Š.Jasikevičius: apie stringantį „Žalgirį“, R.Jokubaitį ir „Fenerbahče“ apsigyvenimą Panevėžyje (6) interviu

Šarūno Jasikevičiaus treniruojama Stambulo „Fenerbahče“ komanda sėkmingai pasisvečiavo Panevėžyje ir net 109:74 sutriuškino Tel Avivo „Maccabi“ klubą.

„Didelis ačiū Panevėžio sirgaliams už šiltą pasitikimą. Kai žaidi prieš tokią komandą kaip „Maccabi“, nesitiki tokio rezultato, bet didžiuojuosi vaikinais už tokį žaidimą. Mums buvo labai svarbu laimėti po pralaimėtų rungtynių su „Crvena Zvezda“ namie.

Kiek žinau, klubas jau užsakinėja viešbutį ir keliamės gyventi į Panevėžį. Tiek žinučių gauta, kad gal verta pakeisti vietą“, – juokavo „namų“ mačą Lietuvoje žaidęs Š.Jasikevičius.

– Kas padėjo nulaužti rungtynes?

– Solidumas. Neleidome varžovams bėgti ir labai kovojome dėl kamuolių. Pirmose rungtynėse jie antrais šansais pelnė 24 taškus, mūsų visas dėmesys buvo antriems šansams ir greitam puolimui. Su tuo susitvarkėme.

– Kaip jums patiko atmosfera Panevėžyje?

– Atmosferą dvigubą savaitę sunku pajausti. Į viešbutį atvažiuoji apie 22 valandą, pavalgai, pasižiūri Eurolygą ir eini miegoti. Ryte pamėtymas, pasikalbėjimas. Atmosfera įdomi. Namų rungtynės, bet ne namų. Esu labai dėkingas už tokį priėmimą. Atvažiavome čia paimti taško, tą ir pasiekėme.

– Komandos žaidė kone identiškomis aprangomis.

– Nebuvo taip blogai kaip atrodė. Man prieš rungtynes pasakė, jog komandos geltonai atrodys. Bet skirtingos geltonos buvo, vieni su tamsiais. Atrodo, Belgrade panašiai buvo.

– Nigelas Hayesas-Davisas žaidžia įspūdingą sezoną. Kur jis dėjo didžiausią žingsnį į priekį?

– Atsargiai, jis klauso viską (Juokiasi). Manau, tai patirtis, kuri ateina su laiku. Žaidėjams reikia laiko susitupėti, ypač negailestingame turnyre kaip Eurolyga. Jis rado savo vietą, žaidžia solidžiai ir daugiau savo pozicijoje.

– Kaip manote, dėl ko labiausiai stringa „Žalgiris“?

– Visų pirma, nes jiems labai aukštai iškelta kartelė. Pradėkime nuo to. Ir pernai sezonas, ir ankstesni išlepino sirgalius, kad visada turime būti aštuntuke su vienu mažiausių biudžetų. Jei žiūrėsime į praeitus metus, daug kas jiems sukrito. Jie išsitraukė aibę rungtynių gale. Pernai metų istorija – fantastika, reikia nukelti kepurę. Keičiasi žaidėjai, traumos – tiek faktorių. Yra sunkiausia, kad kaltas atrodo tas, kuris ant suoliuko – nebūtinai taip būna. Jie kaunasi, negalima sakyti, kad jie beviltiški. Pernai 2–3 taškai paėjo į tavo pusę, šiemet – ne, atrodo, jau blogai. Nėra blogai. Tai viena solidžiausių organizacijų, sirgalių palaikymas fantastinis. Nėra taip lengva kasmet perlipti per save.

– Norėtųsi paklausti apie „Barcelona“ ir Roką Jokubaitį...

– Apie „Barcelona“ nešnekėsiu, jau ir taip dviem sakiniais pasakiau per daug apie „Barcelona“, gavosi, į antraštes. Roku aš nedvejoju, jis profesionalus, kiekvieną dieną atsiduoda 100 procentų. Juo nereikia dvejoti.