Profesionalumo pavyzdys - R.Matulis (95)

Sveiki. Dar kartą dėkoju tiems, kas parodė susidomėjimą mano pirmaisiais rašiniais. Vertinu tiek teigiamus, tiek ir neigiamus jūsų pasisakymus, visiems niekada neįtiksi, todėl kritika taip pat yra gerai. Šįkart pabandysiu išreikšti savo nuomonę apie profesionalumą - kas galima profesionaliems krepšininkams ir ko galbūt reikėtų atsisakyti siekiant aukštumų.

Gal nesu pats tinkamiausias kandidatas kalbėti šia tema, nes esu dar jaunas ir mano karjera nėra ilga, tačiau kas yra profesionalumas, manau, tikrai žinau. Čia juk kalbama ne apie tai, kokioje komandoje tu žaidi ar kokio lygio yra tavo meistriškumas. Profesionalumas – tai žaidėjo požiūris į darbą treniruočių bei varžybų metu ir po jų.

Šių dienų krepšinyje vien talento jau neužtenka. Žinau labai gerą pavyzdį. Vienam Lietuvoje sirgaliams neblogai žinomam jaunosios kartos krepšininkui tikrai nepagailėta talento ir visi treneriai bei krepšinio agentai tai jau seniai yra pamatę, tačiau šis žaidėjas baigia išnykti iš krepšinio žemėlapio vien dėl netinkamo požiūrio į savo darbą treniruočių bei laisvalaikio metu. Nenoriu labai plėstis, nes kalbu ne apie save, bet manau tas žaidėjas ateityje galėjo žaisti nacionalinėje vyru rinktinėje. Jo pavardės neatskleisiu, nepykite.

Kas dėl manęs, džiaugiuosi žaisdamas komandoje, kur tokių problemų tikrai nėra. Priešingai, vienu geriausių profesionalumo pavyzdžių aš laikau „Sakalų“ kapitoną Rolandą Matulį. Šis veteranas šį sezoną ne tik kad nepraleido nė vienerių rungtynių, bet dalyvavo ir visose treniruotėse. Kaip sako komandos treneris, R.Matulis net ir naktį pažadintas galėtų dirbti savo darbą su pilna koncentracija ir atsidavimu. Kas pažįsta Rolandą, puikiai žino, kad tai tikras pavyzdys profesionalaus (visomis šio žodžio prasmėmis) krepšininko apibrėžimui.

Žinoma, krepšinio sezonas ilgas ir sunkus, tad įvairių paprastiems žmonės įprastų pagundų išvengti yra sunku. Viskas priklauso tik nuo paties tavęs. Profesionalo kontraktas įpareigoja atsisakyti alkoholinių gėrimų ar linksmybių naktiniuose klubuose iki paryčių, tačiau krepšininkai irgi yra žmonės ir tai supranta ir treneriai, retkarčiais leidžiantys išgerti vieną du bokalus alaus po laimėtų rungtynių. Jeigu rytoj nėra treniruočių.

Atsisakyti tenka ne tik mano jau minėtų atsipalaidavimo priemonių. Pasirinkus profesionalaus krepšininko kelią, reik susitaikyti, kad 15-20 metų nematysi žiemos atostogų. Kol tavo draugai ar šeimos nariai važiuoja slidinėti į Alpes, ar mėgaujasi Egipto saule, tu su komandą ruošiesi svarbiausioms sezono kovoms. Atsigriebti gali tik vasarą, žinoma, jei nesi vienos iš rinktinių kandidatas.

Tokia yra mano asmeninė nuomonė. Save laikau profesionaliu žaidėju ir esu pakankamai griežtos disciplinos šalininkas, gal todėl viską išsakiau taip kategoriškai.

Šiam kart tiek. Iki kitų kartų. Palaikykit „Sakalus“! :)