R.Kurtinaitis: kvailai suregztas Europos turnyro formatas sukėlė dar didesnį chaosą (55)

Maskvos srities „Chimki“ krepšinio klubo treneris Rimas Kurtinaitis ir toliau neieško žodžio kišenėje – jei kas nepatinka, rėžia tiesiai šviesiai. „Ką galvoju apie tai, kad Europos taurės varžybų formatas buvo netikėtai pakeistas? Nuo pat turnyro pradžios jis buvo didelė kvailystė, nesąmonė... Netvarka buvo, netvarka tebėra... Dabar išsigandęs „Spartak“ jau skambinėja į ULEB, reikalauja jiems sugrąžinti „Valencia“, o mus atiduoti „Lietuvos rytui“, - kalbėjo R. Kurtinaitis.

Europos taurės turnyro organizatoriai per vakarą pakeitė nuo praėjusių metų rudens galiojusį turnyro formatą. Pagal po atkrintamųjų varžybų maratono turėjusią galioti tvarką, Europos taurės turnyro finalo ketverto pusfinalyje privalėjo kautis „Chimki“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ bei „Valencia“ ir Sankt Peterburgo „Spartak“ klubai, rašo lrytas.lt.

Tačiau baigiantis antrosioms dvikovoms turnyrą rengianti ULEB pranešė, kad „Lietuvos rytas“ žais su „Valencia“, o „Spartak“ - su „Chimki“.

„Jau po „Last 16“ grupės mačų buvome paskaičiavę, kad pusfinalyje turėsime žaisti su „Lietuvos rytu“. Bet man visą laiką kirbėjo kvaila mintis – tie vyrai ULEB taip viską susuko, taip kvailai „surezgė“ turnyro formatą, kad tik baigiantis varžyboms atsitokėjo bei pamatė, kad kažkas negerai. Jie susimaišė patys, A kovos su C, B privalės žaisti su D – raidelės susimaišė ir išėjo nesąmonė.

Mano asistentas dėliojo įvairius galimus turnyro pabaigtuvių variantus ir su nuostaba pasakė, kad, esant nustatytam formatui, pralaimėjus „Lietuvos rytui“ ir „Spartak“, mes vėl kovotume su savo grupės komandomis iš Čekijos ar Ukrainos. Tai absurdas. Todėl pakeitimus pavadinčiau klaidų taisymu. „Sumakalavo“ viską, o po to pabandė viską ištaisyti“, - linksmai tik atskridęs su ekipa į Maskvą iš Krasnodaro šnekėjo R. Kurtinaitis.

- Ar žinia, jog Europos taurės finalo ketverto varžybų pusfinalyje teks žaisti ne su „Lietuvos rytu“, o su „Spartak“, buvo netikėta? - lrytas.lt paklausė R. Kurtinaičio.

- Man atrodė, kad neteisinga, jog pusfinalyje turi susikauti dvi komandos, kurios privalo susigrumti finale. Buvau susitaikęs, kad teks kovoti su „Lietuvos rytu“, ir nepasakyčiau, jog nepasidžiaugiau sužinojęs, kad nutarta pakeisti turnyro scenarijų. Sakau, kvailai „suregztas“ turnyro formatas paskutinę sekundę ištaisytas, tačiau jis sukėlė dar didesnį chaosą.

Mes tai ramūs, tačiau kiti varžovai pradėjo ieškoti kaltų. „Spartak“ vadovai jau skambina į ULEB, aiškina, kad vyksta savotiškas sąmokslas prieš Rusijos klubus. Tokie pakeitimai ULEB organizacijai tikrai nesuteikia solidumo – net kur kas žemesnio lygio FIBA turnyruose nėra tokio chaoso, kuris šią savaitę įsivyravo Europos taurės varžybose. Dabar pusė komandų „neršia“, ieško kaltų, o pasekmės – krentantis turnyro prestižas.

Aš suprantu „Spartak“ komandos vadovus – ekipa dukart Rusijos čempionate bandė mus įveikti ir abu kartus nesėkmingai. Jai „Valencia“ būtų kur kas parankesnė. Todėl pykti jie gali, tačiau ar verta?

- Jums pusfinalyje būtų parankesnis „Lietuvos rytas“, ar džiaugiatės nauju varžovu - „Spartak“?

- Man vis vien. Jokio skirtumo – man iškeltas uždavinys laimėti taurę, todėl nesvarbu, ką reikia įveikti - „Lietuvos rytą“ ar Sankt Peterburgą. Sakysime taip: mes su „Spartak“ jau žaidėme ir vienas kitą pažįstame, o „Lietuvos rytas“ bus visiška naujiena.

- Jums pasakyta laimėti Europos taurę?

- O ką, galvojate, iš manęs laukia kito rezultato? Pabandykite įsivaizduoti – iš klubo vadovybės, srities valdžios, rėmėjų sulaukiau aiškių, tačiau tylių „nurodymų“ - laimėti visur ir visada. Prisimenu tuos laikus, kai dirbau „Lietuvos ryte“ - tas spaudimas dėl rezultato buvo lyg poilsis prie jūros, gėlytės. Kaip ten sakoma – čia tik gėlytės, o uogytės vėliau (juokiasi).

Tik pralaimėk nieko nereiškiantį mačą – pasaulio pabaiga. Labai pavydžiu Kauno „Žalgirio“ komandos treneriams – gali pralaimėti visas antrojo Eurolygos etapo rungtynes, VTB mačus silpniems klubams, o po to sužaisti su, švelniai tariant, silpnesniu varžovu, pavyzdžiui, „Kalev“ ir garsiai šaukti: padovanojome puikią pergalę Kaunui. Tokie dalykai mūsų komandoje tikrai nepraslystų – pralaimi, o vis tiek esi geras? Tai įmanoma tik su „Žalgiriu“...

- Kalbėjote apie turnyro prestižą. Kas dar, be įvykusių komandų rokiruočių, jums nepatinka kalbant apie turnyro formatą?

- Ar gali būti kvailesnis variantas, kai antrame pagal svarbą Europos turnyre atkrintamųjų varžybų nugalėtojas paaiškėja tik po dviejų rungtynių?

Eurolygoje kovojama iki trijų laimėjimų, niekam neįdomiuose FIBA turnyruose – iki dviejų. O čia – nesąmonių nesąmonė. „Chimki“ ir „Lietuvos rytas“ su varžovais sužaidė lygiosiomis – 1:1, tačiau vis tiek pateko į kitą etapą. Juk kalbame apie krepšinį, kuriame negali būti lygiųjų...

Ar ne absurdas? Tai kam važinėti – pažaidžiame viename mieste 80 minučių ir viskas. O tie pasakymai, kad laimėję grupės turnyrą turės aikštės pranašumą... Mes užėmėme antrą vietą „Last 16“ grupės varžybose, tačiau, mano manymu, turėjome pranašumą – pirmąsias rungtynes žaidėme namie.

Laimėjome, o varžovams buvo itin didelis galvos skausmas – kaip panaikinti 9 taškų deficitą. Mes žinojome, kad turime rezervą, buvome ramesni, o varžovas nervinosi, ieškojo psichologinių svertų paveikti krepšininkus, kad jie sėkmingai sužaistų, - tai koks čia pranašumas? Pranašumas - jei reikia kovoti iki dviejų pergalių ir du mačus žaidi namie, o vieną išvykoje.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra