V.Romanovas: miestas turi gerokai daugiau investuoti į didžiąją kultūrą ir sportą (14)

Kauno „Žalgirio“ ekipos savininkas dienraštyje „Kauno diena“ išplatino pranešimą, kuriame siekia atkreipti politikų dėmesį į menką finansavimą bei esančias skolas.

„Žalgirio“ arenoje nuolat vyksta įvairūs sporto, kultūros ir pramogų renginiai, todėl daugeliui atrodo, kad „Žalgirio“ krepšinio klubo namų arena yra gana pelninga. Tuo spekuliuojant nuolat mažinama parama „Žalgirio“ klubui.

Arena sužavėjo įžymybes

Jeigu norime turėti garsų krepšinio klubą ir vieną moderniausių arenų Europoje, jų ateitį turime spręsti bendromis pastangomis su miesto savivaldybe ir vyriausybe.

Žvilgtelėkime į kelis skaičius. Per 25 metus vien „Žalgirio“ komandos finansavimas sudarys daugiau nei 1 mlrd. litų. „Žalgirio“ arena miestui kainavo per 170 mln. litų. Į ją „Žalgirio“ klubas papildomai investavo apie 25 mln. litų. Kaunas turi modernią aukšto techninio lygio areną, galinčią tapti žymiu Europos kultūros centru. Joje – visos galimybės organizuoti kokybiškiausius renginius.

„Jūsų arena prilygsta geriausioms pasaulio salėms“, – statinio Nemuno saloje akustika, scena ir kitomis techninėmis galimybėmis liko sužavėtas vienas garsiausių mūsų laikų dirigentų Valerijus Gergijevas, vadovaujantis įžymiojo Sankt Peterburgo Marijos teatro orkestrui.

Maskvos Didžiojo teatro baletmeisteris Andris Liepa netikėjo, kad Kaunas turi puikią areną ir nenorėjo į ją atvežti „Šimtmečio baletų“ su pasaulinio lygio baleto žvaigždėmis tokiomis kaip Nikolajus Ciskaridzė, Julija Machalina, bet, apsilankęs „Žalgirio“ arenoje, jai negailėjo komplimentų.

Labai gerai areną įvertino ir Vokietijos roko muzikos grupė „Rammstein“.

Toks įvertinimas atveria kelią organizuoti aukščiausio lygio renginius, kviesti ir kitas ryškiausias pasaulio meno žvaigždes, bet jų koncertai brangiai kainuoja – vienam renginiui papildomai reikia maždaug milijono litų. Vieno mecenato paramos neužtenka – miestas turi gerokai daugiau investuoti į didžiąją kultūrą.

Tačiau viskas vyksta priešingai.

Kas sumokės skolą?

Visame pasaulyje arenos yra nuostolingos, todėl jos finansuojamos savivaldybių ir vietos bendruomenių lėšomis. Tokiai arenai išlaikyti su keliais per vienus metus aukšto meninio ir kultūrinio lygio renginiais reikėtų ne mažesnio kaip 5 mln. litų koncesijos mokesčio, bet „Žalgirio“ arenai tenka dvigubai mažiau. Be to, miesto politikai skyrė 300 tūkst. litų žemės mokesčio, kuris prasilenkia su bet kokia verslo logika.

Tad kasmet „Žalgirio“ arena gaus tik po 2,2 mln. litų. Nepalanki valdžios diktuojama mokesčių politika žlugdo sporto komandas, mažina kultūros renginių kiekį ir kokybę.

Aukštos kokybės renginiams organizuoti reikia papildomų lėšų, todėl ir miestas turi investuoti į juos, nes parduoti bilietai neatperka išlaidų (reikia nepamiršti žmonių perkamosios galios). Per vienus metus savivaldybė turėtų finansuoti nors 10 tokių renginių. Jei miestas investuotų į aukšto lygio kultūros renginį nors kartą per mėnesį, tai tebūtų tik 25 proc. to, ką koncesininkas investuoja į kultūros ir sporto renginius.

Per trejus metus „Žalgiriui“ yra išleista per 100 mln. litų – daugiau kaip pusė tiek, kiek kainavo arena. To reikalauja konkurencijos principai ir tai – net trečdalis to biudžeto, kurį turi Europos krepšinio grandai. Nepaisydami to, miesto politikai šiais metais sumažino finansavimą „Žalgirio“ krepšinio klubui 2,1 mln. litų. Dar 2 mln. litų buvo žadėta už arenos operatoriaus darbą.

Kaip planuoti veiklą, jei valdžia nevykdo savo pažadų? Iš viso trūksta 4,1 mln. litų. Šiemet mes skolingi „Žalgiriui“. Kas sumokės šią skolą? Savivaldybė iš žadėtų 5 mln. litų teskyrė tik 2,9 mln. litų – tai mažiau, negu per metus klubas sumokėjo mokesčių savivaldybei.

Davė ir pasiėmė

2011 m. „Žalgiris“ gyventojų pajamų mokesčio pavidalu sugrąžino 4,358 mln. litų į Kauno miesto savivaldybės biudžetą. Be to, klubas sumokėjo 1,527 mln. litų mokesčių į „Sodros“ ir valstybės biudžetą, tad iš viso 5,885 mln. litų mokesčių. Pridėkime koncesininko įmonių sumokėtus dar 43 mln. litų mokesčių. Viena ranka davė, o kita – paėmė 20 kartų daugiau!

Be žaidėjų atlyginimų, „Žalgirio“ klubas sumoka už komandos keliones, viešbučius, sporto bazės išlaikymą, algas biuro darbuotojams ir t. t. Tai – toji nematoma krepšinio pusė, kuri sukuria galimybę visai Lietuvai džiaugtis ir didžiuotis žaidimu, papildyti biudžetą. Tai labiau kelių žmonių entuziazmo rezultatas nei valstybės ar savivaldybių parama sportui. Mums reikia išlaikyti ne tik „Žalgirį“ ir kultūrą, bet ir neveiklius politikus.

Ateinantį sezoną „Žalgiris“ norėtų pasikviesti Darjušą Lavrinovičių, Šarūną Jasikevičių ir kitus garsius Lietuvos krepšininkus.

Be to, reikia išlaikyti perspektyvų „Žalgiriui“ priklausantį jaunimą – Vytenį Lipkevičių, Žygimantą Janavičių, Arną Butkevičių, Adą Juškevičių, Tomą Dimšą, Marių Grigonį, Vaidą Kariniauską, Artūrą Gudaitį, Simoną Kymantą, Justą Tamulį, Taurą Jogėlą, Rolandą Jakštą, Žygimantą Skučą, Kasparą Vecvagarą, Edgarą Ulanovą, Vytenį Čižauską. Jie bręsta, kad laikui bėgant įsilietų į pagrindinę komandą, be kurios nebus „Žalgirio“ ateities. Dabar šis „Žalgirio“ išlaikomas jaunimas žaidžia kituose klubuose ir stiprina Lietuvos krepšinio lygą, o ne ieško darbo užsienyje.

Reikia suprasti, kad be sporto ir kultūros valstybė egzistuoja tik formaliai. Kaunas turi ne tik tesėti pažadus legendinei „Žalgirio“ komandai, bet ir protingai sudėlioti kultūros prioritetus. Jei nebus „Žalgirio“, arenos Kaunui nelabai reikės. Kaip Alytuje.