„The Last Dance“: ryšys su K.Bryantu, lažybų skandalai ir pirmoji karjeros pabaiga M.Jordano akimis (10)

Šviesą pagaliau išvydo ilgai brandinta dokumentika apie 1997–1998 metų Čikagos „Bulls“ sezoną. Michaelo Jordano klubas sutiko į savo vidų įsileisti žurnalistus, kurių filmuota medžiaga sandėlyje praleido daugiau nei du dešimtmečius.

Keletas bandymų žalią medžiagą paversti dokumentika ir atskleisti pasauliui baigėsi nesėkmingai, tačiau lemtingais tapo 2020-ieji, kai darbo ėmėsi ESPN ir „Netflix“. Pasirodė 10 serijų projektas „The Last Dance“.

Dviejų pirmųjų serijų reziumė galima rasti čia, trečiosios ir ketvirtosios – čia, o šį kartą apžvelgsime penktąją ir šeštąją. Tiems, kurie ketina dokumentiką žiūrėti „Netflix“, straipsnį rekomenduotina atsiversti tik po to. Neturintiems galimybės peržiūrėti „The Last Dance“, pateiksime progą pajausti M.Jordano Čikagoje kurtą istoriją.

Penktoji serija startuoja 1998-ųjų „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, kurios vyko M.Jordano pamėgtoje „Madison Square Garden“ arenoje. Šis mačas tapo savotišku deglo perdavimu – 35 metų sulaukusi žvaigždė žaidė galimai paskutiniąsias tokio tipo rungtynes, devyniolikmetis Kobe Bryantas – pirmąsias.

Los Andželo „Lakers“ jaunuolis jau tada buvo laikomas būsima legenda ir M.Jordano pasekėju. Tai jis iškart patvirtino gynyboje imdamasis savo dievuko, kurio žaidimu žavėjosi visą vaikystę. K.Bryantui tada nepavyko sustabdyti „Bulls“ žvaigždės, kuri tapo „Visų žvaigždžių“ mačo MVP, tačiau tuo pačiu užsimezgė ilgalaikė draugystė.

„Nekenčiu lyginti, kas būtų geresnis žaidėjas vienas prieš vieną, nors žmonės man sakydavo, kad galėčiau įveikti Michaelą. Reikia suprasti, kad be jo nebūčiau laimėjęs penkių titulų ir tapęs tokiu, kokiu buvau“, – teigė K.Bryantas.

Prie tokios M.Jordano reputacijos kūrimo prisidėjo ne tik jo darbai aikštėje. Dar 1984-aisiais debiutuodamas NBA jis pasinėrė ir į reklamos pasaulį. Tuomet dauguma lygos žvaigždžių priklausė „Converse“ šeimai ir reklamavo bei žaidė šios firmos avalyne. Vis dėlto ši kompanija nenorėjo iškelti M.Jordano virš tokių žmonių kaip Larry Birdas ar Magicas Johnsonas, todėl jam teko sukti kitu keliu.

Agentas Davidas Falkas ir mama paskatino krepšininką prieš savo norą tartis su „Nike“, kurie tuo metu dar koncentravosi į bėgimo ar teniso batelius ir buvo gerokai mažesnio masto. Sukirtus rankomis su jauna žvaigžde pasirodė „Air Jordan“ sportinių batelių linija, iš kurios buvo tikimasi uždirbti 3 milijonus JAV dolerių. Šie lūkesčiai gerokai viršyti – bateliai greitai tapo ne tik sporto, bet ir kultūros dalimi, o jau pirmaisiais metais pajamos siekė 126 milijonus JAV dolerių.

1992-aisiais M.Jordanas finale susidūrė su Portlando „Trail Blazers“ ekipa. „Bulls“ legenda pripažino, kad oponentas buvo išties pavojingas, bet tuo metu jį tiesiog įžeidė palyginimas su Clyde'u Drexleriu.

Love it. Clyde Drexler is one of the best players to ever play in the NBA. Jordan: "I was offended to be compared to him." And MJ was right.

— Dave Biddle (@davebiddle) May 4, 2020

M.Jordanas finalo išvakarėse žadėjo M.Johnsonui, kad negailės savo varžovo. Kaip tarė, taip ir padarė – jau pirmajame mače gerino rekordus dar iki ilgosios pertraukos sumesdamas 6 tritaškius bei pelnydamas 35 taškus, o „Bulls“ varžovus nušlavė 122:89. Visą seriją C.Drexlerį kankinęs M.Jordanas atvedė „Bulls“ iki triumfo 4:2 bei pasiėmė savo antrąjį titulą.

Iškart po šios serijos buvo pradėta ruoštis 1992-ųjų olimpiadai, kurioje pirmą kartą buvo leista dalyvauti NBA krepšininkams. Į JAV rinktinę nepateko tuo metu ryškia žvaigžde buvęs Isiah Thomasas. Iškart pasklido gandai, kad taip nutiko dėl nesutarimų su M.Jordanu, tačiau šis tai neigė.

„Visada gerbiau Isiah talentą. Mano manymu, geriausiu visų laikų įžaidėju yra Magicas, o Isiah – iškart už jo. Kad ir kaip jo nekęsčiau, gerbiu jo žaidimą. Buvo spekuliuojama, kad nenorėjau jo rinktinėje, bet aš nė karto nepaminėjau jo vardo“, – teigė M.Jordanas.

„Bulls“ žvaigždė itin vertino „Svajonių komandos“ treniruotes ir harmoningą charakterį. I.Thomasas tuo metu nesutarė ne tik su juo, bet ir su M.Johnsonu, L.Birdu ir Scottie Pippenu, o tai jau sudarė didelę dalį komandos.

Barselonoje vykusiose treniruotėse komanda pasidalindavo į dvi dalis bei žaisdavo tarpusavyje, o M.Jordanas į kiekvieną frazę ar pražangą reagavo kaip NBA atkrintamosiose. Pasitaikydavo momentų, kai jis aprėkdavo rungtynėms teisėjavusį vyruką ar supykęs sviesdavo kamuolį į tribūnas, tačiau visa tai likdavo aikštelėje – viešbutyje jis iki išnaktų pliekdavo kortomis su M.Johnsonu.

Olimpiadoje ryškiausiu amerikiečių iššūkiu tapo Kroatijos rinktinė, kuriai atstovavo jauna žvaigždė Toni Kukočius. Kroatą naujokų biržoje jau buvo pasirinkusi Čikagos ekipa, o komandos žvaigždes erzino, kiek daug dėmesio jam skyrė komandos vadovai. T.Kukočius buvo vadinamas komandos ateitimi, todėl Barselonoje „Bulls“ žvaigždės nusprendė įrodyti savo – asmeninę gynybą į savo rankas paėmė M.Jordanas ir S.Pippenas. Kroatas aikštėje buvo skriaudžiamas taip, kad NBA žvaigždės net suabejojo, ar šis dar norės persikelti per Atlantą.

Pirmąjį mačą JAV laimėjo 103:70, o T.Kukočius tepelnė 4 taškus. JAV žvaigždės nebetikėjo kroato ateitimi stipriausioje pasaulio lygoje, tačiau vaizdą visiškai pakeitė antrasis komandų susidūrimas olimpiniame finale. JAV vėl laimėjo 117:85, tačiau T.Kukočius pelnė 16 taškų (3/5 tritaškių), atkovojo 5 kamuolius ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus, taip pelnydamas sau pagarbą.

Apdovanojimų ceremonija buvo pažymėta nauju skandalu – M.Jordanas vėliava pridengė „Reebok“ logotipą, kuris už didelę kainą atsidūrė ant JAV atletų krūtinių. To priežastis buvo paprasta – ištikimybę itin vertinęs M.Jordanas liko „Nike“ pusėje.

Ištikimybė prekės ženklui net pakenkė krepšininko reputacijai. 1990-aisiais Šiaurės Karolinos senatoriaus rinkimuose varžėsi juodaodis demokratų partijos kandidatas Harvey Ganttas ir rasistine ideologija garsėjęs respublikonas Jesse Helmsas. M.Jordanas tada atsisakė dalyvauti H.Gantto rinkiminėje kampanijoje, tai motyvuodamas paprasta fraze – „respublikonai taip pat perka sportbačius“. Politiškai aktyvius atletus kaip Muhammadas Ali gerbęs M.Jordanas nusprendė į tai nesivelti ir prioritetą teikti savo atributikos pardavimams.

Tai trumpam apgadino M.Jordano įvaizdį, tačiau jo stebuklai aikštelėje greitai nustūmė tai į užmarštį. 1998-aisiais galimai paskutinės legendos rungtynės Atlantoje sutraukė iki šiol rekordines tribūnas – Džordžijoje mačą stebėjo net 62 tūkstančiai žiūrovų.

Komandos viduje situacija nebuvo tokia ideali. M.Jordano konkurencingumas ir griežtas požiūris kartais keldavo įtampą, pavyzdžiui, lemiamais momentais jis neleisdavo duoti kamuolio tam tikriems komandos žaidėjams. Situaciją dar paaštrino 1992-aisiais pasirodžiusi Samo Smitho knyga „Jordan Rules“, kurioje buvo nušviesti „Bulls“ užkulisiai. Anoniminės komandos žaidėjų citatos apie tamsiąją M.Jordano pusę padalino komandą į skirtingas dalis ir skatino ieškoti atpirkimo ožių.

Užkulisinės peripetijos nesutrukdė Čikagos klubui 1993-aisiais pasiekti Rytų konferencijos finalo, kuriame laukė nauja kylanti jėga – Niujorko „Knicks“ su Patricku Ewingu priešakyje. Sostą perimti norėjusi didmiesčio ekipa demonstravo Detroito „Pistons“ priminusį kietą žaidimą bei dantis parodė laimėdami jau pirmąjį serijos mačą – 90:88. Antrasis mačas baigėsi analogiškai – 96:91.

Prieš antrąjį mačą M.Jordanas buvo pastebėtas po vidurnakčio lošiantis Atlantik Sityje. Tai iškart virto dideliu skandalu, nes į lažybas jis buvo įsivėlęs ir anksčiau. 1991-aisiais M.Jordanas nepasirodė titulo paminėjime Baltuosiuose rūmuose, nes lošė su Jamesu Bouleriu. Vėliau pastarasis pateko į teismą, o M.Jordanas buvo liudininku, prisipažinusiu, kad sumokėjo jam 57 tūkstančių JAV dolerių už praloštą skolą. San Diego arenos vadybininkas Richardas Esquinasas teigė, kad M.Jordanas golfo aikštelėje jam yra pralošęs daugiau nei milijoną JAV dolerių.

„Golfą žaidžiau labai dažnai, jei žmonės pasiūlydavo man lažintis iš pinigų – lažindavausi. Tik vėliau sužinodavau, su kokiais žmonėmis susidūriau. Išmokau tą pamoką. Tačiau pats lošimas nebuvo kažkas blogo“, – teigė M.Jordanas.

„Bulls“ lyderis teigė lažinęsis tik dėl golfo ir kortų lošimų, o krepšinio į tai neįtraukęs, jam antrino ir R.Esquinasas bei tuometinis NBA komisaras Davidas Sternas, nieko nusikalstamo neįžvelgęs.

„Michaelas mėgo lažintis iš pinigų ir lošė iš didesnių sumų nei daugelis. Vis dėlto, turint omenyje, kiek jis uždirbo, lošimai niekada nepasiekė milžiniškos krizės lygio“, – teigė D.Sternas.

M.Jordanas teigė niekada neturėjęs problemų dėl lošimo, nes gali bet kada nustoti tai daryti. Vienintele savo problema jis laikė konkurencingumą ir norą varžytis visose srityse. Lažybų skandalai nepaveikė jo finansiškai, tačiau sudavė smūgį krepšininko reputacijai – spaudos konferencijose į lošimų klausimus teko atsakinėti beveik taip pat dažnai, kaip į krepšinio ir atletą tai erzino. Galiausiai jis atsitvėrė tylos siena. Savo požiūrį M.Jordanas įrodė aikštėje – serija prieš „Knicks“ buvo visiškai perlaužta ir laimėta 4:2.

Finale „bulių“ laukė Fynikso „Suns“ su MVP sezoną sužaidusiu Charlesu Barkley. M.Jordanas pripažino, kad jį kiek nuvylė toks reguliariojo sezono naudingiausio žaidėjo pasirinkimas, tačiau tai jis panaudojo kaip motyvaciją. Jau pirmąjį mačą Čikagos ekipa laimėjo 100:92, antrąjį – 111:108. „Saulės“ neketino nusileisti, trečiąjį mačą laimėjo po trijų pratęsimų (129:121), tačiau trečiajame vėl krito ir suteikė „Bulls“ pranašumą 3:1.

Čikagoje prasidėjo ankstyvas titulo šventimas, o „Suns“ visas kalbas nutraukė pergale svečioje arenoje. Šeštasis mačas pasižymėjo kieta kova, lemiamu Johno Paxsono tritaškiu ir trečiuoju „Bulls“ titulu. Vis dėlto Čikagoje tai virto labiau palengvėjimu nei tikru džiaugsmu, kuris taip pat netruko ilgai.

„Fiziškai aš buvau labai pavargęs, o psichologiškai – seniai tą ribą peržengęs. Kai darai kažką daugybę kartų, prarandi tam alkį. Geriau būsiu už uždarų durų nei klausysiuosi kritikos iš žmonių, kurie manęs net nepažįsta“, – karjerą pakilime baigdamas teigė vos 30-ties sulaukė M.Jordanas.

Krepšinio pasaulį šokiravusi žinia leido legendai trumpam pasukti į beisbolą, pailsėti nuo dramų ir sugrįžus susirinkti papildomų titulų. 1998-aisiais antroji M.Jordano karjeros pabaiga buvo visiškai kitokia – aiškiai laukta ir afišuota net jo paties.

„Niekas nenori, kad išeičiau dar galėdamas dominuoti, tačiau aš pasitrauksiu dar likus dviems sezonams iki to, kai mano įgūdžiai parodys, kad nebegaliu žaisti. Nenoriu praleisti tinkamo laiko išeiti. Kiti turi kitokį požiūrį, Ewingas sakė, kad jį iš aikštės reikės išnešti, nes žais kol paeis. Manęs niekas neišneš, aš noriu išeiti pats. Nemanau, kad pasiilgsiu krepšinio“, – atkrintamųjų išvakarėse teigė M.Jordanas.

Rungtynes prieš Niudžersio „Nets“ jis pasitiko su milžinišku pasitikėjimu ir pranašiškais automobilio numeriais „Two Treys“, reiškiančiais antrą kartą iškovotus tris titulus paeiliui.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra