T.Masiulis: apie S.Francisco klasę ir auksinius J.Kazlausko patarimus (5) VIDEO INTERVIU

Kaune tęsiasi svajonių sapnas, o po nuostabios „Žalgirio“ pergalės prieš Barselonos „Barcelona“ vyr. treneris Tomas Masiulis džiaugėsi laimėjimu, bet išliko ištikimas sau ir nežiūrėjo toli į priekį.

„Pirmiausia, su pergale žaidėjus ir sirgalius, tikrai geras laimėjimas. Pabaigoje turėjome daugiau energijos ir tai mums padėjo. Išlikome iki paskutinės minutės kartu, kovojome dėl kiekvieno kamuolio ir nusipelnėme šios pergalės“, – spaudos konferenciją pradėjo T.Masiulis.

Sylvainas Francisco be taškų išbuvo pirmus tris kėlinius, bet per ketvirtą vienas pats sumetė 14 taškų ir nulaužė rungtynes. T.Masiulis kalbėjo apie gynėjo klasę.

„Jo toks lygis yra, – apie prancūzą atsakinėjo T.Masiulis. – Jis sugeba nepanikuoti. Svarbiausia, kaip žaidi pabaigoje. Jis išliko ramus, matau, kad dirba su savimi, mes irgi padedame. Turime kautis iki galo ir nepradėti panikuoti. Sunku tai padaryti, kartais ir treneris per daug pradeda... Visi bandome tai daryti, išlikti kartu. Pradžioje gal norėjosi dar daugiau, kad judintų kamuolį, bet stengėsi dėl komandos, neperskubėjo ir lemiamu metu padarė savo darbą. Tai yra jo klasė.“

– Šiandien stengėtės nesikeisti dengiamaisiais. Pradžioje Dario Brizuela porą tritaškių laisvas išmetė prie nesusikalbėjimo, bet kaip apskritai komandai sekėsi persiorientuoti prie kitos gynybos sistemos?

– Mes kartais žaidžiame tokią gynybos sistemą. Tuos tritaškius Brizuela išmetė laisvas, nes ėjome per apačią. Tai buvo gynėjų klaida. Kaip ir sakėte, nesinorėjo keistis su jų dideliais žmonėmis. Nusprendėme, kad geriau Vesely meta nei Punteris tritaškius. Manau, kad tikrai neblogai pasisekė. Šį vakarą ta gynyba veikė, kitą – žiūrėsime.

– Kiek per penkerius metus nuo pirmo mačo prieš Xavi Pascualį pasikeitė Tomas Masiulis?

– Ne man klausimas. Aš manau, kad nieko nepasikeičiau. Koks buvau, toks esu. Kiti gali pasakyti, ar pasikeičiau. Tikrai žaidėme ten panašiai, prisimenu tas rungtynes puikiai. Pralaimėjome, bet žaisčiau panašiai ir dabar.

– Po rungtynių iškart pasikalbėjote su Jonu Kazlausku.

– Tai žmogus, į kurį lygiuojuosi. Su juo laimėjau didžiausius savo laimėjimus kaip žaidėjas, mane pakėlė į tą lygį praktiškai iš niekur. Esu jam dėkingas. Po rungtynių su PAO nesugebėjau prie jo prieiti ir kaltinau save, dabar turėdamas progą nuėjau ir padėkojau. Vasarą buvome su juo susitikę Beno Matkevičiaus seminare, paklausiau jo patarimo, nes jie man yra aukso vertės. Trumpi, aiškūs. Didelis dėkui jam ir aš esu čia dalis dėl to, nes jis daug davė man.

– Aplink Mosesą Wrightą daug kalbų pastaruoju metu. Ar šiandien matėte jo papildomą motyvaciją? 

– Jis taip žaidžia ne tik šias rungtynes, nuo gruodžio mėnesio panašiame stiliuje. Tikrai žinau, kad jam nėra lengva žaisti, bet rodo jo klasę. Noriu, kad nuo pirmų minučių taip žaistų, kaip antrą pusę, bet džiaugiamės už jį. Nesvarbu – pasirašęs ar nepasirašęs, bet smagu, kad dėjo tokius žingsnius į priekį ir yra vienas geriausių centrų. Tą įrodinėja kiekvieną dieną žaidimu.

– Per apšilimą jis puikiai pataikė tritaškius, bet kai paklausiau po rungtynių, sakė, kad baisu mesti, nes treneris neleidžia.

– (juokiasi) Iš pradžių turi viską po krepšiu sugrūsti, o po to leisime mesti. Svarbu laimėjome. Bet jei jis bus kantrus, pažadėjau, kad sužaisime jam derinį ant tritaškio. Kiekvienas turime daryti savo darbą. Jei jis pradės žiūrėti savo, gali važiuoti į kitas komandas. Kai darome savo darbą, galime kažko tikėtis. Tokia – mano vizija. 

– „Žalgiris“ namie 2026 m. laimėjo visus 7 mačus, daug euforijos Kaune. Kaip galvojate, kad visa emocija iš sirgalių žaidėjams gali labiau padėti ar pakenkti?

– Mes patyrę, aš esu irgi daug matęs ir turime gyventi rungtynės po rungtynių. Po „Fenerbahče“ sakiau ir dabar sakau – man svarbu, kaip žaisime su „Lietkabeliu“. Norime vaikščioti ant žemės, suprantame žiūrovų reakcijas, bet tikrai dar nieko nepasiekėme. Pergalės dar neužtikrina net įkrintamųjų. Visada galvoju, kad kitos rungtynės yra lemiamos. Džiugu, kad geriname žaidimą, žaidėjai tuo tiki ir prie tokio palaikymo yra palaima žaisti.

– Treneri, norite stovėti ant žemės, bet dabar išėjus į miestą jaučiasi, kad kauniečiai gyvena „Žalgirio“ gyvenimą, aura jaučiama visur. Jūs 2018 m. „Žalgirio“ finalo ketverto sezone štabe nedirbote, bet gyvenote Kaune. viską matėte iš arti. Ar matote paralelių šį sezoną su tuo istoriniu 2018-aisiais?

– Daug nematau, nes daug mieste nevaikštau. (juokiasi) Tikrai smagu už visą organizaciją, žaidėjus, visus. Čia yra kiekvieno indėlis, bet dar nieko nepasiekėme. Jei pagalvosime, kad esame geri, reikia kabinti sportbačius ant vinies. Mano tokia vizija. Turime vaikščioti ant žemės, kai kažką laimėsime, galėsime pasidžiaugti. Dar anksti džiaugtis. 

– S.Francisco po rungtynių šlubčiojo. Ar jam viskas gerai?

– Gydytojai man kol kas nieko nesakė, viskas gerai. Tokioje sezono stadijoje nerasite, kad kažkuo nesiskųstų žaidėjas. Jei neskauda, reiškia yra kažkas negerai, reikia žiūrėti, ar kvėpuoja. (juokiasi) Kol kas viskas gerai.