„Ryto“ naujokas – sulaužyti visus pasiruošęs žaidėjas, kuris turi pastebimų trūkumų (51)

Vilniaus „Ryto“ komanda paskelbė apie kol kas solidžiausią pirkinį šiame tarpsezonyje – 31-erių Dominique‘ą Suttoną. Portalas Krepsinis.net jus supažindina su šiuo žaidėju iš arčiau.

196 cm ūgio amerikietis gynė dviejų solidžių universitetų garbę – Kanzaso ir Šiaurės Karolinos. Paskutiniais studijos metais D.Suttonas NCAA fiksavo puikią statistiką: 16,4 taško, 7,4 atkovoto kamuolio, 1,7 rezultatyvaus perdavimo ir 2,2 perimto kamuolio. Vis dėlto 2012 metų Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje jis savo pavardės taip ir neišgirdo tarp 60-ies pašauktųjų.

Nors žaidėjas yra tvirtas, atletiškas ir gerai besiginantis, stipriausios pasaulio komandos jo nepašaukė dėl labai svarbaus dalyko – D.Suttonas neturi stabilaus metimo, o antros–trečios pozicijos žaidėjams NBA tiesiog privalu pataikyti iš toliau.

NCAA kovose D.Suttonas tritaškių beveik nemesdavo – vos 45 per 4 sezonus, bet pataikė tik 11 ir tai yra 24,4 proc. Vėliau NBA Vasaros lygoje „Ryto“ naujokas taip pat nemesdavo iš toli ir būdavo „laužėjas“, kuris taškus rinkdavo prasiveržimais.

D.Suttonas yra fizinis žaidėjas, kuris nebijo eiti į kontaktą su varžovu, mėgsta daug žaisti vienas prieš vieną, turi puikų pirmąjį žingsnį. Varžovai dažnai nevengia amerikiečio stabdyti pražangomis – praėjusiame sezone Europos taurėje jis išprovokuodavo po 5 per mačą ir tai yra 10-as rezultatas turnyre bei 5-as tarp ne priekinės linijos žaidėjų.

Didelė problema D.Suttono yra baudų pataikymas, todėl varžovai jį ir stabdo pražangomis, nes taip yra didelė gauti vieną tašką, o ne du, leidus jam įmesti prasiveržus arčiau krepšio. D.Suttonas praėjusiame sezone Europos taurėje baudas metė 55,3 proc. tikslumu ir tai yra labai prastas rodiklis tokios pozicijos žaidėjui.

Jeigu žvelgtume į pilno sezono baudų pataikymą, kai D.Suttonas atliko daugiau nei 100 baudų metimų, buvo ir neblogų pasirodymų. Štai 2012–2013 m. sezone Filipinuose jis pataikė 160 baudos metimų iš 241, kas yra 66,4 proc. Toliau kreivė krito žemyn ir minėti 55 proc. yra įprasti skaičiai.

Suttonas

Skautai pastebi, kad D.Suttonas pasižymi karštakošiškais sprendimais, kai pernelyg dažnai imasi iniciatyvos ir tai tampa „lipimu į medį“, o pastarajame sezone papiktnaudžiaudavo ir tritaškiais. Štai „Top 16“ etape prieš Podgoricos „Budučnost“ išmetė 5 tritaškius (įmetė 1), o prieš Zagrebo „Cedevita“ atliko 6 tolimus metimus, iš kurių tikslą pasiekė 2. Kai įprastai per mačą atletas atlikdavo po 1 ar 2 metimus iš toli, tokiai „anomalijai“, yra paaiškinimas.

Štai dvikovoje prieš „Budučnost“ jis ant parketo praleido net 35 minutes ir Trento „Dolomiti Energia“ ekipa atsilikinėjo išvykoje nuo varžovų nuo pirmojo kėlinio. D.Suttonas įmetė 26 taškus, išprovokavo 6 pražangas, bet jam stigo jėgų žaisti iki galo, o ir varžovų gynyba buvo labai gera, leidusi komandai įmesti tik 66 taškus.

Dvikovoje Zagrebe D.Suttonas atliko 6 tolimus metimus vos per 20 minučių. Jis dvikovą pradėjo nuo suolo, kas nutiko tik 2 kartus per 15 susitikimų. Žaidėjas atrodė nervingas ir žūtbūt norėjo kažką nuveikti ant parketo, ką įrodo 10 atliktų metimų per tokį laiką. Trenerio sprendimas D.Suttoną leisti nuo suolo pasiteisino, nes „Dolomiti Energia“ išvykoje laimėjo 81:77.

