Vietą rinktinėje draugui perleidęs V.Kariniauskas atskleidė – L.Lekavičiaus kelias į „Panathinaikos“ prasidėjo nuo nekalto juoko (1)

Praėjusių metų birželį be didelių vilčių ir planų į Lietuvos vyrų rinktinės stovyklą atvyko įžaidėjas Vaidas Kariniauskas.

Prieš metus Manto Kalniečio dublerio vietoje išbandęs Luką Lekavičių, o anksčiau ir kitokius eksperimentus vykdęs Jonas Kazlauskas ne kartą kalbėjo apie tai, kad neturint vieno stipraus kandidato jam tenka išbandyti vis naujus variantus. Tokiu variantu pernai buvo ir V.Kariniauskas.

23 metų 197 cm ūgio įžaidėjas sėkmingai įveikė trenerio išbandymą ir sulaukęs pasitikėjimo tapo paskutiniuoju dvyliktuko nariu, išvykusiu į Olimpines žaidynes. Tiesa, ten V.Kariniauskas buvo viena rečiausių Lietuvos rinktinės opcijų ir iš olimpiados jis parsivežė labiau gyvenimišką nei žaidybinę patirtį.

„Ta patirtis buvo neįkainojama. Kiekvienas gyvenimo ir karjeros etapas kažką tavyje pakeičia, imi mąstyti ir daryti kažką kitaip – taip buvo ir po vasaros rinktinėje“, – prisimena V.Kariniauskas.

Pastarieji metai atakų organizatoriui buvo labai kontrastingi: netikėtas kvietimas į rinktinę, vėliau – dar netikėtesnis patekimas į olimpiadą, tada – kelionė į Kantu ekipą, kurios treneriu buvo tapęs Rimas Kurtinaitis, persikėlimas į Rumuniją bei triumfas šios šalies čempionate.

V.Kariniauskas vos palikęs Italiją po nesėkmingo etapo ten sakė, jog buvo praradęs pasitikėjimą savimi. Tačiau Klužo Napokos „U-Banca Transilvania“ klube lietuvis jį atgavo. Ten įžaidėjo statistika per 21 minutę siekė 6,8 taško 3,9 rezultatyvaus perdavimo ir 2,1 atkovoto kamuolio.

„Po pusės sezono Italijoje atsigauti buvo sunku, bet tai jau praeitis. Manau, jog tokios patirtys tik grūdina“, – pripažįsta įžaidėjas.

Vasarą V.Kariniauskas nusprendė ilgai nelaukti pasiūlymų ir iškart pratęsė kontraktą su Rumunijos čempionų klubu. Pagrindinė to priežastis – dalyvavimas Čempionų lygoje. Įžaidėjas džiaugiasi, kad po ilgo laiko – septynerių metų pertraukos – galėjo leisti skirti vasaros laiko sau. Bet ir sporto V.Kariniauskas nepamiršo, aktyviai dirbdamas sporto salėje, gerindamas metimą, ištvermę, fizinę formą ir taip ruošdamasis naujam sezonui su buvusios krepšininkės Aušros Bimbaitės pagalba.

„Nebūčiau likęs Rumunijoje, jei tektų žaisti tik vietiniame čempionate. Esame susikomplektavę pajėgiai, žaidimui ne vien Rumunijoje, bet ir Europoje, būsime tikrai stipri komanda. Treneris man yra numatęs svarbią rolę, esu ten laukiamas, todėl ir sugrįšiu į šią ekipą ir žinau, kad gausiu laiko žaisti auštame lygyje“, – pasakojo V.Kariniauskas.

Ilgus metus V.Kariniauskas dirbo ir tobulėjo kartu su L.Lekavičiumi, su kuriuo iki šiol išliko gerais draugais. Pernai jo vietą rinktinėje užėmęs V.Kariniauskas šiemet vėl ją užleido naujajam Atėnų „Panathinaikos“ įžaidėjui ir dėl to tik džiaugiasi.

Tuo tarpu pats V.Kariniauskas kol kas negalvoja apie sugrįžimą į rinktinę. Racionaliai savo jėgas vertinantis įžaidėjas pripažįsta – iki svajonių reikia daug dirbti.

„Žiūrint į rinktinę jokių papildomų emocijų nekyla. Stebiu draugus, laikau už juos ir visą Lietuvą kumščius.

Džiaugiuosi dėl Luko, jis daug dirba, viską daro gerai, ką rodo ir rezultatai. Ko galėčiau jam palinkėti grįžus į rinktinę? Apsieiti be traumų, išvykti į čempionatą ir atsivežti medalį“, – sakė V.Kariniauskas.

Įžaidėjas geru darbštumo pavyzdžiu gali laikyti L.Lekavičių, kurio solidus vadovavimas rinktinės atakoms pasirengimo cikle beveik užtikrina tai, kad jį matysime ir Europos čempionate.

V.Kariniauskas taip pat juokdamasis prisiminė, kaip L.Lekavičius dar prieš daugiau nei dvejus metus garsiai pasakė, jog norėtų rungtyniauti „Panathinaikos“ ekipoje, prie kurios šią vasarą ir prisijungė.

„Prisimenu, kaip su „Žalgiriu“ atvykome žaisti Eurolygos mačo į Atėnus ir kartu svajojome, kaip būtų smagu ten rungtyniauti patiems, nes Graikijoje – puikus oras. Štai Luko svajonė ir išsipildė“, – juokais pasakytą frazę, virtusią ateities pranašyste prisiminė įžaidėjas.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys