U.Helmanis: "Galėčiau padavinėti rankšluosčius" (17)

Uvis Helmanis – vienas žinomiausių pastarojo laikotarpio Latvijos krepšininkų. Po ilgų legionieriaus metų 33 metų 204 cm ūgio puolėjas grįžo į gimtinę, kur pasirašė sutartį su šalies čempionato nugalėtoju Ventspilio „Ventspils“ klubu.

U.Helmanis šį sezoną sužaidė septynis SEB Baltijos krepšinio lygos (BBL) mačus ir vidutiniškai per 26 minutes pelnydavo 8,9 taško ir atkovodavo 5,4 kamuolio.

- Ar jaučiatės tarsi sugrįžęs namo?

- Be abejo. Septynis metus rungtyniavau užsienyje ir labai norėjau grįžti į gimtąją Latviją. Galiu pasakyti, kad jaučiuosi labai gerai.

Kaip mane sutiko? Normaliai, nebuvo ypatingai didžiulių ovacijų, bet nebuvo ir neigiamos reakcijos. Galima sakyti nebuvo nei blogai, nei labai gerai. Žiniasklaida taip pat neskyrė ypatingo dėmesio, tačiau straipsniai buvo pozityvūs, žurnalistai džiaugėsi, kad į Latviją grįžau aš ir Ispanijoje rungtyniavęs Vitols.

- Kodėl sugrįžote, negavote kitų pasiūlymų?

- Galėjau likti Vokietijoje, bet turiu du sūnus ir vienas iš jų būtų pradėjęs lankyti mokyklą, o kitas dar lanko darželį. Vaikai būtų mokęsi vokiečių kalba ir prastai žinotų latvių. Todėl reikėjo rinktis, ar žaisti Vokietijoje mažiausiai dar du – tris sezonus, ar grįžti į Latviją. Nusprendžiau, kad sulaukęs gero pasiūlymo iš Latvijos komandos, grįžčiau. Kitos Baltijos šalių ekipos nieko nesiūlė, vedžiau derybas tik su viena ekipa – „Ventspils“. Su šio klubo vadybininkais kalbėjomės dar nesibaigus praėjusiam sezonui. Todėl tikėjausi, kad galiu grįžti namo.

- Kaip vertinate „Ventspils“ komandą?

- Manau, kad turime labai neblogą sudėtį, visi krepšininkai gerai žaidžia krepšinį, pažįsta vienas kitą ir nori tobulėti. Bėda ta, kad kol kas dar nerodome geriausios sportinės formos, bet tam tikriausiai reikia daugiau laiko. Tikiu, kad sužaidus pirmąsias kovas šį sezoną padarysime teisingas išvadas ir žaidimas ženkliai pagerės.

- Ar nemanote, kad „Ventspils“ klubas lyginant su praėjusiu sezonu susilpnėjo?

- Negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą. Praėjusio sezono rungtynes stebėjau kaip žiūrovas, todėl labai sudėtinga kalbėti apie ekipą, kurioje nerungtyniavai. Kai pats esi aikštelėje, viskas yra kitaip, jauti žaidimą, trūkumus. Nežinau, ar šiais metais esame stipresni, ar silpnesni, bet tikiuosi, kad mūsų žaidimo kokybė vis gerės.

- Kaip debiutantas, ką galite pasakyti apie naująją Baltijos lygą?

- Jau žaidžiau Baltijos lygose anksčiau, tačiau naujojoje BBL rungtyniauju pirmą kartą. Debiutas šiek tiek nervingas, sunkiai kovojome ir su Panevėžio, ir Kėdainių komandomis. Intriga išlikdavo iki pat susitikimo pabaigos ir tik paskutinėmis mačo akimirkomis išplėšdavome pergalę.