D.Suttonas yra geras kovotojas dėl atšokusių kamuolių – 196 cm ūgio žaidėjas jų Europos taurėje atkovodavo 6,3 per susitikimą. Tiesa, praėjusio sezono rezultatas yra daugiau išimtis nei taisyklė, kadangi žaidėjas gerokai viršijo savo vidurkį.

Štai tame pačiame sezone Italijos lygoje jis sugriebdavo 4,8 kamuolio per susitikimą ir tai yra jo įprastas karjeros rodiklis. Akivaizdu, kad Europos taurėje tie skaičiai kiek pagražėjo, nes buvo žaidžiama 15 mačų, o ne 44, kaip kad Italijoje. Ir 2015–2016 metų sezone Europos taurėje atkovotų kamuolių vidurkis siekė 4,8.

D.Suttonas apie 2 kamuolius atkovoja puldamas, bet tai nėra darbštus darbas gaudant kamuolius po netaiklių komandos draugų metimų – tai yra sugriebti kamuoliai po savo paties netikslių bandymų įmesti arčiau krepšio. Kitaip sakant, kai D.Suttonas nepataiko prasiveržęs krepšio link, labai dažnai sugriebia kamuolį po savo paties netikslaus bandymo.

Dar vienas D.Suttono privalumas – solidi gynyba. Kaip ir sakė Dainius Adomaitis, jis gali gintis prieš visų pozicijų žaidėjų. Amerikietis mėgsta periminėti kamuolius ir taip bėgti į greitą puolimą. Kartais azartas pavogti kamuolį pereina į nepamatuotą riziką ir protingesnis varžovas tuo pasinaudojęs lengvai išsivaduoja iš rizikavusio D.Suttono globos. Kai legionierius yra susikoncentravęs ties gynyba ir nebando žūtbūt perimti kamuolio, tikrai ginasi solidžiai, užsiima tinkamas padėtis, gerai dirba kojomis.

„Rytas“ gali turėti problemų puolime, kai aikštelėje kartu bus D.Suttonas ir Chrisas Krameris. Žinoma, šalia jų reikėtų Mindaugo Girdžiūno arba Beno Madgeno antroje pozicijoje ir sunkiuoju kraštu matyti Eimantą Bendžių, kadangi šie žaidėjai yra geri metikai. D.Suttonas kaip ir Ch.Krameris nėra snaiperiai ir varžovai rizikuos jiems suteikdami erdvės metimams iš toliau, bet uždarinės kelius krepšio link. Taip verždamasis D.Suttonas galės kurti progas komandos draugams, kurie lauks aikštės kraštuose.

Žinoma, tokiame modelyje labai svarbus ir žaidėjo aikštės matymas. D.Suttonas perduoda kamuolį komandos draugams, bet nemažai situacijų pasibaigia klaidomis. Statistiškai jo klaidų ir rezultatyvių perdavimų rodiklis yra praktiškai identiškas: 2,3 perdavimo ir 2,2 klaidos. Tiesa, štai Italijos lygoje klaidų buvo 2,7, o perdavimų – 1,7. Tendencija, jog suklystama kartu daugiau nei atliekama perdavimų, išlieka didžiąją karjeros dalį.

D.Suttono aikštelėje yra itin emocingas žaidėjas, kuris pasirengęs sudraskyti bet kurį oponentą, o prieš juos nevengia naudoti ir taip vadinamųjų „nešvarių kalbų“ (trash talk – angl.). Amerikietis turi žmoną, su kuria augina dvi dukras.

Apibendrinus galima pasakyti, kad „Rytas“ įsigijo tikrai solidų žaidėją, kuris trauks komandą į priekį. D.Suttonas po sezono net susimokėjo 25 tūkstančius JAV dolerių, jog nusitrauktų kontraktą su „Dolomiti Energia“ ekipa, nes tikėjosi debiutuoti Eurolygoje, bet to padaryti nepavyko. Žaidėjas turėjo variantą keltis į Stambulo „Bešiktaš“, bet priėmė sprendimą žaisti Lietuvos sostinėje.  

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą