V.Jasikevičius sugrįžo po pėdos lūžio ir pirmos gyvenime operacijos (47)

Netrukus 23-iąjį gimtadienį švęsiančio Vytenio Jasikevičiaus gyvenime – naujos ambicijos ir siekiai. Krepšininkas daugiau nei pusę metų negalėjo žaisti krepšinio, nes atsistatinėjo po sudėtingos traumos – prieš pat Naujuosius metus 187 cm ūgio gynėjui lūžo pėdos kaulas.

V.Jasikevičius sėkmingai pradėjo praėjusį sezoną Marijampolės "Arvi-Sūduva" ekipoje, bet sužaidęs vos 6 susitikimus patyrė sunkią traumą ir į aikštelė nebegrįžo. Po 8,7 taško ir 4,2 atkovoto kamuolio vidutiniškai rinkdavusiam gynėjui teko nelengvas kelias – keli mėnesiai su ramentais ir įtvaru, negyjanti koja ir pirmoji gyvenime operacija.

Po sunkios reabilitacijos krepšininkas įgauna sportinę formą ir nuo liepos mėnesio įtemptai ruošiasi naujam sezonui su "BC Kaunas Triobet" komanda.

Apie traumą, operaciją, reabilitaciją ir sugrįžimą V.Jasikevičius papasakojo "Mūsų krepšinio" žurnalistui.

- Karjera pamažu kilo aukštyn, bet trauma viską sutrukdė. Ar pameni, kaip susilaužei pėdos kaulą?

- Pradėjau žaisti Marijampolėje ir jau treniruotėse pajaučiau, kad skauda koją. Tačiau nenustojau sportuoti, tiesiog pašaldydavau koją ir tiek. Galvojau, kad skausmai turėtų praeiti. Po to padariau profilaktinę rentgeno nuotrauką, kuri parodė, jog pėdoje yra stresinis lūžis ir įskilęs kaulas. Gydytojai patarė kelias savaites nesportuoti, pailsėti. Kelias savaites nesitreniravau, skausmas praėjo ir nutariau, kad jau laikas pabėgioti. Grįžęs į aikštelę nejaučiau skausmo, tačiau nepadariau pakartotinos rentgeno nuotraukos. Dabar mąstau, kad koja greičiausiai dar nebuvo pilnai sugijusi, bet aš jau žaidžiau ir oficialiose rungtynėse. Traumą patyriau per treniruotę. Taip išėjo, kad visas kūno svoris teko vienai kojai ir to užteko. Pajaučiau, kad kažkas tarsi trakštelėjo.

- Ar galėjai paeiti?

- Iš pradžių dar nesupratau, kas atsitiko, todėl mėginau nekreipti dėmesio ir toliau bėgti. Bet pajaučiau, kad nebepabėgu. Tada atsisėdau, pradėjau šaldyti koją ir po kiek laiko jau nebegalėjau jos net priminti. Kiek vėliau buvo diagnozuotas tikras pėdos lūžis. Kaip rodo nuotraukos, iš pradžių man buvo stresinis lūžis, o vėliau toje pačioje vietoje tikras lūžis.

- Kaip prasidėjo gydymas?

- Iš pradžių kreipiausi į Raudonojo kryžiaus medikus ir beveik du mėnesius vaikščiojau su įtvaru bei ramentais. Po to pradėjau bendrauti su gydytoju Gudu. Padaryta nuotrauka parodė, kad per du mėnesius koja nė kiek negijo. Tada man padarė tokį tyrimą, kuris rodo kiekvieną organizmo dalelytę. Jeigu koja būtų gijusi, medikai būtų tai pastebėję. Pamenu, kad penktadienį nunešiau Gudui tyrimo rezultatus ir gydytojas nieko nelaukęs paskyrė operaciją pirmadienį.

- Nesuglumino, kad gydytojas Gudas iškart paguldė ant operacinio stalo?

- Gudas sakė, kad panašias traumas buvo patyrę Kėdainių „Nevėžyje“ žaidžiantis Povilas Šakinis ir Vidmantas Užkuraitis iš LKKA ekipos. Povilui taip pat iš pradžių pasiūlė pavaikščioti su įtvaru, tačiau ir jam pėda negijo, todėl teko operuoti.

Gudas sakė, kad jeigu tokią traumą patiria paprastas žmogus, ne sportininkas, tai yra tikimybė, kad koja sugis savaime, be operacijos, bet mūsų organizmas nuo mažens pripratęs prie didesnių krūvių ir beveik nėra šansų, kad pavyks išvengti chirurgų įsikišimo. Pamenu, kad kai atėjau pas Gudą, jis iškart sakė, kad galima bandyti išvengti operacijos, bet geriau operuoti.

Buvau tokioje situacijoje, kad praėjusį sezoną vis tiek praradau, todėl galėčiau nebent komplikuoti ateitį. Nusprendėme operuoti ir pradėti reabilitaciją.

- Po operacijos prasidėjo gana ilgas reabilitacijos periodas?

- Mane išoperavo, po kelių dienų išleido iš ligoninės. Po kiek laiko pradėjau lengvai minti koją, kad nesusidarytų trombų ir normaliai vaikščiotų kraujas. Po 12 dienų gydytojai išėmė siūlus, o po mėnesio pradėjau reabilitaciją. Vaikščiojau į Klinikų baseiną, specialias vonias, dirbau su įvairiais aparatais, kad atgaivinčiau raumenis, man darė masažus. Tokia reabilitacija trūko 16 dienų, kasdien Klinikose praleisdavau po 3-4 valandas.

- Ar ilgas buvo gijimo periodas?

- Traumą gavau prieš Naujuosius metus, o pilnai sportuoti pradėjau liepos mėnesį. Buvau pradėjęs treniruotis ir anksčiau, bet pilna jėga sportuoti galėjau tik liepą.

- Ar žinojai, kad daugiau nei pusę metų negalėsi žaisti krepšinį?

- Viskas priklauso nuo organizmo, kaip vykdysi reabilitaciją, šaldysi koją, stengsies. Iš tikrųjų, neturėjau kur skubėti, nes buvau išoperuotas ir iki sezono pabaigos nebūčiau grįžęs į aikštelę. Mano tikslas buvo pilnai išsigydyti ir pradėti pasiruošimą kitam sezonui.

- Ar niekada nekilo klausimo „kodėl taip atsitiko būtent su manim“?

- Ne. Sportininkai anksčiau ar vėliau patiria traumų. Niekada prieš tai nebuvau operuotas, todėl buvo šioks toks šokas. Buvo nesmagu, kai penktadienį sužinojau, jog po dviejų dienų gulsiuos ant operacinio stalo.

Vieną sezoną rungtyniavau „Žalgiryje“, bet norėdamas daugiau laiko praleisti aikštelėje nutariau išeiti į Marijampolės ekipą. Galima sakyti, kad tokį sprendimą priėmiau savo noru. Norėjau pažaisti LKL, pajausti tikrąjį pirmenybių lygį. Viskas klostėsi gana neblogai, bet net nespėjau sužaisti pusės sezono.

- Ar buvo sunku matyti komandos draugus, kurie žaidžia, treniruojasi, o tu negali?

- Psichologinio sunkumo nebuvo, bet pasiilgdavau „chebros“. Visi esame draugai, todėl norėjosi pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais, praleisti laiką kartu. Galima sakyti, pasiilgau krepšinio monotonijos.

Gal atrodo, kad po sezono nesinori nei treniruočių, nei varžybų, nei nieko, bet praeina mėnesis ir jau nori palankstyti, lauki, kada bus susitikimas su komandos draugais, prasidės treniruotės. Norisi tos monotonijos – rytinės ir vakarinės treniruočių, rungtynių, išvykų.

- Kas per reabilitacijos periodą palaikė ar rūpinosi?

- Reabilitaciją vykdžiau Klinikose, mane prižiūrėjo gydytojas Vytenis Trumpickas, kuris taip pat dirba rinktinėje. Jis rūpinosi, sakydavo ką ir kaip daryti. Pasibaigus sezonui dirbau su „Žalgirio“ fizinio rengimo treneriu Sigitu Kavaliausku. Ruoštis naujam sezonui pradėjau su Aleksandru Kosausku, kol jis neišvažiavo į Lenkiją, o aš pradėjau sportuoti su „Kauno“ ekipa.

- Ar grįžęs į aikštelę nejauti baimės, kad trauma gali pasikartoti?

- Iš tikrųjų ne. Jau daug laiko sportuoju ir esu pamiršęs, kad turėjau sunkią traumą. Kartais būna, kad jaučiu skausmus, bet gydytojas Gudas perspėjo, jog bus visko. Pėdoje yra svetimkūnis, kurį reikia nešioti mažiausiai metus. Todėl tenka pašaldyti koją, labiau prisižiūrėti.

- Sakoma, kad antrą kartą pėda neturėtų lūžti.

- Gydytojai sakė, kad per tą pačią vietą tikrai nelūš, gali nebent per kitą (šypsosi).

- Be krepšinio praleidai nemažai laiko. Kaip vyksta grįžimas į aikštelę, ar sunku susigrąžinti sportinę formą, taiklumą?

- Po to kai nežaidžiau tiek daug laiko, tikrai sunku grįžti ir pasiekti gerą sportinę formą. Traumos tikrai nėra gerai ir niekam nelinkiu traumuotis.

Nemanau, kad viską reikia pradėti iš naujo. Vis tiek nuo mažens mėčiau į krepšį, varinėjausi kamuolį. Tiesa, reikia iš naujo priprasti, nes pasikeitė varymosi savybės, dar nepasiekiau geriausios fizinės formos.

Kai negalėjau sportuoti, tai toks jausmas, kad tik valgiau ir mažai judėjau, todėl visa tai atsiliepia. Pirmosios kelios savaitės buvo sunkiausios, nes viską skaudėjo, ypatingai koją, su kuria nieko nedariau. Jau spėjau pasitempti raumenį, nes koja nėra pripratusi prie krūvių. Reikia prisižiūrėti.

- Tikriausiai džiaugies, kad patekai į „Kauną“, kur daug draugų ir pažįstamas treneris?

- Labai džiaugiuosi. Visi esame pažįstami ir smagu treniruotis. Nekalbėjau su treneriu apie žaidimo laiką. Manau, kad viskas priklausys nuo to, kokį žaidimą demonstruosime. Jeigu žaisiu gerai, gausiu daugiau minučių. Kartais būna juodų dienų, kai paprasčiausiai nesiseka. Vieną dieną viską pataikai, kitą dieną – gali baigti rungtynes turėdamas nulį taškų savo sąskaitoje.

Nežinau, kaip vertinti savo perspektyvas. Manau, kad sunkus darbas duos vaisių. Turiu stengtis, išlieti daug prakaito ir susigrąžinti formą. Galiu pasakyti, kad motyvacijos ir užsispyrimo tikrai netrūksta.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra