T.Delininkaitis: tikėjausi Eurolygos komandų pasiūlymų, tačiau taip ir nesulaukiau (14)

Prieš kelias dienas sutartį su Čerkasų „Monkeys“ komanda sudaręs Tomas Delininkaitis rengiasi debiutui naujoje komandoje. Kalbėdamas su Ukrainos žiniasklaida 30 metų 190 cm ūgio gynėjas teigė, jog visada buvo kovotojas, todėl naujame klube sieks tik pergalių.

– Kodėl nusprendėte karjerą pratęsti Čerkasų komandoje?

– Vasarą ilgai nebuvo aiški mano ateitis Kauno „Žalgirio“ klube. Galiausiai nutiko taip, kad susitarti nepavyko ir man teko ieškotis naujos komandos. Su agentu nusprendėme, kad geriau palaukti porą mėnesių ir gauti geros komandos pasiūlymą, nei keltis bet kur. Tačiau nutiko taip, kad laikas bėgo, sezonas prasidėjo, o pasiūlymų iš Eurolygos komandų taip ir nesulaukiau. Pradėjau nerimauti, jog imu atprasti nuo krepšinio ir prarandu žaidimo įgūdžius. Todėl sulaukęs Čerkasų ekipos pasiūlymo pamačiau, jog tai rimtas kvietimas, ir nusprendžiau vykti į Ukrainą.

– Kokia jūsų sportinė forma?

– Vasarą sportavau su Klaipėdos „Neptūno“ ekipa. Vėliau prasidėjo sezonas, todėl treniruotės tapo individualios. Kasdien eidavau į salę, treniruodavausi su svarmenimis, bėgiojau. Be darbo tikrai nesėdėjau.

– Prisiminkime praėjusį sezoną. Pirmoje pusėje atrodėte gana blankiai, tačiau vėliau demonstravote puikią formą.

– Praėjęs sezonas buvo gana banguotas. Mūsų komanda buvo labai stipri, surinkta daug gerų žaidėjų, todėl turėjau nedaug žaidybinės praktikos. Buvau atsarginis krepšininkas ir žaisdavau tik po 10–12 minučių. Vėliau traumą patyrė Sonny Weemsas, komandą paliko DeJuanas Collinsas, kiti žaidėjai susidūrė su sveikatos problemomis ir treneris man suteikė vis daugiau laiko aikštelėje.

Sulaukus trenerio pasitikėjimo, atsirado ir minutės aikštelėje. Automatiškai pagerėjo ir mano statistika. Tapau naudingiausiu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos žaidėju. Atsigavau psichologiškai. Kaip ir pastebėjote, praėjusį sezoną galima padalyti į dvi dalis.

– Anksčiau du metus praleidote Ukrainoje. Kokie prisiminimai išliko?

– Man tai patiko. Ypač Kijevas. Krepšinio lygis taip pat aukštas ir man tai patinka.

– Ko tikitės iš šio sezono?

– Nežinau žaidėjų, kurie nenorėtų laimėti. Aš nesu išimtis. Esu kovotojas ir laimėtojas. Niekada nesusitaikau su pralaimėjimu, todėl visada kovoju iki paskutinių sekundžių. Atvykau į Ukrainą laimėti ir darysiu viską, kad tai pasiekčiau.

– Pasižymite puikiu metimu iš toli. Tai yra jūsų stiprioji pusė?

– Aš esu komandos žaidėjas. Niekada nekeliu sau tikslo pelnyti 15 ar 20 taškų per rungtynes. Man visada svarbiausia, jog laimėtų komanda. Mėgstu žaisti „du prieš du“. Jei aukštaūgis pastato gerą užtvarą ir atsiduria laisvas, visada jam atiduosiu kamuolį. Galiu pataikyti ir pats.

– Žinojote ką nors apie Čerkasų komandą prieš atvykdamas?

– Sprendimas buvo priimtas greitai. Žinau keletą krepšininkų, kurie bus mano komandos draugais. Gaila, kad man atvykus, komandą paliko Ivanas Koljevičius, su kuriuo kartu rungtyniavome Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys