Visiškai lietuviška komanda Danijoje sėkmingai keliauja galutinio tikslo link: esame rūbinėje apie tai pasvajoję (15)

Dėl koronaviruso pandemijos nutraukti sezonai daugeliui klubų sukėlė skirtingas emocijas. Kai vieni pyko dėl to, kad pirmavo pirmenybėse, bet liko be titulo, kiti tyliai džiaugėsi savo laimėjimais.

Šampaną iššovė Prienų dydžio miestelio krepšinio komanda Bjerringbro „Bjerringbro“, kuri varžėsi Danijos trečioje lygoje ir pirmavo – buvo laimėjusi 13 mačų ir patyrusi vos 4 nesėkmes. Bjerringbro klubas buvo paskelbtas čempionu ir jam suteikta teisė kitą sezoną palypėti laipteliu aukštyn.

Apie „Bjerringbro“ komandą galbūt išgirdote pirmą kartą, bet ši istorija tikrai verta dėmesio, nes šis klubas yra visiškai lietuviškas – jį valdo ir jame rungtyniauja mūsų tautiečiai. Vyrukai Danijoje yra nusiteikę ambicingai ir savo svajonei negaili nei laiko, nei pinigų.

Po darbo biure, autoservise ar statybų aikštelėje lietuviai skubėdavo ne į namus pas šeimas, o rinkdavosi nediduko miestelio salėje, kur rengėsi būsimoms kovoms. Maža to, jie net iš savo kišenės padengdavo kai kurias komandos išlaidas bei pasiruošę tai daryti ir toliau.

Portalui Krepsinis.net komandos žaidžiantysis vyr. treneris Andrius Čybas pasakojo, kad „Bjerringbro“ klubas kitą sezoną žada debiutuoti antroje lygoje, o į pagalbą kviesis ir Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) bei Regionų krepšinio lygoje (RKL) rungtyniavusius žaidėjus. Ambicingų lietuvių tolima svajonė – debiutas aukščiausioje lygoje, o tam pakaktų kitą sezoną finišuoti tarp dviejų stipriausių lygos ekipų.

Bjerringbro

– Kokių profesijų atstovai žaidė jūsų komandoje?

– Komandos žaidėjų profesijos pasiskirsčiusios įvairiai: IT sektoriuje, logistikoje, statybų ir mechanikos srityse.

– Kiek kartų per savaitę treniruojatės? Kaip vyksta pasiruošimas rungtynėms?

– Treniruojamės 2–3 kartus per savaitę po dvi valandas, kadangi dideli atstumai važinėti į treniruotes. Dalis žaidėjų papildomai treniruojasi individualiai. Specialiai prieš kiekvieną varžovą nesiruošdavome, kreipdavome dėmesį tik į pavojingiausius komandos žaidėjus. Daugiausiai per treniruotes šlifuodavome derinius bei stengdavomės būti pasiruošę fiziškai, kas leisdavo visas rungtynes greitai bėgti ir varginti varžovus.

– Koks apskritai pirmenybių lygis?

– Danijos trečios lygos geriausias ekipas drįsčiau sulyginti su RKL B diviziono komandomis. Per atkrintamąsias danų ekipos gerokai sustiprėdavo, nes galėdavo pasistiprinti aukštesniame divizione žaidusiais krepšininkais. Labai įdomu sužinoti, koks antros Danijos lygos krepšinio lygis ir palyginti su Lietuvos žemesnėmis lygomis.

– Ar klubas turi rėmėjų?

– Turime žaidėjų, kurie gyvena Danijoje apie dešimt metų ir daugiausiai jie surasdavo rėmėjus. Dažniausiai tai yra lietuvių vadovaujami verslai, kaip autoservisai, statybų ir valymo įmonės. Tiesa, šiek tiek prisideda ir savivaldybė.

– Ar tribūnose sulaukiate lietuvių bendruomenės palaikymo?

– Bandome kviesti lietuvius į rungtynes per įvairius socialinius tinklus, bet kol kas palaikymas nėra didelis. Daugiausia palaikymo sulaukdavome ne namų salėje, o antrajame pagal dydį Danijos mieste, kuris turi didelę lietuvių bendruomenę – Orhuse. Ten žaidė trys varžovų komandos.

– Šį sezoną buvote geriausia komanda savo lygoje. Kuo jūsų žaidimas išsiskyrė iš kitų ekipų?

– Turėjome kelis gana aukštesnio meistriškumo krepšininkus kurie yra žaidę NKL ir RKL pirmenybėse. Kiti žaidėjai taip pat buvo baigę krepšinio mokyklas Lietuvoje, todėl įgavus tinkama formą buvo gana lengva susižaisti. Labai padėjo pergalėms ir tai, kad kiekvienoje pozicijoje turėjom po stiprų žmogų, kai kuriose – net daugiau. Priekinė linija buvo labai stipri, per ją dažniausiai žaisdavome puolime, kas sukurdavo daugiau progų metikams.

– Antrajai lygai jums reikia surinkti dvigubą biudžetą. Koks tai skaičius?

– Klubo prezidentas pranešė, kad sezonui reikės apie 15 tūkst. eurų startiniam mokesčiui, teisėjams, salės nuomai ir žaidėjų licencijoms. Skaičiai gali pasirodyti nedideli, bet jeigu nerasime pakankamai pinigų iš rėmėjų, patiems žaidėjams tektų padengti dalį sumos, ką teko daryti šiemet. Bet tai tikrai įmanoma padaryti, nes žaidėjų akys dega noru išbandyti save dar aukštesniame lygyje, todėl visi kartu ieškome potencialių rėmėjų.

– Sakėte, kad norite kviesti RKL ir NKL žaidusius lietuvius. Norite tapti pusiau profesionaliu klubu?

– Tikrai taip, nes jau kelinti metai ekipa sparčiai stiprėja, ką rodo ir rezultatai, kurie šoko į viršų labai greitai. Visi žaidėjai, kuriuos kviečiame pas save, daugiau ar mažiau pažįstami, tad bandome jiems padėti susirasti norima darbą, sutvarkyti dokumentus ir rasti gyvenamą vieną, kadangi Danijos atlyginimai patrauklūs ir yra kelis kartus didesni negu tam tikrų NKL ar RKL žaidėjų. Šiuo metu turime kelis žodinius susitarimus su žaidėjais iš šių lygų, juos motyvuoja save išbandyti Danijos krepšinyje bei galimybė užsidirbti.

Šiame sezone savo komandoje turėjome ir olimpiados, pasaulio čempionato bei Europos čempioną, kuris gynė Lietuvos kurčiųjų rinktinės garbę – Martyną Vainių. Jis neturėjo gyvenamosios vietos Danijoje, todėl kelis kartus atskrido, sužaidė rungtynes bei grįžo į Lietuvą. Deja, per ilgą laiką jam neradome darbo, todėl užsibūti Danijoje nebuvo galimybių.

– Ar klubo vizijoje yra siekis iškopti į aukščiausią divizioną?

– Esame rūbinėje apie tai pasvajoję, nes visada norisi žaisti su kuo stipresniais varžovais, tačiau dar daug reikia pasiekti ir užaugti klubui, kad tai virstų realiais apmąstymais. Mūsų namų salė neatitinka aukščiausios lygos reikalavimų, bet prireikus rastume tinkamą tame pačiame miestelyje.  

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra