Rinktinės budeliu tapęs islandas – apie karjeros metimą ir atmestą pasiūlymą: klaidos nekartosiu interviu

Sirgaliams puikiai pažįstamas, dvejus metus Lietuvoje jau praleidęs, tapęs Lietuvos krepšinio lygos (LKL), kurią remia „Betsson“, MVP, o žiemą rinktinę skaudžiai pražudęs žaidėjas. Pasakyti, kas jis, sunku nebūtų.

Elvaras Fridrikssonas ruošiasi savo trečiai misijai Lietuvoje – šįkart Klaipėdos „Neptūne“.

Islandijos rinktinės vedlys tik pradėjo savo atostogas namuose, bet ilgai pailsėti neteks – į Klaipėdą jis atvyks jau su pagausėjusia šeima.

Jis nekantrauja vėl pasirodyti Lietuvos sirgaliams, nes šios atmosferos yra pasiilgęs, ir atskleidžia – turėjo galimybę atvykti į „Neptūną“ dar prieš metus.

„Neptūnas“ man pasiūlymą pateikė jau pernai. Bet tada jo nepriėmiau. Pasakiau treneriui, kad tos pačios klaidos antrąsyk nekartosiu. Taip nusprendžiau ištarti „taip“ šiemet“, – Krepsinis.net sakė jis.

E.Fridrikssono istorija Lietuvoje prasidėjo dar 2020 m., kai jis atsidūrė Šiauliuose ir atsiskleidęs prie Antano Sireikos iškovojo MVP trofėjų. 2020 m. jis atvyko į sostinę ir turėjo neblogą sezoną „Ryte“.

Po to islandas spėjo pažaisti Graikijoje (Salonikų PAOK ir Atėnų „Maroussi“), Lenkijoje (Vloclaveko „Anwil“), o praeitą sezoną baigė su Tenerifės „La Laguna“, kuri staigiai ieškojo pamainos susižeidusiam Marcelinho Huertui.

Krepsinis.net – pokalbis su islandu apie lyderystę rinktinėje, ypatingą etapą Lietuvoje, patirtį Tenerifėje ir pernai atmestą „Neptūno“ pasiūlymą. 

Fridrikssonas

– Elvarai, kaip atrodo jūsų atostogos?

– Tik ką grįžau iš rinktinės, kitą savaitę laukiame šeimos pagausėjimo, tad ruošiamės tam. Labai laukiu, vėl pasikeitimai gyvenime su dar vienu mažu žmogumi šeimoje. Turiu pailsinti kūną po ilgo sezono, pasimėgauti miegu, nes per kelias artimiausias savaites jis išnyks (Juokiasi).

– Kiek patenkintas likote rinktinės pasirodymu pastarajame „lange“? įveikėte britus, pralaimėjote italams.

– Atėjo palengvėjimas, nes patekome į kitą etapą. Nors nežaidėme gerai abejų rungtynių, vienerias laimėjome ir to užteko. Tai buvo esminis mūsų tikslas ir tuo džiaugiuosi.

– Su šiais „langais“, greičiausiai, net nėra įmanoma rodyti gero krepšinio.

– Taip, tai labai sunku. Kai kurie žaidėjai baigia sezonus likus savaitei iki „lango“, kai kurie – dviem mėnesiams. Mes net neturėjome draugiškų rungtynių, tad pasiruošimas lengvas nebuvo, bet svarbiausia, darbą padarėme.

– Kaip suprantu, apskritai islandai yra labai patenkinti 3 pergalėmis ir patekimu tolyn. Ar prieš atranką galėjote pagalvoti, kad turėsite tokį pat pergalių–pralaimėjimų balansą kaip Lietuva?

– Prieš atranką nebūčiau apie tai pagalvojęs, nesitikėjau to. Negalvojau, kad namie nugalėsime Lietuvą ar Italiją išvykoje. 3 pergalės yra priimtina ir ganėtinai tuo džiaugiamės.

– Būsimoje grupėje tiek jūsų, tiek mūsų laukia serbai, turkai, bosniai, pirmąsias dvi komandas sutiksite jau rugpjūtį. Ką manote apie tokius oponentus?

– Tai bus didelis iššūkis. Visose rungtynėse mes būsime underdogai, bet bus smagu kovoti prieš stipriausias komandas Europoje. Visada stengiamės daryti viską, kas įmanoma, turime kitokį stilių nei kitos komandos ir bandysime nustebinti. Pasitikiu mumis, kad galime bent duoti gerą ir artimą kovą varžovams. O gale visko gali nutikti.

– Kaip manote, favorito statuso neturėjimas suteikia jums pranašumą?

– Gali būti. Mūsų mentalitetas toks, dėl to mums pavyko nugalėti stiprių rinktinių.

– Kaip jūs pats jautėtės, kai Islandijoje pražudėte mūsiškius savo šūviu?

– Tai buvo nuostabus momentas. Atrodė, kad rungtynės jau baigėsi, turėjome didelį deficitą, bet grįžome į ritmą tada, kai reikėjo. Keliskart apsigynėme, o gale pataikyti tą metimą buvo neįtikėtina. Kaip jau sakiau, neprognozavome, kad laimėsime prieš Lietuvą, nesitikėjome to, nes Islandijai tai nutinka labai retai, tai mums buvo ypatinga pergalė.

– Tai – įspūdingiausias jūsų karjeros metimas?

– Greičiausiai, kad taip. Sakyčiau, kad kol kas tai svarbiausias mano metimas. Tik tokie momentai trunka neilgai, seka kitos rungtynės, ten istorija keičiasi ir nėra kada ilgai apie tai galvoti. Dabar taip pat laukia sunki grupė ir nėra kada galvoti apie praeitį.

– Ar po šio metimo sulaukėte daug žinučių iš lietuvių – ar sirgalių, ar buvusių bičiulių, komandos draugų?

– Gavau keletą iš mano bičiulių, su kuriais ryšį išlaikiau. Žinutės buvo pozityvios, draugiškos, žmonės džiaugėsi už mane, nors ir liūdėjo dėl nesėkmės. Buvo smagu jus nugalėti bent sykį (Juokiasi).

– Reikia pripažinti, kad tas metimas pridarė mums daug rūpesčių ateičiai.

– Kažkiek sukomplikavo padėtį, bet manau, kad su Lietuvos kokybe ir jėga, viskas jums bus gerai kitame etape. Tikiuosi, dėl to neturėsiu problemų, kai atvyksiu į Lietuvą (Juokiasi).

Fridrikssonas

– Kalbant apie tai, kaip nutiko, kad atvykstate į „Neptūną“?

– „Neptūnas“ buria konkurencingą komandą, jie turėjo gerą praeitą sezoną, miestas yra puikus, žmonės – taip pat, tad taip ir pasirinkau. Tikiu, kad galime turėti gerą sezoną, laukiu jo ir šios galimybės. Su šeima čia gyvenome dvejus metus, mums labai patiko ir nusprendėme, kodėl nesugrįžus.

– Ar manote, kad Lietuva jau jausis jums kaip antri namai, kai čia leisite trečius metus?

– Manau, kad taip, galiu taip pasakyti. Mums čia pažįstamos vietos, žmonės, jautėmės čia gerai.

– Kiek papildomos motyvacijos vykti čia suteikė ir tai, kad žaisite Europos taurėje?

– Tai tikrai suvaidino savo vaidmenį, norėjau žaisti tarptautiniame turnyre, dvejas rungtynes per savaitę. Mačiau, kokie varžovai mūsų laukia, bus iššūkis mums, bet manau, kad bus smagu žaisti šiame lygyje. Tiesą sakant, visos grupės atrodo pajėgios, nesvarbu, kurioje bebūtume, tektų kovoti rimtai. Noriu parodyti, ką galiu nuveikti šiame lygyje, ir tikiuosi padėti komandai kuo labiau.

– Ką teko pasikalbėti su treneriu Gediminu Petrausku, ko jis tikisi iš jūsų?

– Kol kas sudėtis nesuburta, tad daug pasakyti sunku, plius, prieš sezoną nieko už dyką žadėti negali. Tikiuosi, kad galėsiu kontroliuoti komandos puolimą ir daryti dalykus, kuriuos gebu geriausiai: rinkti taškus, dalinti perdavimus, kontroliuoti ritmą. Viską, ko reikia komandai. Manau, kad per pastaruosius kelerius metus vis labiau prisitaikiau prie lygio, kuriame žaidžiu, esu pasiruošęs daryti viską, ko reikės pergalėms.

– Ar per pastaruosius kelerius metus turėjote progų grįžti į Lietuvą?

– Tiesą sakant, „Neptūnas“ man pasiūlymą pateikė jau pernai. Bet tada jo nepriėmiau. Pasakiau treneriui, kad tos pačios klaidos antrąsyk nekartosiu. Taip nusprendžiau ištarti „taip“ šiemet.

– Kodėl tuomet pasiūlymą atmetėte?

– Gavau geresnį variantą Lenkijoje, galvojau, kad mano karjerai tai bus geriau.

Fridrikssonas

– Kokius prisiminimus turite iš ankstesnių savo etapų Šiauliuose ir Vilniuje?

– Puikius! Šiauliuose buvau keistais pasauliui laikais – per pandemiją, tad negavau pilnos patirties už aikštelės, nežaidėme su sirgaliais. Tai buvo vienišas sezonas, galiu įvardinti taip, tačiau taip galėjau susitelkti į krepšinį. Pradžioje sezonas buvo nelengvas, bet gale atrodėme solidžiai. „Ryte“ praleidau vienus geriausių savo metų, žaisti čia buvo didelė garbė.

– Kokius ryšius su lietuviais išlaikėte, ar jų liko daug?

– Tikrai turiu nemažai draugų, su kuriais bendrauju. Lietuviai – puikūs žmonės, su kuriais lengva atrasti ryšį. Dėl to nekantrauju sutikti dar žmonių čia ir papildyti lietuvių bičiulių ratą.

– Yra dalykų, kurių iš Lietuvos pasiilgote?

– Lietuva turi pasiūlyti daug dalykų.... Sakyčiau, keptos duonos su česnaku, tai buvo mano mėgstamas patiekalas (Juokiasi). Pasiilgau lietuviško krepšinio stiliaus, krepšinio atmosferos, meilės šiam sportui, sirgalių – tai yra kitaip nei daugelyje šalių.

– Lietuva veikiausiai suvaidino didelį vaidmenį jūsų karjerai: čia tapote MVP, vėliau atstovavote vicečempionams, ar ir dabar norite nuveikti su „Neptūnu“ kažką ypatingo?

– Absoliučiai. Šiauliai pakeitė mano karjerą, davė galimybę šiame lygyje ir leido padaryti didelį šuolį. Daug išmokau iš trenerio Sireikos ir patyrusių žaidėjų, su kuriais buvau kartu. Galbūt mano stilius tinka Lietuvai, tinku čia ir tikiuosi, taip bus ir dabar.

Fridrikssonas, Sireika

– Jums – 31-eri, atvykstate čia vėl labiau patyręs. Ar tai amžius, kur jaučiatės esantis savo pike, ar jaučiate, kad skaičius jau veikia ne tik pasą, bet ir kūną?

– Mano kūnas jaučiasi jaunas, greitai atsistatau, jaučiuosi gerai. Rūpinuosi savimi. Taip, turiu daugiau patirties ir tai mano privalumas. Manau, kad dar galiu gerinti savo žaidimą, turiu, ką duoti, tikrai galvoju, kad galiu patobulėti. Nejaučiu, kad mano kreivė kristų, manau, turiu tam dar keletą metų.

– Praeitą sezoną baigėte Tenerifėje. Kokia patirtis buvo atsidurti šalia legendinių veteranų?

– Tai buvo smagi patirtis. Aišku, situacija buvo nelengva, nes atvykau likus porai mačų iki reguliaraus sezono pabaigos. Komanda jau buvo pilnai susiformavusi, įtraukti naujus žmones, kad jie žinotų, ką daryti, nėra lengva. Tai buvo iššūkis man. Bet iš to daug išmokau, pamačiau, kaip tie veteranai rūpinasi savimi, koks jų mentalinis pasiruošimas.

– Marcelinho Huertui – 43-eji, kaip manote, kiek metų jis dar galės žaisti tokiame lygyje?

– Būti šalia rūbinėje, matyti jo nusiteikimą, atsidavimą, yra nuostabu ir iš to atrodo, kad jis galėtų žaisti iki 50-ties. Jis vienas iš nedaugelio – unikalus. Nežinau, kiek dar tęsis jo karjera, bet kaip jis rūpinasi savimi ir kūnu, yra unikalu. Jo mityba yra šimtaprocentinė švari, jo darbas treniruotėse ir traumų prevencijai – maksimalus. Jis tikrai deda daug pastangų, kad išlaikytų tokį lygį.

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.