Kauno „Žalgirio“ komandai nepavyko pasiekti Eurolygos finalo – pusfinalyje 67:76 buvo nusileista Stambulo „Fenerbahče“ ekipai.
Vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius gyrė savo vyrus už kovingumą ir tai, ką jie padarė šiame sezone. Specialistas teigė, kad šiose rungtynėse išryškėjo patirties trūkumas.
„Manau, kad nepadarėme visų detalių, kurias buvome sutarę. Buvo galima geriau kontroliuoti visus dalykus, kuriuos galime kontroliuoti. Buvo prastos užtvaros, prasti sprendimai. Buvo blogų sprendimų dėl geros varžovų gynybos. Buvo klaidų, kurių varžovai neiššaukė. Praėjo daug laiko, kol supratome, kur galime juos atakuoti. Keista, nes treniruotėse ruošiamės 100 proc. viskam, kas ir vyko aikštelėje. Mūsų žaidėjai viską tą praeiti. Reikia praeiti visą spaudimą, visas detales ir tą fiziškumą, su kuriuo žaidė varžovai. Tas fiziškumas išmušė iš vėžių mūsų žaidėjus, nes buvo per daug klaidų.
Kai kažkokiu mistiniu man būdu sugrįžome į rungtynes, mus nužudė Dixonas. Mano vyrai yra fantastiniai kovotojai. Kartais reikia tuos dalykus praeiti ir tai mus šiandien nužudė. Visi kalba apie patirtį, o man apie ją daug šnekėti nepatinka, nes yra komandų, kurios laimėjo Eurolygą neturėdamos patirties. Šiandien išlindo patirties trūkumas“, – kalbėjo strategas.
– Kas leisdavo komandai vis grįžti į kovą?
– Kažkoks plano laikymasis. Mes daugiau mažiau žinojome, kaip jie žais. Kažkuriuo momentu žinojome, jog varžovai keisis ginamaisiais. Visi Milaknio išėjimai iš užtvarų bus susikeitimai ginamaisiais – reikėjo už tai nubausti. Reikia mokėti žaisti krepšinį ir turėti šiek tiek patirties. 20 klaidų šitame lygyje yra per daug, todėl aš ir sakau, kad mes mistiniu būdu buvome sugrįžę į kovą ir turėjome šansą. Puiki pamoka man ir visai „Žalgirio“ organizacijai. Malonu būti čia.
– Nebus sunku rasti motyvacijos kovai dėl bronzos?
– Tai yra kitos rungtynės ir kitas iššūkis. Manau, kad mūsų žaidėjai dar nėra tokios didelės žvaigždės, jog neturėtų motyvacijos kovoti dėl trečios vietos, o ne likti ketvirtiems. Tai yra aukščiausias lygis ir mes labai džiaugiamės čia būdami.
– Ar B.Dixono tritaškiai buvo kontroliuojami?
– Manau, kad buvo kontroliuojami. Ketvirtojo kėlinio pradžioje turėjome 0 pražangų ir negali tokiais atvejais suteikti metikams progų. Nunnally ir Guduričius buvo kontroliuojami, bet Dixonas primėtė. Žinojome, kad „Fenerbahče“ neišlaikysime ties 40 taškų, nes tai yra aukščiausio lygio žaidėjai. Kažkiek išsilaikėme rungtynėse, bet Dixono tritaškiai viską išsprendė.
– Įtampa išprovokavo situaciją, kai keturi žaidėjai žengė ant parketo, o ne penki?
– Nežinau. Pasakiau, kurie penki eis į aikštelę, bet vienas negirdėjo. Gal blogai klausė.
– Galima sakyti, kad pradžioje varžovams pavyko uždaryti K.Pangosą?
– Taip, nes jie keitėsi ginamaisiais. Vėlgi, aš nesuprantu, kodėl buvo taip prastai žaidžiama prieš varžovų stepautą, nes mačo pradžioje tai darė ne geriausias jų žaidėjas Vesely, o kiti krepšininkai, kurie nėra tokio lygio, bet mes jų nenubaudėme, nors ruošiamės tam. Daug galima kalbėti, bet pasakiau žaidėjams, jog juos visus myliu. Negaliu jų kaltinti, nes jie pasiekė labai daug šiame sezone.
– Kuo skiriasi jausmas nuo to, kai pastarąjį kartą „Žalgiris“ žaidė finaliniame ketverte?
– Tada sėdėjau ramus Vilniuje, o dabar buvo šiek tiek daugiau nervų – toks ir skirtumas (šypteli). Geriau būti čia nei Vilniuje ar Kaune. Fantastiškas jausmas grįžti į aukščiausią lygį. Duok Dieve, kad būtų daugiau tokių šansų.
– Ar jautėsi sirgalių užnugaris?
– Jautėsi. Galvoju, kad jie atstovėjo prieš gausesnę „Fenerbahče“ armiją. Reikėjo prarėkti balsą. „Fenerbahče“ sirgaliai yra įspūdingi ir tai žinau nuo tada, kai žaidžiau šioje komandoje. Mūsų aistruoliai buvo aukščiausio lygio.
– Po dvikovos ilgai kalbėjotės su Ž.Obradovičiumi.
– Daug nesakysiu (juokiasi). Mes esame draugai: jis gražiai kalbėjo, o aš – dar gražiau šnekėjau. Jaučiu jam labai didelę pagarbą ir esu labai laimingas, jog jis yra mano draugas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.