komandos dalis. Žiūrėsime, kaip jis grįš. Jam tik vasarį bus naujas pasirengimas, užsikrovimas ir įėjimas į krepšinį.

– Kokios jūsų prognozės KMT finalo ketvertui?

– Finale matau „Rytą“ ir „Žalgirį“. Tai nieko nenustebintų.

– O ar stebina, kaip Žydrūnas Urbonas reabilitavo „Šiaulius“, atvesdamas į finalo ketvertą?

– Ne. Jis yra LKL treneris. Galima diskutuoti, kaip buvo, bet jis vis tiek išvedė į ketvertą mūsų komandą, iškovojome KMT bronzą. Gal galima šnekėti, kad kažkada su Utena buvo galima pasirodyti geriau, bet jog Žydrūnas yra LKL lygio treneris, kaip ir aišku. Ta komanda niekada nebuvo žemai. Jis Šiauliuose padarė tai, ką visada. Jis mato, kam reikia atsipalaiduoti, kam reikia motyvacijos. Kiek bendravau su žaidėjais, pas juos buvo įtampa – Urbonas ją nuėmė, atsirado geresnė nuotaika, kuri buvo slogi. Nebeliko norėjimo įbrukti savo ideologiją, kuri buvo nesupranta. Komanda tikrai nebuvo žemo lygio, tiesiog nepavykęs sprendimas su Mazuru. Urboną žinau kaip trenerį, ne staigmena, kad ten taip gerai.

– Tikėtumėtės, kad jie dar įšoks į LKL atkrintamąsias?

– Jie turi gerą komandą, tikrai gali laisvai tai padaryti. Aišku, ne faina, kai gauni „Žalgirį“ ar „Rytą“. Rungtynių yra, tai gali ir įvykti.

– Jei vienas jūsų buvęs treneris grįžo į LKL, tai kitas – Kazys Maksvytis – išvyko.

– Kažkiek liūdna, bet supranti, kad tai gerai. Buvo kažkokia frustracija, šansų suteikta daug, tai nebuvo blogas treneris, tiesiog nesutapo, nepasisekė, buvo ir traumų. Jie pateko į tokią duobę, kur tik permainos galėjo duoti rezultatą, va ir viskas. Manau, tai buvo teisingas žingsnis, spėju, tai pasakytų ir Kazys. Būna gyvenime nepasiseka, tai patirtis, jis eis ir treniruos toliau. Tai nieko nesako apie trenerio sugebėjimus. Kiek Eurolygos trenerių buvo atleistų ir dirba vėliau kitur toliau? Dabar Kazio karšta kėdė laukia rinktinėje. Sėdint ant dviejų karštų tikrai gali pasisukti galvelė kiekvienam, gali išprotėti. Stresas tikrai darė savo.