Sėkmingiausios jaunimo krepšinio čempionatų kartos: kaip joms sekėsi vyrų krepšinyje? (3)

Šią vasarą sukanka jau 32 metai, kuomet Lietuvos jaunimo rinktinės dalyvauja FIBA organizuojamuose čempionatuose. Per tą laiką jaunimo rinktinės iškovojo 8 aukso, 13 sidabro ir 6 bronzos medalius. Artėjant dar vienai rinktinių vasarai, portalas Krepsinis.net kviečia prisiminti 5 sėkmingiausiai čempionatuose pasirodžiusias jaunimo kartas ir ryškiausius jų krepšininkus bei apžvelgti, kaip jiems sekėsi vyrų krepšinyje.

Reitingas buvo sudarytas remiantis olimpinių žaidynių medalių reitingavimo modeliu, kuomet visų pirma žiūrima į iškovotus aukso medalius, jei jų turima po lygiai, tuomet į sidabro apdovanojimus, o jei ir šių turima tiek pat, atsižvelgiama į bronzinius apdovanojimus.

Į reitingą įtraukiamos tik kartos jau praėjusios visas amžiaus grupes jaunimo krepšinyje, taigi vėliausiai gimusi karta, galėjusi patekti į šį reitingą, buvo 2004 metų gimimo vaikinai. Be šios sąlygos penketuke vietos jau dabar atsirastų ir 2006 metų gimimo kartai, laimėjusiai aukso medalius U16 čempionate, tačiau dar negalime apžvelgti jų karjerų vyrų krepšinyje ir, žinoma, tikimės, jog jie dar pasipildys savo medalių kolekciją.

Gecevičius

5. 1988–1989 m. karta

Galite nustebti, kad reitingą pradeda jungtinė karta, tačiau jaunimo rinktinėse įprasta pasistiprinti jaunesniais žaidėjais, jeigu jie atitinka lygį. Taip yra daroma ir šiais laikais, tačiau seniau toks reiškinys buvo matomas dažniau. 1989 m. gimę krepšininkai svariai prisidėjo prie iškovotų medalių, todėl tikrai verta aptarti ir juos.

Ši karta iškovojo du sidabro medalius Europos čempionatuose, tačiau vyrų krepšinyje kalnų nenuvertė. Į vyrų rinktinę pagrindiniuose turnyruose prasibrauti pavyko tik Martynui Gecevičiui, Adui Juškevičiui, Šarūnui Vasiliauskui, Deividui Gailiui. Verta paminėti, kad U20 čempionate prie sidabro medalio prisidėjo ir 1990 metų gimimo Donatas Motiejūnas.

D.Gailius vyrų rinktinėje praleido tik vieną vasarą, tačiau to jam užteko, kad pasidabintų Europos čempionato sidabru 2015 metais. Didžiąją dalį karjeros klaipėdietis praleido gimtajame mieste atstovaudamas „Neptūnui“, trumpai žaidė kituose Lietuvos ir užsienio klubuose.

Š.Vasiliauskas taipogi į pagrindinę vyrų rinktinę pateko tik vieną kartą – 2014 metais, kuomet dėl traumos žaisti negalėjo Mantas Kalnietis. Karjeros pradžioje Š. Vasiliauskas atstovavo Kauno „Žalgiriui“, tačiau vėliau daugiausiai žaidė užsienio ekipose – net penkerius metus praleido Turkijoje. A.Juškevičius į rinktinę buvo kviestas ne kartą, kai jau buvo „atkabintas“. Iš viso tris didžiuosius turnyrus už vyrų rinktinę sužaidęs A. Juškevičius nepaisant to, kad du kartus buvo grąžinamas tik po kitų žaidėjų traumų, visada demonstravo solidų žaidimą. Klubinėje karjeroje Adas spėjo sužaisti tiek stipriausiuose Lietuvos klubuose, tiek stipriose užsienio lygose, kaip Ispanijos, Turkijos ir Prancūzijos.

Ryškiausias ir be jokių abejonių tituluočiausias šios kartos krepšininkas – M.Gecevičius. Jis su „Lietuvos rytu“ laimėjo Europos taurė, o atstovaudamas Pirėjo „Olympiacos“ dukart iš eilės tapo Eurolygos čempionu. Nepaisant skambių titulų, snaiperis vyrų rinktinei atstovavo tik dvi vasaras, iš kurių viena baigėsi legendiniu bronzos medaliu 2010 metų pasaulio čempionate.

Ši karta nepasižymėjo supertalentais, tačiau davė Lietuvos krepšiniui tikrai gerus vidutiniokus, turėjusius solidžias karjeras įvairiose Europos lygose ir davusių naudos Lietuvos vyrų rinktinei.

Pasiekimai: 2006 FIBA U18 Europos čempionatas – 2 vieta, 2008 FIBA U20 Europos čempionatas – 2 vieta.

Grigonis

4. 1994 m. karta Sėkmingi 1994 metais gimusios kartos pasirodymai jaunimo ir stabilus medalių iškovojimas jaunimo čempionatuose teikė viltį, kad būtent ši karta vyrų rinktinėje prisijungs prie 1992 metų kartos ir jų abiejų mišinys skins medalius vyrų turnyruose. Iš tikrųjų kelis pastaruosius didžiuosius rinktinių turnyrus šių dviejų kartų krepšininkai sudarė rinktinės branduolį, tačiau į ypatingus laimėjimus tai nevirto.

Lukas Lekavičius vienintelis šios kartos krepšininkas, kuriam pavyko iškovoti medalį su vyrų rinktine. 2015 metais jis buvo M.Kalniečio dubleris įžaidėjo pozicijoje ir prisidėjo prie pastarojo Lietuvos vyrų rinktinės medalio – sidabro Europos čempionate. Iš viso Lukas rinktinėje iki šiol praleido šešias vasaras. Didžiąją dalį karjeros L.Lekavičius praleido „Žalgiryje“ ir bent jau kol kas vienintelis jo išvykimas į užsienį buvo dviejų sezonų viešnagė Atėnų „Panathinaikos“. Tiek rinktinėje, tiek klube Lukas priima savo trumpų energingų atkarpų rolę ir savo atkarpomis atiduoda visas jėgas.

Ryškiausiam kartos krepšininkui Mariui Grigoniui per šešias vasaras rinktinėje medalio iškovoti dar nepavyko. Bet reikia pripažinti, kad Marius yra solidžiausias pastarųjų metų Lietuvos perimetro krepšininkas, nebijantis prisiimti atsakomybės lemiamais momentais, kaip tai darė ir jaunimo rinktinėse. Dėl šių priežasčių M.Grigonis tapo vertinamu krepšininku ir Eurolygoje, o to pasekmė su „Panathinaikos“ dar prieš metus iškovotas Eurolygos čempionų titulas. Deja, krepšininko karjerą stabdo nugaros problemos ir jo ateitį dabar gaubia nežinomybė ir neaišku, ar jis dar kada nors apsivilks Lietuvos rinktinės marškinėlius.

Tomas Dimša vyrų rinktinėje debiutavo vėliau nei M.Grigonis ir L.Lekavičius – pirmoji jo vasara buvo 2021 metais, kuomet T.Dimša su rinktine dalyvavo 2021 metų olimpinėje atrankoje. Nuo to laiko Tomas rinktinei atstovavo dar tris vasaras iš eilės. Kurį laiko T.Dimša jau buvo daugelio nurašytas, tačiau sugebėjo išsikovoti vietą tiek rinktinėje, tiek ir „Žalgiryje“, nors pastarasis etapas netruko ilgai.

Krepšininkai, kurie buvo vieni kartos lyderių čempionate, kaip Denisas Krestininas ar Augustinas Jankaitis vyrų krepšinyje kalnų nenuvertė, o geriausiu žaidėju, kuriam į pagrindinę Lietuvos rinktinę prasibrauti bent jau kol kas nepavyko, galima laikyti Martiną Gebeną, trumpai žaidusį „Žalgiryje“ ir turintį solidžią karjerą užsienio klubuose, žaidžiančiose Europiniuose turnyruose.

Nors šios kartos krepšininkams šiemet sukanka dar tik 31-eri, trijų pagrindinių žaidėjų ateitis vyrų rinktinėje jau atrodo miglotai ir pakankamai realu, kad jų su rinktinės marškinėliais pagrindiniuose turnyruose galime ir nebeišvysti.

Pasiekimai: 2010 FIBA U16 Europos čempionatas – 2 vieta, 2012 FIBA U18 Europos čempionatas – 2 vieta, 2013 FIBA Pasaulio čempionatas – 3 vieta.  

Jasikevičius

3. 1976 m. karta

Tai karta, pradėjusį rašyti Lietuvos jaunimo krepšinio istoriją. Būtent 1976 metais gimę vaikinai 1993 metais pravėrė Europos jaunimo iki 16 metų krepšinio čempionato duris ir tapo pirmaisiais jaunuoliais dalyvavusiais tokio pobūdžio turnyre. Jame Jono Kazlausko auklėtiniai užėmė 5 vietą, tačiau jau po metų vykusiame U18 čempionate lietuviai palaužė kroatus ir iškovojo pirmąjį Lietuvos aukso medalį jaunimo čempionatuose.

Vyrų rinktinės duris vėliau pravėrė Šarūnas Jasikevičius, Kęstutis Marčiulionis, Kęstutis Šeštokas ir Andrius Jurkūnas. Tiesa, vienintelio Šaro karjerą truko ilgiau nei du didieji turnyrai.

Š.Jasikevičiaus pasiekimus visi puikiai žinome. Su vyrų rinktine per 11 vasarų iškovoti trys medaliai, tarp kurių, žinoma ir Europos čempionato auksas 2003 metais, turnyras, kuriame Šaras buvo pripažintas ir viso čempionato MVP. Įspūdinga ir Š.Jasikevičiaus klubinė karjera – jis iki dabar laikomas vienu iš geriausių visų laikų Eurolygos krepšininkų, o tai labiausiai patvirtina keturi iškovoti Eurolygos trofėjai. Pasibandyta ir NBA, tačiau ten ryškesnio pėdsako „auksinis berniukas“ nepaliko. Bet kokiu atveju, drąsiai galime teigti, kad tai ne tik 1976 m. kartos ryškiausias žaidėjas, bet ir vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų.

Kitų žaidėjų karjeros, deja, nesiklostė taip sėkmingai – rezultatyviausias Lietuvos komandoje U18 čempionate buvęs Andrius Jurkūnas už vyrų rinktinę sužaidė vos dvejus turnyrus ir ryškaus pėdsako nei rinktinėje, nei klubuose nepaliko. Vienintelis ryškesnis karjeros klubas buvo „Žalgiris“, prie kurio A.Jurkūnas prisijungė po etapo NCAA.

K.Marčiulionio istorija panaši kaip A.Jurkūno – žaidimas NCAA, po kurio neužsibūta „Žalgiryje“. Vyrų rinktinėje K.Marčiulionis žaidė taip pat tik dvejuose turnyruose, tačiau vienas iš jų buvo 2000 metų Sidnėjaus Olimpinės žaidynės, kur iškovoti iki šiol paskutiniai olimpiniai Lietuvos rinktinės medaliai.

Tik viename turnyre už vyrų rinktine sužaidęs K.Šeštokas skambesnių pergalių iškovojo klubiniame krepšinyje: su „Žalgiriu“ laimėjo Europos taurę ir Eurolygą. Žaisdamas tiek „Žalgiryje“, tiek „Lietuvos ryte“ susikrovė net septynis LKL titulus.

Beje, šie keturi krepšininkai svariai prisidėjo ir prie pergalės 1996 metų U22 Europos čempionate, tačiau dėl didelio kartų persimaišymo tame turnyre – jis nebuvo įtrauktas tarp reitinge vertinamų čempionatų.

1976 metais gimusi krepšininkų kartą yra istorinė, tačiau ryškiau vyrų krepšinyje sužibėti pavyko tik Šarui. Pasiekimai: 1994 FIBA U18 Europos čempionatas – 1 vieta.  

Kleiza

2. 1984–1985 m. karta

Čia vėlgi pateikti dveji gimimo metai, tačiau skinant medalius jaunimo čempionatuose šios dvi kartos taip pat buvo neatsiejamos viena nuo kitos, kadangi nors ir teoriškai daugiausiai pergalių iškovota dalyvaujant 1984 metais gimusių tuometinių jaunuolių turnyruose, didelę ir svarbią dalį komandos sudarė metais jaunesni – 1985 metais gimę krepšininkai. Svarbiausias šių kartų junginio pasiekimas – U21 pasaulio čempionato auksas, kurį baudos metimais jau po finalinių rungtynių laiko išplėšė Renaldas Seibutis.

Vyrų rinkinėje pasirodė daugybė šios kartos krepšininkų: Arūras Jomantas, Linas Kleiza, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Marius Prekevičius, Darius Šilinskis, Renaldas Seibutis, Antanas Kavaliauskas, prie šios kartos galima priskirti ir 1986 metais gimusį M.Kalnietį, kuris 1985 m. kartai padėjo iškovoti sidabrą U20 Europos čempionate. Ir jei A.Jomantas, M.Prekevičius ir D.Šilinskis atstovavo rinktinei tik vieną vasarą ir ant apdovanojimų pakilos neužlipo, tai likę krepšininkai sudarė šio tūkstantmečio antrojo dešimtmečio rinktinės branduolį ir svariai prisidėjo prie net 4 iškovotų medalių (Europos čempionato bronza 2007 m., Pasaulio čempionato bronza 2010 m., Europos čempionato sidabras 2013 ir 2015 metais).

Neabejotinai ryškiausiai spindėjusi šios kartos žvaigždė – L.Kleiza. Tiesa, jis jau nebežaidė už jaunimo rinktinę, tapusią pasaulio čempione, tačiau kituose turnyruose buvo visiškas šios kartos lyderis. Vyrų rinktinėje L.Kleiza debiutavo dar 2006 m. ir iš viso šalies garbę gynė net septyniuose didžiuosiuose turnyruose, per kuriuos pavyko iškovoti tris medalius. Linas buvo solidus rotacijos žaidėjas NBA, o 2009–2010 metų sezone debiutavus Eurolygoje netgi tapo rezultatyviausiu lygos sezono krepšininku. Vis tik įspūdingą karjerą pakankamai anksti sustabdė kelio trauma, dėl kurios L.Kleizai teko „kabinti sportbačius ant vinies“ dar būnant 30-ies.

J.Mačiulis vyrų rintinėje praleido net 12 vasarų, per kurias iškovojo keturis medalius. Jonas turėjo gerą karjerą Eurolygoje, atstovavo tiek „Žalgirį“, tiek garsius užsienio vardus – kaip „Panathinaikos“ ir Madrido „Real“. Visuose klubuose J. Mačiulis tikrai nebuvo statistas ir turėjo solidžius vaidmenis. Žinoma, ryškiausias klubinės karjeros pasiekimas – 2015 metų Eurolygos titulas.

„Žalgirio“ legenda Paulius Jankūnas ankščiausiai iš šios kartos debiutavo vyrų rinktinėje (2005 m.) ir jos garbę gynė 10 vasarų bei iškovojo tris medalius. Be abejonės jis yra visiškas 21-ojo amžiaus pirmųjų dviejų dešimtmečių „Žalgirio“ veidas, klube praleidęs beveik visą savo karjerą. Neabejotinai didžiausias klubinės karjeros pasiekimas – 2018 metais su daugkartiniais Lietuvos čempionais pasiektas Eurolygos finalo ketvertas. Įspūdingai skamba ir 15 iškovotų LKL žiedų.

U21 pasaulio čempionato pergalingų baudos metimų autorius R.Seibutis, palyginus su anksčiau vardytais kartos krepšininkais neturėjo tokios ryškio klubinės karjeros, tačiau atstovavo tiek graikų milžinui „Olympiacos“, tiek Lietuvos grandui – „Žalgiriui“ ir tuometiniam „Lietuvos rytui“. Būtent treji metai vilniečių gretose jam asmeniškai ir buvo solidžiausi, tuomet jis buvo vienas klubo lyderių ir turėjo solidžius sezonus tiek Europos taurėje, tiek Eurolygoje. Rinktinei R.Seibutis atstovavo septyniuose didžiuosiuose turnyruose, per kuriuos pavyko iškovoti tris medalius. Didžiąją dalį šių turnyro prie rinktinės vairo stovėjo treneris Jonas Kazlauskas, kuris akivaizdžiai mėgo Renaldą ir leido jam tapti vienu iš daugiausiai laiko aikštelėje praleidžiančiu žaidėju rinktinėje.

A.Kavaliauskas prie šių vardų kiek nublanksta, tačiau ir jis gali pasigirti trimis vasaromis praleistomis su rinktine ir vienu iškovotu medaliu Europos čempionate. Ryškiausi karjeros metai praleisti „Lietuvos ryte“, o paskutiniuosius karjeros metus Antanas praleido „Žalgiryje“, kur buvo svarbi Š.Jasikevičiaus kariaunos dalis, padėjusi pasiekti Eurolygos finalo ketvertą.

Kaip jau minėta 1985 m. kartai viename iš čempionatų padėjo ir M.Kalnietis, apie kurio nuopelnus Lietuvos krepšiniui net nereikia primini. Šioje kartoje buvo ir ryškių krepšininkų neatstovavusių rinktinei, kaip Steponas Babrauskas, Rolandas Alijevas, Martynas Mažeika ar Michailas Anisimovas.

Akivaizdu, kad ši karta, atvežusi į Lietuvą medalius iš jaunimo čempionatų, pasiekė labai daug ir vyrų krepšinyje, tiek klubiniame, tiek padedant Lietuvos vyrų rinktinei iškovoti medalius. Jeigu šiame reitinge būtų vertinamos kartos žaidėjų karjeros ir pasiekimai su vyrų rinktine, o ne pergalės jaunimo čempionatuose veikiausiai būtent ją matytume pirmoje reitingo vietoje.

Pasiekimai: 2003 FIBA U19 Pasaulio čempionatas – 2 vieta, 2004 FIBA U20 Europos čempionatas – 3 vieta, 2005 FIBA U21 Pasaulio čempionatas – 1 vieta, 2005 FIBA U20 Europos čempionatas – 2 vieta (šiame čempionate jau nebuvo 1984 m. kartos krepšininkų).  

Valančiūnas

1. 1992 m. karta

Pirma vieta šiame reitinge turbūt nieko nestebina. Kazio Maksvyčio treniruota 1992 metų gimimo karta laimėjo viską, ką įmanoma, ir be jokių abejonių yra sėkmingiausia visų laikų Lietuvos jaunimo krepšinio karta. Jokia kita karta nėra iškovojusi daugiau nei vieno aukso medalio, o šie vaikinai tai padarė net keturis kartus.

Visgi ne visiems žaidėjams pavyko išpildyti tai, kas jiems buvo prognozuojama. Žaidėjai, kuriems buvo žadama šviesi ateitis, kaip Dovydas Redikas, Vytenis Čižauskas ar Deividas Pukis, dėl įvairių priežasčių neįsitvirtino aukščiausiame lygyje, o jaunimo medaliai neperaugo į apdovanojimus vyrų rinktinėje. Vienintelis Jonas Valančiūnas pasiekė aukštų rezultatų ir su vyrų rinktine – jis iškovojo du Europos čempionato sidabro medalius (2013 ir 2015 m.).

Apskritai didžiuosiuose vyrų rinktinės turnyruose pasirodė keturi šios kartos atstovai. Jeigu jau tuomet buvo galima numanyti, kad J.Valančiūnas ir Edgaras Ulanovas turės sėkmingas karjeras NBA ar Eurolygoje, tai kitų dviejų rinktinėje žaidusių krepšininkų proveržis buvo kiek netikėtas. Arnas Butkevičius ir Rokas Giedraitis jaunimo rinktinėje debiutavo tik U19 pasaulio čempionate, o pastarasis tuomet dažniausiai likdavo ant atsarginių suolo.

J.Valančiūnas beveik visą karjerą žaidė NBA – kaip startinio penketo vidurio puolėjas ir jau dabar yra vieną ryškiausių pėdsakų stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje palikęs lietuvis. Rinktinėje jis nuo pat savo karjeros pradžios ir debiuto 2011 metais yra vienas svarbiausių žaidėjų. Iki šiol rinktinėje Jonas praleido 11 vasarų, o 2022 metais buvo išrinktas komandos kapitonu.

E.Ulanovas tapo ilgamečiu „Žalgirio“ žaidėju, su Lietuvos grandais pasiekusiu Eurolygos atkrintamąsias ir netgi finalo ketvertą. Nors trumpai išbandė legionieriaus kelią Stambulo „Fenerbahče“ klube, po metų sugrįžo į Kauną. Karjerą baigus P.Jankūnui, jis tapo ir „Žalgirio“ kapitonu bei išlaiko stabilų ir svarbų vaidmenį klube. Tiesa, rinktinės garbę E.Ulanovas gynė tik tris vasaras.

A.Butkevičius Eurolygoje debiutavo dar 2014–2015 m. sezone su „Neptūnu“, tačiau į stipriausią Europos krepšinio lygą sugrįžo tik po septynerių metų – 2022 m., kai kaip „Ryto“ kapitonas tapo LKL čempionu ir prisijungė prie „Žalgirio“, kur tapo pastarųjų kelių sezonų svarbiu gynybos ramsčiu, tokiu, kokiu jis yra ir pastarųjų metų vyrų rinktinėje. Nors šaliai jis atstovavo tik keturias vasaras, tai nėra toks mažas skaičius atsižvelgiant į tai, kad A. Butkevičiaus vardas Lietuvos krepšinio padangėje iškilo vėliau nei J.Valančiūno ar E.Ulanovo.

R.Giedraitis tarp visų šios kartos Eurolygos žaidėjų išsiskiria tuo, kad karjerą stipriausioje senojo žemyno lygoje bent jau kol kas vysto tik užsienyje – ypatingai įsimintini jo etapai Berlyno ALBA ir Vitorijos „Baskonia“ klubuose, kur jis buvo vienas lyderių. Rinktinei snaiperis atstovavo trijuose svarbiuose vasaros turnyruose, kur, deja, Rokui taip ir nepavyko iki galo atsiskleisti ir demonstruoti tokio žaidimo, kurį demonstruoja Eurolygos klubuose.

Jei reikėtų paminėti dar vieną ryškesnį šios kartos atstovą, tai būtų Žygimantas Skučas – savo karjeros pike jis turėjo stabilų vaidmenį Panevėžio „Lietkabelyje“, žaidusiame Europos taurės turnyre ir visą savo karjerą buvo solidus LKL krepšininkas.

Nors ne visi šios kartos žaidėjai pasiekė jiems prognozuotas aukštumas, o vyrų rinktinėje nepadovanojo medalių gausos, vertinant jaunimo čempionatų pasiekimus ir vėlesnę žaidėjų karjeros sėkmę, tai neabejotinai yra viena stipriausių Lietuvos jaunimo kartų per visą istoriją.

Belieka tikėtis, kad bent vienas ar du šios kartos atstovai dar prisidės prie ateities medalių vyrų rinktinėje. Vis dėlto atrodo, jog jų laikas aukščiausiame lygyje pamažu eina į pabaigą.

Pasiekimai: 2008 FIBA U 16 Europos čempionatas – 1 vieta, 2010 FIBA U18 Europos čempionatas – 1 vieta, 2011 FIBA U19 Pasaulio čempionatas – 1 vieta, 2012 FIBA U20 Europos čempionatas – 1 vieta.

Tekstą parengė Krepsinis.net praktikantas Tadas Pašiušis