V.Šeškus prieš Europos taurės startą: patekę į antrą etapą labai apsunkintume mūsų biudžetą (29)

Prieš trejetą dienų Rygoje „Prienai“ žaidė be vyriausiojo trenerio Virginijaus Šeškaus. Bet baimintis tikrai nėra ko – per dvylika rungtynių pralaimėjimo dar nepatyrusių prieniškių strategas tvarkė „buitinius reikalus“.

„Tikėjau, kad komanda tikrai laimės ir be manęs. Asistentas savo darbą atliko gerai, o rezultatą matėte patys“, – BBL pirmenybių pergalę rezultatu 117:86 prieš Rygos „Barons“ prisiminė V.Šeškus.

„Prienams“ šį sezoną kol kas viskas eina lyg per sviestą. Tačiau artimiausias išbandymas LKL bronzininkams bus puikus jėgų patikrinimas. Jau trečiadienį „Prienai“ Europos taurės turnyre Kauno sporto halėje priims Jeruzalės „Hapoel“ krepšininkus. Dar su Nymburko ČEZ ir Kijevo „Budivelnik“ V.Šeškaus kariauna grumsis dėl istorinio žingsnio į antrąjį turnyro etapą.

Linksmasis ir nuoširdusis treneris su tinklalapiu Krepsinis.net dalijosi mintimis apie artėjantį pasirodymą Europos arenose. Lietuvių grupėje nėra išskirtinių priešininkų, bet „Prienai“ vis vien išlieka kukliausia ekipa. Apie 10 tūkst. gyventojų turintis miestelis negali pasigirti milijonais kišenėse ar Europos mąsto krepšinio žvaigždėmis. Tačiau „Prienų“ varomoji jėga – puikus mikroklimatas, apie kurį sklando įvairiausios legendos.

– Ar toks sėkmingas sezono startas jums pačiam nėra staigmena? – Krepsinis.net paklausė V.Šeškaus.

– Tikrai ne. Kol kas turėjome tik tris sunkesnes rungtynes: su Klaipėdos „Neptūnu“, Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ ir Rakverės klubu iš Estijos. O prieš kitas komandas mes tiesiog turėjome laimėti. Aišku, gal ne tokiais skirtumais, bet taip jau išėjo (juokiasi).

– Komandoje buvo pakankamai nemažai permainų. Kaip pavyko taip greitai įsibėgėti?

– Pradžioje buvo labai sunku. Aš tikrai nesitikėjau, kad taip gerai užpildysime spragas, kurių tikrai buvo. Atėjo Vene, Urbutis, Labuckas... Iš pradžių net negalvojome, kad surinksime tokią komandą. Bet mes neskubėjome ir į reikiamas pozicijas radome gerus krepšininkus.

– Nepaisant pergalių ar vis dar yra nerimą keliančių dalykų?

– Gynyba. Trūksta gerai besiginančių vidurio puolėjų. Urbutis ir Valeika nėra sunkiasvoriai, jie – labiau universalūs ketvirti-penkti „numeriai“. Grynam „centrui“ Šležui sunkiau, nes jis kiek silpnesnis. Europos taurė parodys, kaip atrodome. Bet iš vienų rungtynių irgi nebus galima nieko spręsti.

– Kokius tikslus kelia klubo vadovai?

– Jokių tikslų nekelia, tik kuo sėkmingiau sudalyvauti (juokiasi). O mes patys, žaidėjai ir treneriai, keliame sau tikslą patekti į kitą etapą. Bet jei ten pateksime, labai apsunkinsime klubo biudžetą – tektų išleisti kokius papildomus 200 tūkst. Taigi iš vienos pusės norime žengti toliau, bet kita vertus... Net nežinau kaip čia pasakyti (juokiasi).

– Jūs turėtumėte gerai jausti komandos galimybes. Kaip manote, šiemet daugiau šansų patekti į kitą etapą negu pernai?

– Šiemet daugiau bendrauju su aplinkiniais ir klausiu jų nuomonės. Komanda lyg ir nebloga, bet maniau, kad ji nėra geresnė už pernykštę ekipą. Tačiau žmonės iš šono sako, kad šiemet lyg ir žaidžiame dar gražiau. Prabėgo tik mėnuo ir komandos pajėgumo dar gerai nejaučiu. Laimėjome prieš „Neptūną“, „Pieno žvaigždes“, bet nežinau... Europos taurė atskleis mūsų pasiruošimą. Ir, žinoma, rimti išbandymai išvykose Panevėžyje ar Utenoje.

– „Prienai“ neturi nei milijonų, nei Europos žvaigždžių. Kuo ši komanda išskirtinė lyginant su kitais grupės varžovais?

– Manau, kad turime labai gerą mikroklimatą (kalbama, kad vien dėl jo lietuviai sutinka žaisti už kiek mažesnį atlyginimą ir noriai atvyksta į Prienus, – aut. past.). Treneris ir turi būti tas žmogus, kuris buria komandą. Gera atmosfera lemia labai daug.

– Ką įvardytumėte grupės favoritais?

– Jei atvirai, nežinau. Grupė – labai apylygė. Visi gali užimti ir pirmą, ir paskutinę vietą. Sąlyginai gal ir gerai. Pernai matėme, kad yra ryškus autsaideris iš Olandijos, kurį visi triuškina. Dabar visiškai kitaip. Bet bus tikrai sunku.

– Pernai debiutavote Europos taurėje. Ko kaip treneris tuomet pasimokėte?

– Mokausi kiekvienais metais. Kiti mane gąsdino, kad Europos taurės teisėjai yra griežtesni, bet kažkodėl man taip nepasirodė (juokiasi). Aišku, Graikijoje, kur galėjome iškovoti kelialapį į kitą etapą, pasimatė sirgalių spaudimas. Pamatėme, kad reikia turėti šaltus nervus ir kritiniu momentu atlaikyti spaudimą. Per pertraukėlę dėl triukšmo žaidėjai net negirdėdavo, ką šneku.

O vienokia ar kitokia patirtis ateina kasmet. Visada mokausi ir kiek galiu, einu į priekį. Kiekvienas treneris turi visada mokytis. Aš įsitikinau, kad vienas pagrindinių trenerio aspektų – sukurti gerą komandos klimatą. Tuomet ir žaidėjai pradeda gerbti trenerį. Bet kai viskas eina gerai, tai gerai, tačiau nežinau, ką atsakyčiau, kai nesisektų. Kol kas mums dar sekasi. Ketvirti metai iš eilės. Dabar visi sako, kad debiutiniame sezone LKL septinta vieta mums buvo blogas rezultatas. Bet pagalvojus, kai vėliau užėmėme tik trečias vietas, išskyrus „Šiaulius“, niekas kitas nėra taip pasirodęs kelių metų bėgyje.

– Galbūt Europos arenose dabar jausitės tvirčiau?

– Kitokia atmosfera pernai ypač jautėsi pirmose rungtynėse Olandijoje, kai išėjome į aikštę ir užgrojo Lietuvos himną. Pasijautė, kad atstovauji Lietuvai. Per visą kūną perėjo šiurpuliukai. Tuomet ir pirmose rungtynėse namuose žaidėjams jautėsi jaudulys, išskyrus Šalengą ir Kadžiulį. Didelis minusas, kad mums neleidžia žaisti Prienuose. Neabejoju, kad namuose ne tai kad laimėtume, bet turėtume tikrai dar didesnes galimybes.  

„Prienų“ tvarkaraštis:

„Ilgoji pertrauka“: „Žalgirio“ tarpsezonis: kurie žaidėjai liks, kas turėtų išvykti ir kokie matomi kandidatai papildyti sudėtį