„Ryto“ ir „Lietkabelio“ naujokai: ko galime tikėtis iš šių amerikiečių (14)

Vilniaus „Ryto“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ komandos per pastarąsias kelias dienas įsigijo po amerikietį, kuris Lietuvos krepšinio gerbėjams buvo visiškai nepažįstamas.

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionai pasirašė sutartį su Toddu Withersu, o vicečempionai pasikvietė Jamelą Morrisą. Portalas Krepsinis.net kviečia pažvelgti į šių žaidėjų sugebėjimus iš arčiau.

„Tritaškis ir gynyba“ tipažo žaidėjas

T.Withersas patirties Europoje turi vos vieną sezoną, kurį praleido Bolonijos „Fortitudo“ sudėtyje ir tada išbandė jėgas FIBA Čempionų lygoje.

Amerikietis Bolonijoje rungtyniavo daugiausiai sunkaus krašto puolėjo pozicijoje, bet iš esmės gali būti naudojamas ir „trečio numerio“ pozicijoje, kadangi moka žaisti veidu į krepšį. Pastebimai sugebėjo pagerinti kamuolio valdymo įgūdžius, kurie vos atvykus į Europą buvo žemiau nei vidutiniški.

Pagrindinis šio puolėjo ginklas yra metimas iš toli – T.Withersas dažniau mėgsta mesti iš toli nei veržtis krepšio link. Net 30,6 proc. visų jo atakų prabėgusiame sezone Australijos lygoje buvo būtent metimai iš statinių padėčių. Dar 15,3 proc. atakų sudarė greitos atakos, 9 proc. – žaidimas nugara į krepšį, 8,6 proc. – įkirtimai. Būtent solidus judėjimas be kamuolio yra dar viena T.Witherso stiprybė.

Adelaidės „36ers“ sudėtyje amerikietis per mačą atlikdavo po 4 šūvius iš toli ir pataikydavo 36,8 proc. iš jų. Bolonijoje Italijos lygoje mesdavo 4,5 karto per mačą ir realizuodavo 41,1 proc. šių bandymų.

T.Withersas yra patikimas žaidėjas gynyboje, kur gali gintis prieš kelių pozicijų krepšininkus – nuo atakuojančio gynėjo iki sunkaus krašto. Kojų greičio ir aukšto šuolio jam pakanka stabdant gynėjus arba dengiant jų metimus, priverčiant rinktis kitokias trajektorijas, o jėgos – stabdant varžovų aukštaūgius stumdantis po krepšiu. Tai yra kontaktinio krepšinio nebijantis atletas. Australijoje, kur dažnai propaguojamas kietas žaidimas, T.Withersas tikrai buvo solidus gynyboje.

202 cm ūgio T.Withersas yra geras kovotojas dėl atšokusių kamuolių, o jam tai daryti padeda tiek atletiškumas, tiek greitas taip vadinamas „antrasis šuolis“, kai nusileidus ant žemės spėjama pašokti dar kartą ir sugriebti kamuolį. 3,8 kamuolio per 24 minutes Australijoje ir 3,9 kamuolio per 26 minutes Italijoje yra pakankamai solidūs skaičiai ir turint omenyje, kad T.Withersas nemažai laiko praleidžia ties perimetru. Taip pat gynyboje tai žaidėjas, kuris geba blokuoti varžovų metimus – 0,62 bloko per mačą Australijoje ir 0,97 Italijoje. Tokiais būdais jis dažniausiai baudžia gynėjus.

Neigiamas dalykas gynyboje tas, kad T.Withersas linkęs pernelyg rizikuoti tam, kad žūtbūt perimtų kamuolį ir nubėgtų į greitą puolimą. Vos 0,5 perimto kamuolio vidurkis Australijoje rodo, kad rizika dažnai yra nepamatuota, o stebint žaidimo ištraukas, matoma, kad komandos draugams tenka lopyti spragas, kurios atsiveria jam savo oponentui likus už nugaros.

Tarp silpnybių galima išskirti dar kelis dalykus – nėra užtikrintas atakų užbaigėjas arti krepšio, sunkiai gali įveikti varžovus „vienas prieš vieną“ situacijose, prastai stato užtvaras ir atsakingais momentais stinga šaltakraujiškumo, ypatingai rungtynių pabaigose, kai sprendžiasi dvikovų laimėtojas. Geras pavyzdys buvo prabėgusiame sezone viename iš mačų turėjo laisvą metimą iš trijų taškų zonos, bet jį prametė ir ekipa pralaimėjo 3 taškais.

„Rytas“ akivaizdžiai ieškojo Arno Butkevičiaus tipažo žaidėjo ir kažką panašaus jiems pavyko rasti, bet su geresniu metimu iš toli. Tiesa, labiau sunkųjį kraštą nei lengvąjį puolėją. Geriausiai žaidėją atitinkantis terminas yra „3&D“ (tritaškis ir gynyba).

Gytis Radzevičius bus pagrindinis lengvasis kraštas ir galės žaisti kartu su T.Withersu. Amerikietis galės dalintis minutėmis su Gyčiu Masiuliu ir užimti G.Radzevičiaus minutes aikštelėje, jeigu Lukas Uleckas neišsikovos atsarginio lengvojo krašto minučių. Krepsinis.net jau rašė, kad legionierius uždirbs apie 90–100 tūkstančių eurų per sezoną, todėl toks pirkinys aiškiam vaidmeniui yra įdomus pasirinkimas, kuris savo žaidimu gali įrodyti, jog yra vertas geresnio atlyginimo.

Individualiai pajėgus metikas

„Lietkabelis“ įsigijo pirmąjį amerikietį po sezono pertraukos – praėjusiame tai buvo unikalus klubas tarptautiniuose turnyruose, kuris neturėjo nė vieno atstovo iš JAV – visi užsieniečiai buvo europiečiai.

J.Morrisas atvyksta iš Veisenfelso „Mitteldeutscher“ ekipos, kuri liko vos 16-a tarp 18-os dalyvių, todėl sezonas jai buvo prastas. Pačiam amerikiečiui tai buvo proveržio metai, kurių metu jis save parodė kaip solidų taškų rinkėją.

16,6 taško vidurkis buvo penktas rezultatas visoje lygoje, bet J.Morrisas nėra tik tipinis metikas – jis pasižymi svarbia savybe – galimybe kurti progas kitiems. J.Morrisas daug atakų žaisdavo „du prieš du“, nors yra „antras numeris“ ir dažniausiai aikštelėje sudarydavo tandemą su Nikola Rebičiumi. Žinoma, kad pikenrolo situacijose J.Morrisas dažniau rinkdavosi variantą pats mesti į krepšį, o ne perduoti jį komandos draugams. Jam būdavo uždegta žalia šviesa atakuoti krepšį vos gavus menkiausią progą, todėl varžovai būdavo baudžiami ir tolimais šūviais, ir metimais iš vidutinio nuotolio, jeigu tik oponentų centras vėluodavo pakilti prie gynėjo. Jokiais būdais negalima kirsti užtvaros pro apačią, kadangi J.Morrisas tuoj pat atliks metimą.

12,4 metimo per susitikimą vidurkis tik dar kartą parodo, kiek daug laisvės turėjo šis žaidėjas. 5,4 tritaškio per mačą ir 42,5 proc. pataikymas tikrai daro įspūdį. Kairiarankis gynėjas turi labai gerą metimą iš toli, bet nebijo ir veržtis krepšio link bei atakas užbaigti floateriais. Jeigu varžovai leidžia prasiveržti į stipriąją kairę ranką, tuomet renkasi veržtis iki pat galo. Tuo tarpu dešinėje pusėje dažniau atakos užbaigiamos būtent floateriais.

Situacijose „vienas prieš vieną“ J.Morrisas geba perimetre susikurti sau erdvės metimams, todėl lemiamais momentais kamuolys gali būti šio žaidėjo rankose – vienokį ar kitokį metimą jis tikrai atliks. Vienodai gerai J.Morrisas meta tiek iš statinės pozicijos, tiek po driblingo.

Prieš Eurolygos komandas J.Morriso pasirodymai yra gana skirtingi: štai Miunchene prieš „Bayern“ sumetė 25 taškus (8/11 metimai), bet jau kitame susitikime įmetė 8 taškus, realizuodamas vos 1 metimą iš 10. Su Berlyno ALBA svečiuose 9 taškai (4/11 metimai) bei 16 taškų savoje arenoje (6/11 metimai).

Kūryboje J.Morrisas turi problemų ieškodamas komandos draugų – vėluojantys sprendimai arba pasirenkami ne patys geriausi perdavimai, kurie kartais baigiasi klaidomis. Ne veltui šio gynėjo klaidų vidurkis siekė net 3 per 31 minutę. Vis dėlto sėkmingą „du prieš du“ jis sukurti tikrai gali, ką rodo ir 2,7 rezultatyvaus perdavimo vidurkis.

„Karšta galva“ greitose atakose irgi vienas iš tų elementų, kurį Nenadui Čanakui reikės suvaldyti. J.Morrisas nesibodi šveisti tritaškį situacijose, kur jo komanda turi kiekybinį pranašumą. Pats gynėjas labai nori ir gali bėgti į greitas atakas, kadangi yra greitas ir gerai valdo kamuolį. Tikrai matysime situacijas, kai J.Morrisas pats pradės atakas ir pats jas bandys užbaigti užtrukęs vos 5–6 sekundes. Amerikiečiui reikės įvesti daugiau drausmės, kadangi derinio nutraukimas ir ankstyvas atakavimas iš ne pačios geriausios situacijos buvo tas reiškinys, kuris priversdavo Vokietijos klubo trenerį griebtis už galvos.

Gynyboje J.Morrisas nėra pats geriausias žaidėjas, tačiau toli gražu nėra ir skylė. „Vienas prieš vieną“ situacijose su oponentais tvarkosi neblogai, bet prastokai lenda iš po užtvarų ir turi problemų skaitydamas komandinę gynybą. Savo problemas prie varžovų krepšio neretai bando maskuoti pražangomis, kurių susirinkdavo beveik po 3 per susitikimą. Būtent klaidų ir pražangų skaičius gerokai sumažindavo jo naudingumo balų skaičių, kuris siekė vos kiek daugiau nei 11, kai taškų vidurkis buvo 16,6.

Apibendrinus galima pasakyti, kad „Lietkabelis“ įsigijo combo stiliaus gynėją, kuris gali pabūti ir įžaidėju, jeigu tik situacija reikalaus daugiau orientuotis į puolimą. Šalia prastai pataikančio Stefano Peno tai yra labai geras pasirinkimas, o ir komanda pagaliau turės individualiai stiprų žaidėją, kokio stigo praėjusiame sezone. Galima J.Morrisą lyginti su Kyle‘u Vinalesu pagal sugebėjimus puolime, bet šįkart „Lietkabelis“ neperka tokio stiliaus krepšininko į atakų organizatoriaus rolę, o į atakų užbaigėjo vaidmenį. Organizuoti turės S.Peno ir dar vienas įžaidėjas, kuris pakeis Kristupą Žemaitį. Taip pat tai yra geresnio charakterio žaidėjas nei buvo K.Vinalesas, kuris savo kelionę Panevėžyje baigė susipykęs su visais LKL pusfinalio metu. Apie J.Morrisą „Lietkabelis“ galėjo susirinkti visą reikiamą informaciją – jo treneris buvo juodkalnietis Igoris Jovovičius, kuriam atstovauja ta pati „BeoBasket“ agentūra, kuri globoja ir N.Čanaką. Taip pat kartu rungtyniavo serbai Goranas Huskičius bei N.Rebičius.

Panašu, kad į Dovydo Giedraičio vietą įsigytam 29-erių J.Morrisui tai bus rimčiausias išbandymas karjeroje bei kartu galimybė parodyti, jog yra vertas daugiau nei rungtyniauti Vokietijos lygos autsaiderės gretose. N.Čanakui reikės padirbėti tam, kad legionierių įstatytų į rėmus pirmiausia gynyboje, o tada ir įvestų drausmę puolime, kur nebūtų piktnaudžiaujama individualiais sugebėjimais, kai kamuolio pačiupinėti atakos metu negauna kiti penketuko nariai.

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys