"Rytas Ultras": Komanda visados turi tvirtą užnugarį (121)

Sveiki. Būtų neetiška, jei išklausę vieną barikadų pusę, nuošalyje paliktume kitus. Taip, supažindinęs jus su Kauno „Žalgirio“ sirgalių grupuote „Green White Boys“, privalau pristatyti ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ aistruolius – „Rytas Ultras“.

Nors „RU“ „pradžių pradžia“ galime laikyti 1998-uosius, „Lietuvos ryto“ gerbėjai naują gyvenimo puslapį atvertė 2003 metais. Būtent tų metų Europos pirmenybių, kuriose aukso medalius iškovojo Lietuvos rinktinė, metu, pirmąkart buvo iškabinta „Rytas Ultras“ vėliava. Būtent 2003-2004 metų sezone „Lietuvos ryto“ arenoje pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje salė nušvinta nuo fajerio liepsnų.

Dabar „RU“ gali savimi didžiuotis. Gausiai lankomos ne tik namų, bet ir išvykos rungtynės, turtingas garsinis bei originalus vaizdinis palaikymas ir žengiama teisingu keliu.

„Per šiuos 11 metų „RU“ padarė didžiulę pažangą visuose su fanų veikla susijusiuose frontuose. Pasiūtos kelios dešimtys vėliavų, pagaminta nemažai unikalių „RU“ atributų, sukurtos naujos dainos bei skanduotės, Lietuvoje bei Pabaltyje į išvykas jau kelis metus važiuoja mažiausiai autobusas ištikimiausių aistruolių. Ir nepaisant visų nuosmukių bei laikinų stagnacijų, mes, kaip fanų grupuotė, mažais žingsneliais iš metų į metus judame į priekį“, - kalbėjo nenorėjęs prisistatyti vienas grupuotės „Rytas Ultras“ lyderių.

Ne visiems priimtinas gyvenimo būdas

„RU“ atstovas sąvoką „ultras“ paaiškino trumpai ir aiškiai – tai gyvenimo būdas: „Ultra yra gyvenimo būdas, glaudžiai susijęs su palaikomu klubu. Žmogus, save vadinantis šiuo skambiu žodžiu, dažniausiai neįsivaizduoja savo gyvenimo be savo mėgstamiausios komandos, jos spalvų, kelionių ir, žinoma, būrio tokių pat „nesveikų“ bendraminčių – „tribūnos brolių“.

Nors įprasta, kad Europos šalyse ultros siejamos su tam tikromis politinėmis kryptimis, krepšinio aistruolis tikina, kad taip ultras įsivaizduojantys žmonės nėra teisūs.

„Paprasti žmonės, išgirdę šį žodį, dažniausiai tapatina fanus su ultra radikaliu jaunimu, priklausančiu vienai ar kitai politinei krypčiai. Iš esmės jie nėra teisūs, bet galima konstatuoti faktą, kad kartais agresija su ryškiu politikos atspalviu atranda savo vietą ultrų bendruomenėse bei futbolo stadionų tribūnose“, - sakė „Lietuvos ryto“ gerbėjas.

Vis dėlto tenka konstatuoti faktą, kad toks gyvenimo būdas nėra priimtinas kai kuriems krepšinio gerbėjams. Nepaslaptis, jog ultros Lietuvoje nėra vertinamos teigiamai: „Išties, žmogus, atėjęs pažiūrėti krepšinio varžybų ir pailsėti nuo kasdieninės rutinos bei išlenkti keletą bokalų alaus, su didžiule antipatija žiūri į jaunuolius, kurie salėje būriuojasi į vieną tribūną ir garsiai dainuodami bei plodami, trukdo sirgaliams ramiai stebėti rungtynes. O jei dar kas nors iš jų priėjęs pradeda aiškinti, kad garsiai pūsti plastmasine dūda yra blogai – tai jau visai didžiulė nepagarba.”

Pasak vieno „RU“ lyderių, galima rasti daugybę priežasčių, kodėl eilinis krepšinio gerbėjas nemėgsta ultrų, tačiau didžiausia priežastimi jis laiko savanaudišką lietuvių mentalitetą, žmonių aroganciją bei savotišką socialinį „pasikėlimą“.

„Beje, tokį požiūrį formuoja ir Lietuvos žiniasklaida. Ultros minimi tik neigiamame kontekste: girti, nevaldomi, radikalūs, agresyvūs. Tačiau žiūrint realiai, organizuotos fanų grupuotės alkoholio vartoja žymiai mažiau nei statistinis sirgalius. Agresija taip pat kyla dėl eilinių žiūrovų išankstinio požiūrio į ultras“, - kalbėjo vilnietis.

„Dažnas lietuvis per varžybas mėgsta užsidėti kokį nors ekstravagantišką peruką ar kaukę, būti dėmesio centre, kaip nors originaliai išpeikti teisėją ar varžovų žaidėjus, sukelti juoką aplinkiniams. Kam reikia eiti prie fanų, jei ir taip esi pats geriausias, gražiausias bei šmaikščiausias“, - ironizavo Lietuvos čempionų gerbėjas.

Lietuvos tribūnose – progresas

Tai, kas vyksta Lietuvos „fan-scenoje“, dar toli gražu neprimena įvykių Serbijos ar Graikijos tribūnose. Tačiau kaip ir „Green White Boys“ atstovas, taip ir vienas „RU“ lyderių mano, kad progresas mūsų šalyje tikrai yra.

„Situacija Lietuvos krepšinio tribūnose pastaraisiais metais ėmė sparčiai keistis į gerąją pusę. Vyksta nuolatinė konkurencija tarp mūsų bei oponentų iš Kauno, atsigavę „Sakalai Ultras“ sėkmingai įrodinėja, kad mažas fanų skaičius jokiais būdais nėra problema siekiant gražiai ir spalvingai palaikyti savo klubą. Klaipėdiečiai, marijampoliečiai ir šiauliečiai taip pat stengiasi kaip įmanoma dažniau apsilankyti išvykose. Per LKF taurės varžybų finalo ketvertą Panevėžyje buvo pastebėta ir „Aisčių“ palaikymo grupė. Vilniaus „Perlo“ sirgaliai ketina suburti fanklubą. Žiūrėsime kas iš to gausis. Situacija, atrodo, teigiama, viskas krypsta į gerąją pusę“, - kalbėjo ištikimas „Lietuvos ryto“ gerbėjas.

Vis dėlto nors tobulėjimas ir yra, artimiausiu metu, pasak pašnekovo, pasiekti serbų ar graikų lygį nepavyks: „Artimiausiu metu tai nėra realu. Taip yra būtent dėl žmonių požiūrio į ultras. Nepaisant to, ultros Lietuvoje turi perspektyvų. Kokios jos – parodys laikas.“

Užsienyje derbiai tarp didžiausių varžovų būna itin aršūs. Dažniausiai sirgaliai savo jėgas aiškinasi kumščiais, kartais neapsieinama ir be aukų. Tačiau situacija Lietuvoje – visiškai kitokia. Pasak „RU“ nario, palyginti su užsieniečiais, mūsų šalyje derbiai primena vaikų žaidimą.

„Visą tai, kas vyksta per ir po „Lietuvos ryto“ bei „Žalgirio“ varžybų, tėra vaikų žaidimas, palyginus su situacija užsienyje“, - teigė pašnekovas.

Numylėtiniai, autoritetai ir įsimintiniausios akimirkos

Artėjantis sezonas „Lietuvos ryto“ komandai bus labai sunkus. Sostinės krepšininkams teks ginti visus praėjusį sezoną iškovotus titulus, o rimčiausi iššūkiai laukia Eurolygoje.

Sunkus sezonas nusimato ne tik komandai, tačiau ir sirgaliams, kurie, be abejo, seks iš paskos savo mylimai ekipai

„Žinoma, greičiausiai apsilankysime visose rungtynėse. Į tolimas keliones, pavyzdžiui Eurolygos turnyre, vyksta labai įvairus „RU“ narių skaičius – nuo 5 iki 30. Tai priklauso nuo daugumos aspektų: metų laiko, atstumo, kainos ir alternatyviųjų kaštų“, - tikino krepšinio aistruolis.

„RU“ per ganėtinai trumpą klubo istoriją ant rankų kilnojo, sveikino bei išsiskyrė su daug žaidėjų. Komandos senbuviai paliko ir teigiamų, ir neigiamų įspūdžių: „Anksčiau su sirgaliais ypač bendraudavo Rolandas Jarutis, Haris Mujezinovičius, Kęstutis Šeštokas, Simas Jasaitis, Tomas Delininkaitis ir Matthew Nielsenas. Jie amžinai liks mūsų širdyse. Šiuo metu su aistruoliais nevengia bendrauti Steponas Babrauskas ir Dejanas Borovnjakas. Tuo tarpu šaltumu ir arogancija stebino Robertas Javtokas.“

Būtų sunku patikėti, jei Vilniaus ekipos gerbėjų mintyse neišliko dabartinis „Lietuvos ryto“ puolėjas Donatas Zavackas, po paskutiniųjų 2009 metų LKL finalo rungtynių teigęs, kad „Kaunas yra mėšlo krūva“. Neigiamai apie aršiausius „RU“ varžovus atsiliepęs krepšininkas, pasak aistruolio, tiesiog buvo išprovokuotas. O kad toks D.Zavacko pasisakymas patiko Europos taurės savininkų sirgaliams, liūdija tai, jog per klubo pristatymą žaidėjas buvo pasitiktas ovacijomis.

„Tuo metu kalbėjo jo emocijos. Nežinau, kaip žaidėjas, paprašytas apibūdinti miestą, kurio gyventojai spjaudė jam ant galvos, turėtų diplomatiškai ir etiškai tai padaryti“, - teigė vienas „RU“ lyderių.

Serbijoms, Graikijos ir Lenkijos „fan-scenoms“ imponuojantiems „RU“ nariams labiausiai įsiminė pergalingos bei įdomios išvykos ir namų rungtynės: „Įsimintiniausia „Lietuvos ryto“ pergalė namuose buvo prieš Europos grandą Atėnų „Panathinaikos“. Taip pat galima pažymėti ir istorinę pergalę ULEB taurės pusfinalyje prieš Valensijos „Pamesa“. Kalbant apie išvykas, dėmesio vertos auksinės akimirkos Šarlerua ir Turine. Taip pat gan linksmą išvyką turėjome į Ukrainą, kur „Lietuvos rytas“ žaidė su Mariupolio „Azovmaš“.

Ateitis

„RU“ neketina sustoti ir ambicingai žvelgia į ateitį. Vis dėlto „Lietuvos ryto“ gerbėjas neslepia, kad būtų malonu, jei žmonės aktyviau prisijungtų prie grupuotės ir taip paspartintų tobulėjimą.

„Planų tribūnoje – nemažai. Pažiūrėsime, ar pavyks viską taip įgyventinti, kaip norime. Tiesiog stengiames tobulėti kaip ir kiekviena grupuotė, pasukusi ultrizmo keliu. Procesas pagreitėtų, jei žmonės aktyviau jungtųsi prie organizuoto palaikymo. Reikia iš tiesų nedaug – tiesiog ateiti ir prisidėti. Jei nepatiks, visada galima nueiti šiek tiek toliau ir ramiai pažiūrėti rungtynes. O jei patiks, šaunu! Gailėsiesi tik dėl to, jog neprisijungiai anksčiau“, - pasakojo vienas „RU“ lyderių.

Sirgalius neabejoja, kad nepaisant klubo rezultatų, „Lietuvos ryto“ komanda visuomet turi tvirtą užnugarį: „Sunku spręsti apie komandos galimybes, bet tikimės geriausio. Tačiau net ir nepasisekus, ekipa turi tvirtą užnugarį – „Rytas Ultras“.