Skruzdėliukas, Spuogelis ir Žvirblis Paška (62)

Sveiki visi,

Praėjo nemažai laiko nuo praėjusio BLOG‘o ir nors toje kasdieninėje rutinoje per daug naujų įvykių nenutiko, pabandysiu kažką įdomaus brūkštelti J.

Pradėsiu nuo dažniausiai užduodamų jūsų klausimų:

Apie rinktines

Daugelis komentatorių teiravosi, kodėl nebuvau pakviestas į kai kurias rinktines. Na, visų pirma, buvo U-16 rinktinė. Tada man net minčių nebuvo patekti tarp kandidatų, nes tada pagrindinis tikslas buvo prasimušti į pirmąją komandą Š.Marčiulionio akademijoje. Aš buvau vėlyvesnio brendimo (turbūt baigiu bręsti tik dabar, nes dar truputuką paaugau :)), nusileisdavau bendraamžiams tiek ūgiu, tiek fiziniais duomenimis, tiek mąstymu aikštelėje.

Praėjus dvejiems metams buvo buriama mūsų metų rinktinė atstovauti Lietuvai Europos U-18 čempionate. Tą sezoną jau „žaidžiau“ „Sakalų“ ekipoje, sulaukiau rinktinės trenerių S.Krukio ir A.Gronskio kvietimo į rinktinės kandidatų stovyklą, praėjau atranką ir dalyvavau Europos čempionate, kuriame užėmėme ketvirtąją vietą.

O praėjusią vasarą buvo naivu tikėtis pakvietimo į metais vyresnių rinktinę, ypač praleidus tokį sezoną „Perlo“ komandoje. Buvo daug daugiau žaidėjų, vertų pakvietimo į rinktinę. Apskritai, po tokio psichologiškai sunkaus sezono, negalvojau, kad jau kitą sezoną galėsiu papildyti „Šiaulius“, tačiau tada su Lietuvos klubų rinktine išvykom žaisti į Kiniją, su Kinijos nacionaline rinktine. Pavyko neblogai sužaisti keletą rungtynių, o mūsų treneris buvo R.Giedraitis, galbūt taip ir užsirekomendavau :).

Na, o šią vasarą tikiuosi būti pakviestas į 1989 metais gimusių vaikinų rinktinę ir jei taip nutiks, stengsimės kovoti dėl aukščiausių titulų Europos čempionate Graikijoje!

Vilniaus „Lietuvos rytas“ ar Kauno „Žalgiris“?

Daugelis teiraujasi, kurį Lietuvos grandų klubą aš pasirinkčiau. Deja, bet konkretaus atsakymo į šį klausimą aš ir pats nežinau.. :) Ne viskas priklauso nuo miesto, kuriame komanda žaidžia, ar nuo pavadinimo. Manau, daugelio mano amžiaus ar jaunesnių sportininkų tikslas, svajonė, yra žaisti viename iš šių Lietuvos klubų. Yra daug smulkmenų lemiančių apsisprendimą: visų pirma pati komandos sudėtis, t.y. ar būtų galimybės gauti žaidimo laiko, taip pat treneriai, sąlygos tobulėti ir kitką. Na bet čia tik kalbos. Visų pirma reikia žaisti taip, kad atitiktum tų komandų lygį.

Varžovai

Buvo klausimas prieš kurį varžovą sunkiausia žaisti. Iš tiesų man asmeniškai yra sunkiau žaisti prieš gerą komandinę gynybą ar puolimą, nei prieš individualius žaidėjus. O iš žaidėju visų pirma norėčiau paminėti A.Šležą. Treniruočių metu dažniausiai tenka žaisti prieš jį. Fiziškai stiprus, gerai pataiko ir labai mėgsta stumtelti, palaikyti taip, kad niekas nepastebėtų :) Taip pat gintis ypač sunku prieš J.Mačiulį ar CH.Eidsoną, tačiau vistik iš visų išskirčiau P.Jankūną. Nors tiesiogiai netenka žaisti prieš jį, tačiau kiek teko LKL ar studentų krepšinio lygoje žaisti, tai tiek puolime, tiek gynyboje yra itin sunku su juo kovoti.

Juokelių objektas

Natūralu, jog krepšininkai itin vieni kitus traukia per dantį. Kadangi esu komandoje jauniausias, tad tai tikrai tenka patirti :). Vien per šiuos metus gavau keliolika šmaikščių pravardžių. Daugelį jų sugalvoja kapitonas V.Praškevičius: dėl ganėtinai smulkaus kūno sudėjimo - Skruzdėliukas, dėl inkštirų ant veido - Spuogelis, kadangi rytais dažnai būnu pasišiaušęs - Žvirblis Paška, tačiau per paskutinę treniruotę buvo, manau, įdomiausia ir originaliausia pravardė - Suomis gruzino krauju. Tokią pravardę G.Kadžiulis sugalvojo, kadangi atrodau ganėtinai ramus, tačiau taip iš tikrųjų nėra :). O šiaip tiek draugai, tiek visi kiti visad vadina cheezu, dėl to, jog dažniausiai šypsausi :).

MVP

Per gyvenimą jų esu gavęs tikrai nedaug. Buvo klausimas, ar tiesa, jog jau pirmame turnyre gavau naudingiausiojo žaidėjo prizą. Taip, tai tiesa, tačiau įdomiausia tai, jog tame turnyre iš penkių rungtynių žaidžiau tik vienose :). Per paskutines varžybas rungtynių organizatoriai priėjo prie tuomečio trenerio G.Vaitkaus ir paklausė: „Kas jūsų komandoje geriausias (MVP)?“. Kadangi tas rungtynes stipriai pralaiminėjome, treneris atsakė: „Tokių nėra, visi blogi“, organizatoriai vėlgi paklausė: „O iš blogiausių kas geriausias?“. Kadangi sėdėjau arčiausiai trenerio, jis nedelsdamas parodė ir į mane: „Va, Kuzminskas tada geriausias“ :). Taip ir gavau pirmąjį naudingiausiojo žaidėjo prizą gyvenime.

Dar vienas kuriozas su MVP buvo Latvijoje. Tada taip pat gaudavau mažai pasireikšti ir per apdovanojimų ceremoniją visą komandą apdovanojo išskyrus mane, tad, kai jau atėjo laikas teikti mūsų komandoje naudingiausiojo titulą, treneris A.Gronskis tam, kad neliūdėčiau, priėjo prie organizatorių ir pasakė, jog aš naudingiausias. (Tiesa, tame turnyre jau žaidžiau 2 rungtynes iš 5) :).

Dėkui tiems, kas skaitėte. Palaikykite mūsų klubą pusfinalyje ir iki kito Blog‘o...