Vilniaus „Rytas“ galiausiai neapgynė Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) titulo, bet komandos vyr. treneris Giedrius Žibėnas po penktųjų serijos rungtynių Kaune didžiavosi savo auklėtiniais.
„Noriu pasveikinti „Žalgirį“, manau, kad abi komandos galėjo laimėti seriją. Tai tikrai neapima nuopelnų iš „Žalgirio“ žaidėjų, jie didžiąją laiko dalį atsilikinėjo, bet išliko kartu, parodė charakterį, – spaudos konferenciją pradėjo G.Žibėnas. – Kas iš mūsų pusės, serija visaip galėjo pasibaigti. 3:0 – netikiu, bet 3:1, turbūt, galėjo. Žaidimą tokį ir įsivaizdavau, ką planavome.
Turiu padėkoti žaidėjams, už tikėjimą viso sezono metu, ypač finalinėje fazėje. Turiu padėkoti organizacijai už reakciją su papildymais. Pagarba visiems sirgaliams, kurie visada buvo su mumis. Deja, jiems nepadovanojome taurės, bet gyvenimas ties tuo nesibaigia.“
Po finalo G.Žibėnas dar nežino dėl savo ateities klube. Visgi jis pripažino – jo prioritetas likti Vilniuje.
„Manau, kad mes, treneriai, irgi paaugome. Daug atlaikėme šį sezoną. Gal viena kita drama turėjo būti mažiau, bet mūsų toks darbas yra kasdienis, turime išmokti tai ignoruoti, o kartais priimti kaip motyvaciją.
Klausimas organizacijai. Dabar nediskutuokime šita tema, nesu aš svarbiausias žmogus organizacijoje. Bet mano prioritetas – Vilnius. „Rytas“.
Atostogoms pasiruošęs G.Žibėnas paskutiniu sezono klausimu pasisakė apie Vilniaus „Wolves“ išnykimą iš krepšinio žemėlapio.
„Nuostolis LKL krepšiniui ir LKL. Konkurencingas klubas labai, kitas dalykas, džiaugiamės iš savo pusės, organizacijos, kad paaugome, juos atlaikėme. Reikėjo daug rezervų, energijos, jie pastūmėjo mus būti dar arčiau elitinio lygio. Kautis su Eurolygos komanda ketvirtą sezoną iš eilės. Labai džiaugiuosi, kad visus tris sezonus ties sirgaliais, organizacija ir žaidimu įrodėme pranašumą. Visus kartus įrodėme, nebuvo lengva. Saldžiausia pergalė jų naujoje arenoje, nes būtų išlikęs poskonis.
Bet šiaip, gaila žaidėjų, ypač lietuvių, gaila trenerių štabo. Aišku, jie darbą susiras. Didžiuojuosi iš klubo pusės, mes tai atlaikėme, esame pasiruošę tokiems iššūkiams. Ir sveikinu klubą. Bet plačiąja prasme, tai nuostolis Lietuvai, konkurencingumui mūsų krepšiniui“, – tikino G.Žibėnas.
– Ar jutote didelių pokyčių „Žalgirio“ žaidime per seriją?
– Tiek jų, tiek mūsų buvo minimalūs pakeitimai. ... Vis tiek rungtynės dienos pabaigoje yra apie atkarpas. Atrodo turime 14 taškų persvarą, gynyba veikia, prasileidžiam antrą šansą – trys taškai ir vėl mačas ant linijos. Šiandien vėl – trečio kėlinio pabaiga... Žinote, čia daugiau apie charakterį, patirtį, galbūt, mums jos pritrūko, turint omeny, kad daugumai mūsų žaidėjų tai buvo pirmas finalas. Aš nematau didelio skirtumo per pastaruosius trejus metus tarp komandų, rezultatas kalba – finaluose yra 7:7.
– Matant, kaip lemiamame mače sužaidė Ulanovas, Smailagičius, ar nesigailite po praėjusio mačo pasakęs frazę, kuri galimai motyvavo varžovus?
– Nemanau. Mano darbas yra motyvuoti savo žaidėjus. Man visiškai nerūpi, ką klauso kiti. Mes galėjome užsimotyvuoti nuo Francisco žodžių. Bet jis motyvuoja komandos draugus ir save. Mums rūpi paruošti savo komandą. Nėra taip lengva po to dūrio, kuris pavogė titulą. Atsitatėme, pirmavome didžiąją rungtynių dalį. Nėra taip paprasta. Žaidėjai tai padarė ir turime iš arenos išvykti pakelta galva.
– „Žalgiris“ per seriją pirmavo apie 34 minutes. Kaip jaučiatės dėl to?
– Gerai. Manau ir mūsų fanas jaučiasi gerai dėl to. Ir miestas. Tikėjimą esame tikrai sugrąžinę ir tai mus veža. „Underdogų“ etiketė irgi mus veža. Aišku, galimybė lieka neišnaudota. Bet „Žalgiris“ turėjo gal daugiau tokių žaidėjų, kurie galėjo įmesti tą lemiamą metimą. Bet didžiuojuosi žaidėjais. Manau, kad po tokios patirties paaugo visi.
– Kaip atrodė naktis po Francisco metimo? Kaip pavyko suvaldyti emocijas?
– Susitarėme vyriškai – iš rūbinės išėjus pamiršti. Asmeniškai užmigau iškart, standartiškai, nes žinojau, kad niekas nepralaimėta. Atsikėlimas buvo toks... Kas vakar atsitiko? (juokiasi) Padarėme laisvą dieną, žaidėjai turėjo vakarienę ir šiandien stovėjome už Vilnių ir „Rytą“ pakankamai išdidžiai.
– Apskritai, matant, kaip atrodėte finalo serijoje, kaip įsivažiavo naujokai, ar neatėjo mintis, kad turėjote būti tam Čempionų lygos finale vietoje Stambulo „Galatasaray“?
– Norėtųsi. (šypsosi) Aš esu lietuvis, bent jau antraštes visas matau. Ar atsidarau tekstą, kitas klausimas, nes dažniausiai tai būna mokamas. (juokiasi) Bet esmė, žinau, kad buvo nuomonių, kad – prasti pasiprašymai. Pradedant nuo Graveso, Enocho, po to naujokai nepasiteisinę... Bet taip, kaip žaidėjai tikėjo treneriais, taip ir mes tikėjome jais. Ir noriu jiems padėkoti, kad su didesne rotacija, kuri nėra įprasta, jie visada buvo pasiruošę. Jie buvo profesionalai. Žaidėjo kokybė mane labai sužavėjo.
Norėdami komentuoti prisijunkite.