Septyniolikmečio įžaidėjo potencialas siunčia gerus ženklus rinktinei – pagaliau turėsime M.Kalniečio pamainą (14)

Jau sunku prisiminti laiką, kuomet mūsų šalyje nebuvo kalbama apie įžaidėjų problemą. Ši tema gvildenama jau eilę metų ir yra tapusi net šiek tiek pabodusia, nes atrasti kažką išskirtinio šioje pozicijoje niekaip nepavyksta.

Aktyviausi ieškojimai prasidėjo 2012 metais, kai nacionalinę komandą paliko Šarūnas Jasikevičius. Kasmet progų gaudavo vis kiti įžaidėjai, bet kiekvieną mielą vasarą Mantas Kalnietis vis tiek be atokvėpio turėdavo plušėti rinktinės labui.

Tinkama pamaina M.Kalniečiui kol kas netapo nei Šarūnas Vasiliauskas, nei Adas Juškevičius, nei Lukas Lekavičius, nei Vaidas Kariniauskas.

Tačiau į šią, rodos, stagnacijoje esančią situaciją šiek tiek optimizmo įnešti gali auganti jaunoji karta. O ypatingai – vienas žmogus, galbūt ateityje tapsiantis taip ilgai ieškota M.Kalniečio pamaina.

Arnas Velička – prieš dvi savaites septynioliktą gimtadienį atšventęs vaikinas, savo žaidimu išsiskyręs Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate. Jei ne šis įžaidėjas, klausimas, ar lietuviai ketvirtfinalyje būtų nukovę rusus, o pusfinalyje – vokiečius bei taip iškovoję pirmenybių sidabrą.

Stebint A.Veličkos žaidimą, galima matyti kelis dalykus, būdingus ne kiekvienam jo amžiaus įžaidėjui ir parodančius lietuvio galimybes, kurias neabejotinai pastebėjo ir vasarą su lietuviu sutartį pasirašiusi Barselonos „Barcelona Lassa“.

Visų pirma, jauno krepšininko užtikrintumas ir drąsa imtis svarbių sprendimų lemiamomis minutėmis. Tiek atsiliekant komandai, tiek pačiam prieš tai nepataikius kelių metimų šis įžaidėjas neišsimuša iš vėžių ir finaliniais metimais gali sužlugdyti varžovus.

Tai taip pat veda ir prie kito A.Veličkos privalumo. Įžaidėjas gerai „perskaito“ situacijas ir turi, taip vadinamą, aukštą krepšinio intelektą. Vos radęs galimybę atakuoti iš toli ar veržtis link krepšio, A.Velička ja pasinaudos, o matant, kad to padaryti nepavyks, jis nerizikuos ir tiesiog atiduos kamuolį komandos draugui. Brandūs ir atsakingi sprendimai – vienas iš svarbiausių gero įžaidėjo bruožų.

Įžaidėjų kertinis žaidimo elementas – „du prieš du“ – taip pat gerai atspindi A.Veličkos meistriškumo potencialą. 17-metis puikiai išnaudoja užtvaras ir randa laisvus kelius link krepšio.

Atsižvelgiant į tai, kad A.Veličkai – tik 17 metų, jo sugebėjimai jausti komandą ir skirstyti perdavimus yra verti dėmesio. Pagal rezultatyvių perdavimų rodiklį (5,7) lietuvis buvo nepralenkiamas visame Europos čempionate ir taip pat buvo vienas geresnių pagal perdavimų bei klaidų santykį (2,3).

Įžaidėjas taip pat yra labai optimalaus ūgio – 192 centimetrų. Tai leidžia jam tiek išlikti greitam ir vikriam puolime, tiek nebūti pastumdėliu gynyboje bei galėti apsiginti prieš kelių pozicijų krepšininkus.

Tiesa, dėl jauno amžiaus A.Velička dar nėra labai stabilus žaidėjas ir vienose rungtynėse blykstelėjęs, vėliau gali tapti visai nematomas. Tačiau reikalauti stabilumo iš 17-mečio būtų sunku.

Lietuviui taip pat reikėtų dėmesio skirti pataikymo procento gerinimui, nes pastarosiose pirmenybėse iš toli jis atakavo 27 proc. (9/33) taiklumu, o iš baudų metimų tikslą pasiekdavo vos kas antras (9/18).

Turint gerą dešinės rankos valdymą, A.Veličkai taip pat reikėtų pagerinti ir žaidimą kairiąja ranka, norint tapti aukštos klasės įžaidėju.

Tobulėti yra kur, bet potencialo A.Veličkos žaidime galima matyti daug. Nėra abejonių, kad lietuviui atsiskleisti padės žaidimas Ispanijoje, kur didelis dėmesys yra skiriamas individualaus meistriškumo gerinimui, ir darbas su viena geriausių krepšinio organizacijų Europoje – „Barcelona Lassa“.

M.Kalniečio dublerio paieškos dar tikrai tęsia vieną kitą vasarą, tačiau toks jaunojo lietuvio progresas leidžia tikėtis, kad jau po kelerių metų rinktinėje pagaliau turėsime naują aukšto lygio atakų organizatorių.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės