Triukšmingai prasidėję, bet greitai nurimę krepšinio karo metai: FIBA krachas rinktines patikės į Eurolygos rankas? (9)

Prieš daugiau nei metus Europos krepšinyje pradėjo vykti sujudimas, sukėlęs daug kalbų, nerimo, prielaidų ir spėliojimų.

Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) užsimojo ne visai demokratiškais būdais prisivilioti klubus į savo organizuojamus turnyrus. Tada FIBA išsiuntė laiškus šalių federacijoms ir juose nurodė, kad stojus į Eurolygos pusę realu sulaukti rimtų sankcijų – tai reiškė, jog rinktinės galėtų būti pašalintos iš tarptautinių turnyrų.

FIBA ir Eurolygos vadovai bandė sėsti prie bendro stalo ir ieškoti kompromiso, tačiau jo rasti nepavyko, nes federacija savo užmojų mažinti nesiruošė.

Po tokių, kaip vėliau pasirodė, beverčių grasinimų ir ultimatumų vis daugiau klubų ėmė šokti į FIBA Čempionų lygos ir Europos taurės pusę. Eurolygos organizuojamą Europos taurę į FIBA turnyrą iškeitė ir Klaipėdos „Neptūnas“.

FIBA neslėpė didelių ambicijų dėl Čempionų lygos turnyro, kuris esą būtų itin pajėgus ir iškart pranoktų Europos taurę, tačiau pirmasis sezonas rodo kitokią realybę. Pajėgių ekipų ten yra, bet tikrai ne visos atkrintamųjų dalyvės būtų galėjusios konkurencingai atrodyti Europos taurėje.

Prabėgus laikui visi ultimatumai tapo užmiršti ir rodos, jog triukšmingai prasidėjęs sąmyšis visiškai nurimo. Tuo tarpu vis daugiau komandų, jau susipažinusių su FIBA turnyru, taip pat ėmė prašytis grįžti į Europos taurę. 

Dar prieš metus Krepsinis.net kalbintas buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigė, kad FIBA grasinimai neduos jokio rezultato ir krepšinio karu praminta situacija tik galutinai pražudys aukščiausius Europos krepšinio vadus.

„FIBA žmonės bijo pripažinti, kad nebesugrąžinsi to, kas buvo, kad reikia sėsti bei tartis. Būtų logiška, jei jie tiesiog pripažintų savo pralaimėjimą klubinio krepšinio kontekste ir ateitų derėtis su Eurolyga dėl bendro produkto.

Tuo tarpu dabar FIBA grasina pati sau ir tai yra paskutinis destrukcijos etapas“, – tada kalbėjo M.Balčiūnas.

Dabar susisiekus su krepšinio užkulisius gerai išmanančiu vyru jis sakė, kad nuspėtas scenarijus buvo logiškas. „Kitaip ir būti negalėjo“, – teigė jis.

Apie tai, kas po šio sezono laukia Europos krepšinio, kokios buvo viso sujudimo pasekmės ir kokią jų naudą išvysime jau netrukus – pokalbis su M.Balčiūnu.

Balčiūnas

– Mindaugai, kai su jumis kalbėjomės per patį istorijos įkarštį, buvote tikras dėl FIBA fiasko.

– Lyg koks aiškiaregys (Juokiasi). Tiesiog žinant FIBA sugebėjimus ir jų organizaciją, nereikia būti aiškiaregiu, kad nuspėtum, jog viskas taip įvyks. Tai organizacija, kuri nusidažiusi fasadą, nors vidus – visiškai sugriuvęs. Norint gero krepšiniui, būtina būti atviru visuomenei, pasirinkti tinkamus valdymo metodus ir atsižvelgti į rinką – to FIBA nedaro.

Pažiūrėkime, net prancūzai, kurie buvo vieni aktyviausių FIBA palaikytojų, dabar nori nuo jų pabėgti. Tam prireikė viso labo mažiau nei metų.

– Kas Europos krepšinyje per šiuos metus labiausiai pakito ir kas daugiausiai laimėjo iš šios karo situacijos?

– Rinka diktuoja tikrąsias vertybes ir šiuo atveju Eurolyga pakėlė tiek organizacinį, tiek komercinį savo lygį. Eurolyga progresuoja ir tą daro gana sparčiai. Džiaugiuosi, kad net tokios mažesnės komandos kaip Kauno „Žalgiris“ gali susikurti svarų finansinį pagrindą Eurolygos kontekste. Jie gauna solidžias įplaukas iš televizijos, bilietų pardavimų, prizinių fondų – visa tai yra progresyvios organizacijos požymis. Ir būti tokioje organizacijoje yra vertybė.

Kitas dalykas, kad Eurolygos turnyras yra limituotas. Visai didžiulei Europos rinkai 16 komandų, mano nuomone, yra mažoka. Bet šiandien dieną geriau yra sutvirtinti tų 16 komandų sąstatą bei po truputį plėsti – ką darė ir NBA.

Labai linkiu Eurolygai žengti kitą drąsų žingsnį – paskelbti nacionalinių rinktinių čempionatą. Tada nacionalinės krepšinio federacijos turėtų apsispręsti, su FIBA ar Eurolyga joms yra pakeliui. O renkantis iš šių variantų, šiuo atveju Eurolyga turėtų didelį pranašumą.

– Jei Eurolyga priimtų tokį žingsnį, ko gero FIBA tai būtų paskutinis smūgis, po kurio iš organizacijos išvis nieko neliktų?

– Manau, kad visiška agonija ištiks kitą rudenį, kai į rinktines bei pasaulio čempionato atrankos turnyrą neatvyks net Eurolygos žaidėjai ir nacionalinis krepšinis taps devalvuotas iki trečiarūšio. Kuo greičiau Eurolyga priims šį žingsnį, tuo geriau nuo to bus visam Europos krepšiniui.

Pažiūrėkime į JAV pavyzdį, nes vis tik tai progresyviausia rinka. Ten nacionalinį krepšinį kontroliuoja klubų asociacija ir jie yra suinteresuoti vystyti rinktinę. Lygiai taip pat būtų ir čia – komandos taptų suinteresuotos leisti žaidėjus į rinktinę, nes tai suteiks papildomų pajamų ir jiems patiems.

O taip pat gims gražus ciklas, kuomet nacionalinis ir klubinis krepšinis bus suinteresuotas auginti vienas kitą, nes dabar yra priešprieša, kurią sukūrė FIBA.

– FIBA labai ambicingai pristatinėjo Čempionų lygos projektą ir įrodinėjo jo pranašumus prieš Eurolygos turnyrus. Vis tik Čempionų lygoje jau sudalyvavusios komandos trokšta grįžti į Europos taurę ir panašu, kad FIBA projektas jau kitą sezoną gali tapti žlugęs.

– Jau dabar, lyginant kokybę, Čempionų lyga visiškai neprilygsta Europos taurei. Ambicijos buvo didelės, pažadai apie šimtamilijoninius biudžetus – irgi, bet, deja, nieko panašaus nėra. Džiugu kad gyvename atviroje visuomenėje, nes tai padeda apsivalyti krepšinį. 

– Ar galima sakyti, kad visas šis FIBA ir Eurolygos konfliktas išėjo į naudą Lietuvos krepšiniui? Ko gero, jei ne jis, Europos taurėje tikrai nebūtume turėję Panevėžio „Lietkabelio“, o ir Lietuvos kontekste šis klubas dabar nebūtų toks stiprus?

– Taip, „Lietkabelis“ iš to tikrai laimėjo ir padarė fantastinį proveržį. Manau, kad Lietuvoje gimė dar vienas stabilus klubas – tai tikrai į naudą Lietuvos krepšiniui.

Tačiau kita komanda – Klaipėdos „Neptūnas“ – šioje situacijoje laimėjo mažiau. Šios ekipos augimas buvo labai stabilus, Osvaldas Kurauskas klube padarė fantastišką darbą ir labai gaila, kad tiek daug padarę žmonės yra taip „gražiai“ išlydimi. Bet nesiplėsiu – tai vietinių žmonių reikalas. Įdomu, kaip viskas atrodys kitą sezoną, kai Čempionų lyga bus dar mažiau patraukti – kaip tada atrodys „Neptūnas“.

Kita vertus, Eurolyga dar gali priimti sprendimų dėl Europos taurės plėtros, galbūt galėtų būti formuojamas antras divizionas, kuris vis tiek būtų vienas prestižiškiausių Europoje.

– Jūsų nuomone, kokie pokyčiai Europos krepšinyje gali įvykti per artimiausius metus?

– Tendencijos tokios, kad Eurolyga neabejotinai stiprės ir esminis lūžis įvyks rudenį, kai į rinktines sezono metu nesuvažiuos ne tik NBA, bet ir Eurolygos žaidėjai. Tada iš federacijų kils galutinis nepasitenkinimas FIBA ir reikės rinktis: arba išsivalyti iš vidaus ir keisti vadovus, arba kurti naują struktūrą.

Norisi, kad permainos įvyktų kuo greičiau ir žmonės, kurie investuoja į krepšinį bei klubus, matytų vis daugiau naudos – tai būtų didelis laimėjimas visam Europos krepšiniui.

Futbolo pavyzdys rodo, kaip sėkmingai Europos rinkoje galima plėtoti sporto industriją, iš jo daryti verslą, o antra pasaulyje sporto šaka – krepšinis – taip pat turi geras perspektyvas. Svarbiausia – atsikratyti iš senų laikų atėjusios stagnacijos mentaliteto, nes proveržis jau padarytas ir Eurolyga tam pamatus paklojo.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys