Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygos ketvirtfinalį pradėjo itin nuviliančiai – iš Stambulo grįžta su rezultatu 0:2 ir dabar jau turi kurti istoriją, jeigu nori nugalėti „Fenerbahče“ bei prasibrauti į finalo ketvertą.
Tiesiog reikia pripažinti, kad jeigu pirmajame susitikime žalgiriečiai dar organizavo sugrįžimą ir viltis atsitiesti ruseno, tai antrajame mače nebuvo jokių šansų ir jau po dviejų kėlinių viskas buvo aišku, o priartėjimas ketvirtajame ketvirtyje buvo tik kosmetinis remontas.
Jeigu po pirmųjų rungtynių buvo viltis, kad pasistiebus atsarginiams žaidėjams, kurie tada įmetė tik 9, bus geriau, tai šiuo klausimu reikalai pasitaisė ir šįkart surinkti 24 taškai, bet gerokai daugiau bėdų buvo kitur.
Didžiausia problema lieka nepataikomi tolimi metimai – reguliariajame sezone po beveik 40 proc. iš toli atakavę žalgiriečiai dabar Stambule pataikė 10 iš 45, kas yra 22 proc. Įdomu, kad abejos rungtynės praktiškai identiškos – 5/22 ir 5/23.
Kaip kažkada per minutės pertraukėlę sakė Jonas Kazlauskas, atrodo, kad žaidėjai tiesiog „pridėję į kelnes“. Daug pasakė jau antrojo mačo pradžia, kai Arnas Butkevičius po ispaniško pikenrolo išmetė gerą metimą ir nepataikė, o kitas laisvas jo tritaškis net nelietė lanko. Kai galėjo mesti trečią kartą, pasirinko perdavimą ir jis pasibaigė klaida. Daugiau po to epizodo puolėjas nebežiūrėjo į krepšį – taikliausias Eurolygos metikas pataikė 0 iš 4 per dvejas rungtynes.
Šarūnas Jasikevičius ir „Fenerbahče“ nusispjovė į skaičius – jie puikiai žino, kad A.Butkevičiaus ir Ąžuolo Tubelio procentai yra tik statistikos protokolas, bet tai nėra realiai geri metikai, ypatingai, kai slegia įtampa ir tau jau reikia įmesti, kadangi nuo to daug kas priklauso. Tas pats Ą.Tubelis iš 7 pataikė vos 1 tritaškį. Abu geriau nei daugelis tikėjosi sezone pataikę puolėjai realizavo 1 iš 11, o metė lygiai 25 proc. visų tritaškių per dvejas rungtynes. Šaro terminais kalbant, „Fenerbahče“ gali gyventi su tokiu pataikymu.
Visi „Fenerbahče“ gynybos žetonai yra sudėti ant Sylvaino Francisco stabdymo. Nėra dvigubos gynybos, nėra kažko labai išskirtinio – tiesiog leidžiama prancūzui veržtis į kairę pusę ir tada jis jau sutinka visą Eurolygos čempionų gynybos sieną, kur „Žalgirio“ vedlį pasitinka 3 ar net 4 varžovai. Akivaizdu, kad susidūrus su tokia gynyba S.Francisco vienas „Žalgirio“ į pergales nenuves.
Viskas krepšinyje paprasta, kai tu pataikai į krepšį – juk ir laimi komanda, kuri įmeta daugiau. Taip yra ir su gynyba prieš S.Francisco – jeigu kiti žaidėjai pataikytų, „Fenerbahče“ būtų priversta kažką daryti kitaip, negalėtų rikiuoti gynybos sienos prieš vieną žaidėją. Dabar rizika ties Ą.Tubeliu, A.Butkevičiumi ar kitais žaidėjais labai gerai pasiteisina. Gali mesti ir Mosesas Wrightas, kuris realizavo 1 iš 4. Tokius variantus Š.Jasikevičius ima tikrai.
S.Francisco niekur nedingo, jis aštrus ir pasiruošęs, tik net būdamas kandidatu į Eurolygos MVP arba net tapdamas pačiu naudingiausiu lygos žaidėju vargiai tu vienas pralauši tokią gynybinę sieną. S.Francisco yra pasiruošęs ir ketvirtajame kėlinyje atkarpa tai parodė – vos „Fenerbahče“ šiek tiek atleido vadeles, jis per 54 sekundes sumetė 7 taškus.
„Žalgiris“ Stambule buvo toks, kokio mes jo nematėme visą šį sezoną – apstumdytas, per lėtas, palūžęs ir nežinantis, ką gali padaryti.
Kaip kardinaliai vaizdą keičia kelios detalės – 34-ajame ture Ą.Tubelis kaip šiltą vilną taršė Mikaelį Jantuneną ir kaip viskas apsivertė aukštyn kojomis serijos antrosiose rungtynėse, kur suomis sumetė 13 taškų, atkovojo 6 kamuolius (4 iš jų puolime) bei surinko 23 naudingumo balus. Tai yra jo geriausias sezono mačas ir naudingiausias apskritai karjeroje Eurolygoje. Dabar jau M.Jantunenas apstumdė žalgiriečius ir ėmė vieną kamuolį po kito.
Pasimetimą rodo ir paprasti dalykai, kai „Fenerbahče“ per pirmus du kėlinius atkovojo daugiau kamuolių puolime nei „Žalgiris“ gynyboje. Ir tas įgrisęs žodis fiziškumas čia yra labai banalus, bet ne iki galo tikslus – kartais trūksta koncentracijos ar varžovai labiau nori. Labai keista, kai pralaimėjus pirmąsias rungtynes antrose „Fenerbahče“ laimi daugiau „50 prieš 50“ kamuolių nei žalgiriečiai, kuriems jau dega užpakaliai.
Rūbinėje po mačo Nigelas Williamsas-Gossas aktyviai diskutavo su Ignu Brazdeikiu apie tokius epizodus, kai „Fenerbahče“ pasiimdami kamuolius, kurie dar niekam nepriklausė. Apskritai amerikietis atrodė labiausiai nusivylęs iš visų žalgiriečių. Jo veide buvo ne tik pralaimėjimas, jo veide buvo atspindys, kad „Žalgiris“ niekada šiame sezone dar nebuvo toks.
Pralaimėti „Fenerbahče“ komandai nėra gėda ar kažkas labai netikėto. Tai yra genialaus trenerio vadovaujama ekipa, kuri pernai laimėjo Eurolygą ir ji visada tokioms serijoms būna paruošiama gerai. Blogai šioje situacijoje tik tai, kaip atrodė pats „Žalgiris“ – aptrupėjęs, pasimetęs, išsigandęs ir praradęs pasitikėjimą savo jėgomis.
Grįžtanti serija į Kauną teikia vilčių, kad daugiau tokio „Žalgirio“ nepamatysime. Tiesiog vizualiai sunku įsivaizduoti, kad sausakimšoje ir žaliai nusidažiusioje arenoje žalgiriečiai nepataiko tritaškių ar nesugeba atsikovoti kamuolių. Laimės ar nelaimės jau yra kitas klausimas, bet parodyti kitokį veidą, energiją ir emocijas „Žalgiris“ tiesiog privalo.
Privalo ne tik dėl to, kad jie nenusipelnė baigti sezono 0:3, bet ir todėl, kad tiesiog tai būtų duoklė sirgaliams už labai brangiai išpirktus bilietus bei palaikymą nuo pat pirmojo turo. Reikia laimėti antradienį ir pabandyti pastumti „Fenerbahče“ į nepatogią situaciją bei užsidirbti dar papildomą milijoną į klubo sąskaitą.
Papildomi pinigai galėtų išeiti į naudą, gal tada vietoje I.Brazdeikio, Dovydo Giedraičio ar Maodo Lo galima būtų įsigyti žaidėjus, kurie tokiose serijose duotų naudos, o ne tik būtų aikštelėje arba vietą „Žalgiryje“ turėtų dėl lietuviško paso.
„Žalgiris“ moka ir gali geriau.
Norėdami komentuoti prisijunkite.