Galiu pasakyti, kad BBL lygis yra iš tiesų neblogas. Pirmenybėse kovoja geros komandos. Žinoma, kad „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ visada buvo stipriausios komandos Baltijos šalyse. Tuo tarpu Talinas turėdavo pajėgų klubą, o šiais metais jis nusirito žemyn. Daug geriau atrodo Tartu „Rock“ ekipa, kurios rezultatai kalba už save. Baltijos lygoje žaidžiame gerą ir gražų krepšinį, džiugu, kad ekipose daug Baltijos šalių krepšininkų. Pavyzdžiui, vidutinių Lietuvos komandų pagrindą sudaro lietuviai, o tai labai gerai. Norėtųsi, kad ir Latvijos komandose daugiau laiko aikštelėje praleistų latviai, o ne legionieriai. Taip pat norėtųsi, kad mūsų šalies jaunimas tobulėti spartesniais tempais, mažiau sėdėtų ant suolelio.

- Ar galėtumėte BBL palyginti su Vokietija čempionatu?

- Tai visiškai skirtingos lygos. Vokietijoje labai daug amerikiečių, kurie žaidžia individualesnį krepšinį, kovoja vienas prieš vieną. Baltijos šalyse vyrauja komandinis krepšinis, kuriame daugiau rezultatyvių perdavimų, žaidėjai padeda vienas kitam.

Sunku sulyginti lygų pajėgumą. Tikriausiai kiek stipresnė Vokietijos lyga, tačiau ten žaidžia daugiau komandų – net 18. Vis dėlto man labiau patinka Baltijos šalių krepšinis, ne amerikietiškas.

- Ar „Ventspils“ komandoje turite konkrečių uždavinių?

- Kažkokių konkrečių uždavinių neturiu, niekas nereikalauja, kad įmesčiau po 25 taškus ar atkovočiau po 15 kamuolių. Su komandos vyriausiuoju treneriu esame gerai pažįstami iš nacionalinės rinktinės, kurioje rungtyniauju. Jis norėjo, kad rungtyniaučiau stabiliai ir patikimai, kad stengčiausi dėl komandos. Tą ir darau.

- Kokie šio sezono tikslai ir norai?

- Pirmiausiai ir svarbiausia, privalome laimėti Latvijos čempionatą - tai šimtaprocentinis tikslas. Žinome, kad bus labai sunku, bet privalome apginti čempionų titulą. Baltijos lygoje norime bent jau patekti į finalo ketverto varžybas, o ULEB taurės turnyre norėtume patekti bent jau į antrąjį varžybų etapą, o toliau – kaip pasiseks.

- Latvijos čempionate pagaliau turėsite rimtų konkurentų iš Rygos.

- Taip, Ryga turi dvi stiprias komandas „Barons“ ir „ASK Riga“. Į jas sugrįžo nemažai užsienyje rungtyniavusių latvių, o taip pat jų gretose nemažai pajėgių legionierių. Bet „Ventspils“ klubas ir praėjusiame sezone turėjo sunkumų su šiomis komandomis. Negali būti jokių pasiteisinimų, privalome nugalėti šias komandas bei iškovoti nugalėtojų titulą.

- Jums jau 33 metai, ar jau pradedate mąstyti apie karjeros pabaigą?

- Apie karjeros pabaigą dar nemąstau. Dabar rungtyniauju ir nesuku galvos apie karjeros pabaigą, būtų kvaila apie tai galvoti. Su „Ventspils“ ekipa turiu dviejų metų kontraktą, o po to bandysiu žaisti toliau. Be abejo, viskas priklauso ir nuo sveikatos galimybių, tačiau kol kas nusiskundimų neturiu.

Vis dėlto pabaigęs profesionalaus krepšininko karjerą, norėčiau likti krepšinio pasaulyje. Galėčiau dirbti treneriu ar padėjėju, ar būti menedžeriu, ar galų gale padavinėti rankšluosčius. Rygoje yra trenerių mokykla, kurią pabaigus gauni diplomą ir licenciją, leidžiančią dirbti treneriu, gali treniruoti Latvijos komandą. Lankausi šioje mokykloje ir sieksiu gauti trenerio licenciją.