Vroclavas - pirmieji įspūdžiai ir mūšio laukimas (44)

Kol vieni kolegos giriasi, kad kartą per daugybę metų sugebėjo nuvažiuoti į krepšinio čempionatą ir žada „neregėtų naujienų“, kiti jau antrą dieną pluša Vroclave. Tarp jų – ir du Krepsinis.net žurnalistai, kurie per šį čempionatą dirbs kaip visada – foto, video, naujienos, interviu, komentarai ir taip toliau. Mūsų vaizdo medžiagą, kaip jau tavo įprasta, savo sporto žiniose naudos ir LNK televizija. Esant galimybei pasistengsiu brūkštelti vieną kitą žodį į savo blogą, tikiuosi, kad jo dėka sužinosit bent ką nors naujo.

Pakeliui į Vroclavą, kažkur pusiaukelėje mus ėmė lenkti daugybė automobilių su Lenkijos vėliavom. Iš pradžių, jau kiek nuvargę nuo kelionės, pamanėme, kad krepšinio ištroškę lenkai jau iš anksto ruošiasi nusiaubti miestą. Mūsų transporto priemonėje greitai atsirado žalias Lietuvos futbolo federacijos šalikas, kurį mes išdidžiai iškišome pro langą :). Lenkai, kiek nustebę, bandė suprasti, ką reiškia mūsų šaliko simbolika, o mums pamažu darėsi aišku, kad su krepšiniu visa tai neturi nieko bendro. Šiuolaikinių technologijų mįslę įmynėme greitai – netoli Katovicų po kelių valandų prasidėjo Lenkijos ir Šiaurės Airijos rinktinių dvikova. Kadangi airiai irgi yra žali, galime tik įsivaizduoti, ką jiems priminė šalikas su Lietuvos atributika :).

Vroclavą pasiekėme per maždaug trylika valandų ir iškart nuvykome į vakarinę rinktinės treniruotę. „Šimtmečio arena“ tamsoje labiau priminė siaubo filmuose rodomus pastatus, kuriuose gyvena vaiduokliai. Tiesa, diena išorė atrodo dar blogiau :). Arenos viduje viskas ne taip jau blogai – yra kai kurių ne pirmos jaunystės atributų, tačiau nemažai erdvės, aiškus visų zonų išdėstymas, tvarkinga arena, tribūnos ir t.t.

Nepaisant to, kad leidimus žurnalistams žadėjo išduoti tik šiandien (sekmadienį), Lino Kunigėlio dėka pavyko išspręsti visus keblumus ir jau netrukus galėjome stebėti beveik visą komandos treniruotę. Dideli (broliai, Robertas ir Marijonas) treniravosi atskirai. Pastarieji du daugiau metė iš vidutinių distancijų bei nuo baudos atžymų, o broliai surengė tritaškių varžybas (jei neklystu, rezultatas lygus – 2:2). Prie kito krepšio metimus treniravosi kiti aštuoni krepšininkai. „Filmuok, bus įdomių vaizdų“, - prieš pradedant vieną pratimą su šypsena patarė Mantas Kalnietis.

Itin geros nuotaikos broliai po treniruotės mano kolegai Eimantui lenkiškai kalbėjo, kad nesupranta lietuviškai, Kšyštofas siūlėsi padirbėt operatorium, o Darjušas tikino, jog nėra jokių šansų nuspirti kamuolį iki arenos lubų. Paklaustas, ar pakeliui į Varšuvą, kur mūsiškiai skrido kartu su ispanais kalbėjosi su būsimais komandos draugais Madrido „Real“ ekipoje, Darjušas atsakė su jam būdingu humoru. „Taip kalbėjomės. Labas, kaip sekasi, nepyk, sėkmės“ :).

Rytinės treniruotės pabaigoje pakalbinau trenerį Butautą. Įpusėjus pokalbiui dar kartą tapo aišku tai, apie ką jau senokai kalbamės su kolegomis. Visi – žurnalistai – žaidėjai – treneriai jau lengvai vieni kitiems nusibodome. Ir nors visi stengiasi to viešai neparodyti, jaučiasi, kad temos pokalbiams senka sulyg kiekviena minute. O turint omenyje, kad žurnalistų iš Lietuvos čia bus labai daug, norėtųsi, kad čempionatas kuo greičiau prasidėtų :).

Ir pabaigai. Pietaujant į galvą visada šauna įdomių (keistų) minčių. Nutarėme pasvarstyti, ką padarytume, jei mūsiškiai iškovotų auksą. Taigi ?. Geriausias fotografas Lietuvoje Tomas Tumalovičius pažadėjo sušokti Naujosios Zelandijos tautinį šokį HAKA, Dainius Žygelis iš Delfi pažadėjo atsisveikinti su savo barzda, Krepsinis.net žurnalistas Eimantas Skersis pažadėjo iki naujų metų nevartoti keiksmažodžių, o aš pažadėjau auginti barzdą iki metų pabaigos :). Bandome šiam projektui įkalbėti ir Robertą Petrauską. Apie tai, kaip mums sekėsi, skaitykite kitame blog‘e.

P.S. Pirmas Robkės atsakymas: Jei auksas, pasirašau VISKAM :).