V.Trumpickas papasakojo, kaip visiems žaidžiantiems krepšinį išvengti traumų

 Jau netrukus prasidės naujas krepšinio sezonas. Kovas pradės ir didžiausia Lietuvoje „Perlas“ Moksleivių krepšinio lyga, kurios naujos uniformos šįmet bus pažymėtos ir „Lidl Lietuva“ ženklu. Prasidėjus treniruotėms ir artėjant rungtynėms specialistai primena tėvams ir jauniesiems krepšininkams, kaip elgtis, kad krepšinis ir apskritai sportas augančiam organizmui padėtų stiprėti, vystytis ir siekti rezultatų, o ne taptų traumų ir išsekimo šaltiniu.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ir Lietuvos krepšinio federacijos jaunimo projekto „Talentų U15 karta“ gydytojas Vytenis Trumpickas primena, kad pernelyg didelis fizinis krūvis, sportinės traumos ir netinkamai atliekami pratimai gali lemti nepageidaujamas pasekmes. Pasak jo, vaikai prie sportinio krūvio turi būti pratinami palaipsniui.

– Prasidėjus naujiems mokslo metams, krepšinio mokyklų duris praveria daug krepšinio rimčiau iki šiol nežaidusių ir aktyviai nesportavusių vaikų. Ar tėvai, prieš vesdami vaiką į profesionalią krepšinio mokyklą, turėtų paruošti jį būsimam fiziniam krūviui?

– Daugelio sporto mokyklų Lietuvoje treneriai tikrai išmano savo darbą, jie žino metodikas, kaip tinkamai paruošti vaiką, kaip stebėti bei reguliuoti jo fizinį krūvį. Tuo rūpinasi ir Lietuvos krepšinio federacija. Tad, vedant vaiką į profesionalią sporto mokyklą, nereikėtų pernelyg rūpintis specialiu jo parengimu. Svarbu, kad vaikas būtų bent šiek tiek susipažinęs su aukštesnio intensyvumo fizine veikla, gebėtų kontroliuoti savo kūną, o tolimesnį darbą atliks profesionalai.

– O kada geriausias laikas pradėti vaiką vesti į sporto treniruotes, krepšinį? Kada jis būna pasirengęs priimti intensyvų fizinį krūvį?

– Amžiaus cenzo nėra, tačiau, žinoma, 5 metų vaikas dar negali lankyti treniruočių. Iki 7–9 metų vaikui turi susiformuoti supratimas apie sportą, jam reikėtų ir lengvo fizinio pasirengimo, balansinių treniruočių, išlavintos laikysenos. Rekomenduočiau vaiką lesti sportuoti tuomet, kai jis jau suvokia savo kūną, pradeda jį kontroliuoti.

Jau pradėjus lankyti sporto būrelį, privalu porą kartų per metus sekti vaiko sveikatą, krūvio rodiklius. Jie atsispindi kardiogramose, pulso kilime ir atsistatyme. Įvairūs specialūs tyrimai sportuojantiems vaikams yra nurodyti netgi įstatymuose, jie yra tikrai reikalingi ir tikslūs.

– Kaip tėvai galėtų padėti vaikui fiziškai pasirengti, įgyti supratimą apie sportą, išmokti kontroliuoti savo kūną?

– Būtų idealu, jei vaikai būtų supažindinami su fiziniu pasirengimu ne tik, pavyzdžiui, skatinant jį bėgioti, o įvedant jį į tam tikrą lygį žaidimo forma. Svarbu, kad vaikas, prieš pradėdamas lankyti sporto užsiėmimus, suprastų savo kūną, susipažintų su savo pulso ritmu, suvoktų, kada jis užkyla, nusileidžia. Tikrai rekomenduotina į tą metodiką vaiką įvesti palaipsniui.

– Artėjant Moksleivių krepšinio lygos sezonui, vaikai jam intensyviai rengiasi. Tikriausiai dažnas daugiau galvoja apie rezultatą, o ne sveikatos saugojimą. Kokias klaidas dažniausiai daro sportuojantys vaikai?

– Pagrindine problema reikėtų įvardyti apšilimo vengimą, taip pat turimų problemų neigimą ir ignoravimą, raumenų disbalansą, kuris atsiranda dėl netaisyklingos laikysenos sportuojant bei persistengimo sportuoti per greitai, per maksimaliai, be plano. Klaidų būna įvairių, tačiau esminė – vaikų noras pasiekti viską čia ir dabar, visuomet laimėti. Taip sportuodami jie tiesiog perkrauna savo raumenis.

– Gal vaikai linkę ignoruoti skausmą? Neleidžia po traumų atsigauti organizmui?

– Vaikai yra impulsyvūs. Jeigu jiems pateiki treniruotę žaidimo forma, jie nenori pralaimėti, stengiasi iš visų jėgų laimėti ir persistengia. Žinoma, kalbant apie paauglius, jų organizmai jauni, tad jie ir didesnį krūvį iš dalies ištveria gal net lengviau nei suaugusieji.

Kalbant apie traumas, labai svarbus yra vaiko amžius. Jaunesniems vaikams retai pasitaiko didesnių mechaninių pažeidimų ar traumų, tačiau nuolatinis persitempimas, sportas be priežiūros gali padaryti įtaką lėtiniams procesams, kuriems vykstant krypsta stuburas, pradeda netaisyklingai formuotis pėdos, tačiau šių problemų aiškūs simptomai pasireiškia daug vėliau.

Būtent todėl yra būtini tempimo pratimai, taisyklingi apšilimai. Vaikų treneriai įprastai žino visas specialias metodikas, kaip parengti vaiką. Šiuolaikiniame sporte šie metodai daugiau mažiau jau yra visuomet taikomi.

– Kiek reikia laiko vaiko organizmui atsigauti po treniruotės?

– Tai priklausomai nuo treniruotės intensyvumo, nuo sporto šakos. Jei vaikas žaidžia šachmatais, tuomet jis gauna daugiau psichologinio krūvio, jam reikalingas vienoks poilsis ar pratimai. Jeigu užsiima sporto šakomis, kurios pasižymi didelėmis distancijomis, pavyzdžiui, dviračių sportu ar bėgimu, reikalingi dar kitokio pobūdžio atsistatymai. Tad tai labai individualu.

Kalbant bendrai, vaikui iki 16 metų per parą rekomenduojama turėti ne daugiau kaip 2 treniruotes, nebent jis yra labai atidžiai stebimas, nevarginamas jo organizmas. Tokiu atveju rekomenduotina per vieną treniruotę šlifuoti techninius elementus, kitoje skirti daugiau fizinio aktyvumo, jau su didesniu pulso dažnio užkėlimu.

Svarbi ir sportininkų mityba. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką kasdien valgo jų sportuojantys vaikai.

V.Trumpickas žinomas ne tik kaip puikus sporto medikas, tačiau ir profesionalus dietologas. Jis sudarinėja ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės valgiaraštį stovyklų metu, konsultuoja dėl mitybos projekto „Talentų U15 karta“ dalyvius ir dalyves.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra